Knygos autorė Ona Rasutė Šakienė 10 metų rinko pasakojamąją tautosaką iš Elektrėnų ir Kaišiadorių krašto žmonių, kuri padedant dr. Vykintui Vaitkevičiui virto vertingu senąja šnekamąja kalba perteiktu daugiau nei 600 puslapių kūriniu. Pristatymo metu autorė papasakojo, kaip kilo idėja išleisti, knygą, kaip sekėsi rinkti tautosaką, bendrauti su Elektrėnų ir Kaišiadorių krašto žmonėmis.
Būtina vietovės gyventojams, tuo labiau jei užsiimi turizmo reikalais.
Labai išsami: aprašyti praktiškai visi vietovės miesteliai, kaimeliai, likę ir išnykę.
Aprašymai vienetiniai: ne vikipedijos santrauka, o TIKRI žmonių atsiliepimai, pasakojimai. Pasakojimai gimusių 1908 metais ir jaunesnių - bet tikrai ne dabartinio jaunimo. To tiesiog daugiau nebegausi, nes daug šių pašnekovų jau išjėję anapilin. Autorės surinkti kalbinimai, sutvarkyti pasakojimai - vienetinis likęs šaltinis. Tai tiesiog neįkainojama.
Autorės darbas buvo ne šiaip geras. Jis neįkainojamas. Tai kultūros paveldo dalis, kurią privalu saugoti.
Kitos tokios knygos apie Kaišiadorių ir Elektrėnų apylinkes tiesiog nėra ir niekad nebus.
(Knygos spauda nėra gera, dizainas irgi prastas. Pridėti žemėlapiai nesutvarkyti, sunkiai įskaitomi. Dizainiškai knyga yra prasta. Bet turinys viską atperka. Tai tikrai auksinė knyga.)