What do you think?
Rate this book
Žmogus, kuris žinojo viską
Koučingo vadovėliai, greitos formulės ir trys būdai, kaip tapti kūrybingam. Jei kas nors sako, kad žino trumpą kelią į išradingųjų pasaulį, tikrai meluoja. Kūryba gimdo naujovių, kurios iki šiol neegzistavo. Jokie dėsniai ar sistemos kūrybingumui negalioja iki galo.
Belieka nuolatinė paieška ir įkvepiantys pavyzdžiai. Užuot pateikę saldžias cukraus piliules, du autoriai – Tomas ir Kristupas – siūlo 98 istorijas.
Tai atvejai, įvykiai, vizijos, sprendimai, kai ieškodamas išeičių kas nors pasielgė neįprastai ir laimėjo.
Istorijas lydi iliustracijos. 100 talentingų kūrėjų iš viso pasaulio specialiai šiai knygai vizualizavo žmogų, kuris žinojo viską. Šios užduoties išpildymas atspindi knygos idėją – nors visko žinoti neįmanoma, nepasotinamas žingeidumas neišvengiamai sukelia kūrybingumo būseną.
Belieka nuolatinė paieška ir įkvepiantys pavyzdžiai. Užuot pateikę saldžias cukraus piliules, du autoriai – Tomas ir Kristupas – siūlo 98 istorijas.
Tai atvejai, įvykiai, vizijos, sprendimai, kai ieškodamas išeičių kas nors pasielgė neįprastai ir laimėjo.
Istorijas lydi iliustracijos. 100 talentingų kūrėjų iš viso pasaulio specialiai šiai knygai vizualizavo žmogų, kuris žinojo viską. Šios užduoties išpildymas atspindi knygos idėją – nors visko žinoti neįmanoma, nepasotinamas žingeidumas neišvengiamai sukelia kūrybingumo būseną.
216 pages, Hardcover
First published December 1, 2014
25 people are currently reading
490 people want to read
About the author
Tomas Ramanauskas
2 books1,818 followersStarted writing early.
First in self-published, handwritten zine Labirintas (Labyrinth), distributed in my school, age: 12, circulation: 1.
Later moved on to editing a mag called Ore. Percentage of articles written in single issue by me: 75%.
Started co-publishing my own mag Pravda, wrote extensively on cinema. Favorite film never reviewed: 8 1/2.
Wrote fiction with the aim to never publish it since 18-19 years old. On 1 (little) to 10 (enormously) of how ashamed I am by my trivial thoughts of that age: 7.
First short story published in Mygazine in 2006. The self-explanatory title was "Terrible Actress Jessica Simpson Longs for Something Complicated".
In 2014 co-wrote (with my prolific friend Kristupas Sabolius) and published first book "The Man Who Knew It All" with 98 stories featuring creative outbursts and 102 illustrations of man who knew it all by artists all over the globe. Languages it is published in so far: 1 (Lithuanian).
Started reading late.
Then found out I was mortal. You can understand how I feel about "1000 Books To Read Before You Die".
Started being ambitious early.
Current ambitions: a concept book of non-fiction (progress: 21%) with working title "The Books I Have Not Written" and a documentary with a working title "Modernity Has Failed Us" (progress: 1%).
First in self-published, handwritten zine Labirintas (Labyrinth), distributed in my school, age: 12, circulation: 1.
Later moved on to editing a mag called Ore. Percentage of articles written in single issue by me: 75%.
Started co-publishing my own mag Pravda, wrote extensively on cinema. Favorite film never reviewed: 8 1/2.
Wrote fiction with the aim to never publish it since 18-19 years old. On 1 (little) to 10 (enormously) of how ashamed I am by my trivial thoughts of that age: 7.
First short story published in Mygazine in 2006. The self-explanatory title was "Terrible Actress Jessica Simpson Longs for Something Complicated".
In 2014 co-wrote (with my prolific friend Kristupas Sabolius) and published first book "The Man Who Knew It All" with 98 stories featuring creative outbursts and 102 illustrations of man who knew it all by artists all over the globe. Languages it is published in so far: 1 (Lithuanian).
Started reading late.
Then found out I was mortal. You can understand how I feel about "1000 Books To Read Before You Die".
Started being ambitious early.
Current ambitions: a concept book of non-fiction (progress: 21%) with working title "The Books I Have Not Written" and a documentary with a working title "Modernity Has Failed Us" (progress: 1%).
Ratings & Reviews
Friends & Following
Create a free account to discover what your friends think of this book!
Community Reviews
Displaying 1 - 13 of 13 reviews
August 4, 2015
Man truputį nepatogu, kad ši knyga yra vos viena iš penkių šiemet perskaitytų knygų. Gali būti, kad skaitymo tempai mažėja dėl beprotiško gyvenimo ir jo pagundų/stabdžių: darbo, kino, teatro, serialų, namų rutinos ir pan. Kankinantį nuovargį kiek prasklaido štai tokios knygos, kurių šimtas puslapių persiskaito per vieną vakarą.
Ką gali žinoti, gailiai galvoji prieš pradėdama, gal jos įpūs kūrybinių jėgų ir įkvėpimo.
Kad ir ką sakytų autoriai, man tai vis tiek yra vienas bandymas - tik kiek „sukaišiotas“ tarp eilučių ar istorijų puslapių – padaryti rinkinį patarimų, kurie esą padėtų išlaisvinti kūrybingumą. Istorijos labai įvairios ir itin skirtingų žmonių - nuo verslininkų, įkuriančių restoraną, iki dailininko, tapančio tą patį obuolį. Jas mėginti sistemingai sugrupuoti - tiesiog beviltiška, o gal ir nereikia, perskaitai, pamiršti, ir tiek. Iš tiesų skaitant net kirba šventvagiška knygos autorių atžvilgiu mintis, jog tokių istorijų kiekvieną dieną gali rasti kokioj vikipedijoje. Tam knygos rėkiančiais raudonais viršeliais nereikia, nebent norisi papozuoti viešumoje.
Labiausiai mane pritrenkė ne istorijos, o vizualiai tokios gražios knygos neredaguota kalba. Man tiesiog sunku suvokti, kad keliolika (?) metų reklamos pasaulyje besisukančio autoriaus lietuvių kalba gali būti tokia prasta. Akis nuolat badė angliška sakinių sintaksė, lyg istorijos būtų paskubomis ištrauktos iš angliškų internetų ir net neperkošus mintyse (lietuviškai) sumestos į knygos puslapius. Faktinių klaidų, beje, taip pat pasitaikė ir tai kažkaip leidžia suabejoti nuosekliu autorių kūrybiniu procesu sudarant leidinį. Bet gal iš tiesų tikslas - ne skaitymas, o tiesiog gerėjimasis? :)
Ką gali žinoti, gailiai galvoji prieš pradėdama, gal jos įpūs kūrybinių jėgų ir įkvėpimo.
Kad ir ką sakytų autoriai, man tai vis tiek yra vienas bandymas - tik kiek „sukaišiotas“ tarp eilučių ar istorijų puslapių – padaryti rinkinį patarimų, kurie esą padėtų išlaisvinti kūrybingumą. Istorijos labai įvairios ir itin skirtingų žmonių - nuo verslininkų, įkuriančių restoraną, iki dailininko, tapančio tą patį obuolį. Jas mėginti sistemingai sugrupuoti - tiesiog beviltiška, o gal ir nereikia, perskaitai, pamiršti, ir tiek. Iš tiesų skaitant net kirba šventvagiška knygos autorių atžvilgiu mintis, jog tokių istorijų kiekvieną dieną gali rasti kokioj vikipedijoje. Tam knygos rėkiančiais raudonais viršeliais nereikia, nebent norisi papozuoti viešumoje.
Labiausiai mane pritrenkė ne istorijos, o vizualiai tokios gražios knygos neredaguota kalba. Man tiesiog sunku suvokti, kad keliolika (?) metų reklamos pasaulyje besisukančio autoriaus lietuvių kalba gali būti tokia prasta. Akis nuolat badė angliška sakinių sintaksė, lyg istorijos būtų paskubomis ištrauktos iš angliškų internetų ir net neperkošus mintyse (lietuviškai) sumestos į knygos puslapius. Faktinių klaidų, beje, taip pat pasitaikė ir tai kažkaip leidžia suabejoti nuosekliu autorių kūrybiniu procesu sudarant leidinį. Bet gal iš tiesų tikslas - ne skaitymas, o tiesiog gerėjimasis? :)
January 31, 2019
Yra sudominančių, įkvepiančių, akiratį praplečiančių istorijų -- tiksliau, jų kibirkščių, nes istorijos pristatytos taip lakoniškai, kad belieka arba jas iškart pamiršti, arba savarankiškai domėtis giliau. Nesakau, kad tai knygos minusas, tiesiog iš jos nušvitimo vargu, ar reikėtų tikėtis -- ne tas formatas. Užtat labai gražūs istorijų apibendrinimai.
Labai prasmingas sumanymas dėl knygos iliustracijų -- išties įdomu matyti, kaip skirtingai žmonės iš viso pasaulio interpretuoja tą pačią temą.
Daug, per daug korektūros klaidų. Stilius gana "verstinis", neretai kažkaip nenatūraliai skambantis.
Labai prasmingas sumanymas dėl knygos iliustracijų -- išties įdomu matyti, kaip skirtingai žmonės iš viso pasaulio interpretuoja tą pačią temą.
Daug, per daug korektūros klaidų. Stilius gana "verstinis", neretai kažkaip nenatūraliai skambantis.
July 25, 2019
O man patiko. Su malonumu nagrinėjau iliustracijas. Ir įkvėpimo buvo.
Gal kažkiek "pagrindinių minčių" ir pasikartojo per visas 98 istorijas. Bet tai visumai netrukdė. Kruopštus darbas!
Gal kažkiek "pagrindinių minčių" ir pasikartojo per visas 98 istorijas. Bet tai visumai netrukdė. Kruopštus darbas!
January 4, 2018
Puiki knyga apie kurybiskuma. Suzinojau daug nauju idomiu dalyku, prapleciau savo suvokima, pasizymejau daug geru minciu.
Knyga, prie kurios grysiu.
Knyga, kuri turi savyje vizualizacija - 100 paveikslu tema "Zmogus, kuris zinojo viska".
Knyga, kuria skaitant reikia ir interneto - kad isivaizduotum, matytum, suzinotum daugiau apie aprasomie realius zmones, ivykius.
Knyga apie idomius, zymius (ir ne tik), istorinius ir dabarties zmones, kurejus. Apie tai, kaip jie parys sukure aplinkybes (arba jomis pasinaudojo), kurios paskatino sukurti kazka savito, originalaus, idomaus.
Lyg pagal taisykle - nieko gero nevyksta, kai yra gerai (arba nieko nesukursi kai gyveni gerai, kaip inkstas taukuose).
Knyga, prie kurios grysiu.
Knyga, kuri turi savyje vizualizacija - 100 paveikslu tema "Zmogus, kuris zinojo viska".
Knyga, kuria skaitant reikia ir interneto - kad isivaizduotum, matytum, suzinotum daugiau apie aprasomie realius zmones, ivykius.
Knyga apie idomius, zymius (ir ne tik), istorinius ir dabarties zmones, kurejus. Apie tai, kaip jie parys sukure aplinkybes (arba jomis pasinaudojo), kurios paskatino sukurti kazka savito, originalaus, idomaus.
Lyg pagal taisykle - nieko gero nevyksta, kai yra gerai (arba nieko nesukursi kai gyveni gerai, kaip inkstas taukuose).
September 16, 2015
Išleista tikrai gražiai - puikus įrišimas, popierius, iliustracijos... visgi, rankose čiupinėji knygą, o jausmas toks, lyg skaitytum "flyerį" - istorijos aprašytos ne tik per daug lakoniškai, bet, rodos, pažodžiui verstos iš anglų kalbos. Suskaitai per vakarą ir išsitrina. Galima vartyti laukiant eilėj pas odontologą, kaip ten rašoma... tik nuolat nešiotis "plytą" su savim nepatogu...
September 23, 2022
Į knygą darbo įdėta iš ties labai daug, bet ar reikėjo dirbti ten, kur nereikėjo? Surinkta 100 kūrybiškumo istorijų, kurių dalis arba ne itin kūrybiškos, arba ne itin išplėtotos. Mielai skaityčiau 30 kūrybiškumo istorijų, kurios pateiktos išsamiau, prie kurių pririštas kontekstas ir nurodoma tolimesnė įtaka (nebūtinai). Dabar prabėgom, po vakarinės knygos skaitymo, kai lyg ir paskaitau, bet lyg ir nieko neliko. Šiaip nuimčiau dar vieną žvaigždutę už šrifto dydį. Jis itin nepatogus, varginantis, labiau primena oro gaiviklio etiketės šrifto dydį nei knygą.
June 5, 2018
Tikriausiai negalėčiau būti profesionalia literatūros kritike, nes svarbiausias kriterijus, pagal kurį vertinu knygos gerumą – kiek ji mane paliečia ir perkeičia. Jei tema labai aktuali, nauja ir svarbi man, jei autoriaus žodžiai supurto ir priverčia mažumėlę pakeisti požiūrį į tam tikrus dalykus, tuomet esu laiminga ir godžiai sugeriu tokį literatūros kūrinį. Tuo tarpu kiti – kaip ir Žmogus, kuris žinojo viską – atrodo, profesionaliai, nebanaliai ir netgi įmantriai sudėlioti, bet nepaliečia, ir viskas!
Knygoje aprašomos garsių kūrybingų žmonių istorijos, kurios galėtų tapti inspiracija ar padėti akligatvyje užstrigusiam kūrėjui. Bėda ta, kad nieko tokio naujo ar nežinomo neperskaičiau, ir įkvėpta kokiu nors būdu nebuvau. Ir dar erzino labai mažas šriftas. Knygą suvartojau kaip kokį žurnalą – gerai akims paganyti prie kavos puodelio, bet nieko, ką po pusvalandžio prisiminčiau.
Knygoje aprašomos garsių kūrybingų žmonių istorijos, kurios galėtų tapti inspiracija ar padėti akligatvyje užstrigusiam kūrėjui. Bėda ta, kad nieko tokio naujo ar nežinomo neperskaičiau, ir įkvėpta kokiu nors būdu nebuvau. Ir dar erzino labai mažas šriftas. Knygą suvartojau kaip kokį žurnalą – gerai akims paganyti prie kavos puodelio, bet nieko, ką po pusvalandžio prisiminčiau.
December 22, 2016
01 Hemingvėjus - žaibo literatūra. Parduota. Kūdikio bateliai. Niekada nedėvėti.
Paskutinis žmogus pasaulyje sėdėjo vienas kambaryje. Pasigirdo beldimas į duris. ("Beldimas" Frederic Brown)
The last man on Earth sat alone in a room. There was a knock on the door..."
Norėjau jo. Gavau jį. Šūdas. (Margaret Atwood apibūdino meilę)
Herojus paslydo ir mirė iškart. Jo niekas napakeitė, todėl kūrinys buvo vaidinamas niekam nepastebint. (De Es Schwerberger)
12 Daniel Coyle: gilioji praktika
14 Paul Cézanne: obuolių tapymas - Kai jau pagalvoji, kad kas nors tapo iki nuobodumo pažįstama, pakanka primerkti vieną akį ir pasižiūrėti iš naujo.
28 Édouard Levé: fragmentiška biografija. "Autoportretas"
30 Stefan Sagmeister: metų trukmės atostogos
35 Mula Nasredinas: aštuonioliktasis kupranugaris
40 "StarHub" : akys akliesiems
42 Jacques Tati: "Playtime" kad ir kas nutiktų, blogiausiu atveju pradėsite nuo nulio, sukaupę didžiulį patirties krepšį
51 "Oasis": gatvės muzikantų pagalba. Duodamas gauni daugiau
53 "Conflict Kitchen": vakarienės su priešais
62 Suzuki: tobulumas kaip įprotis
71 Edgar Varèse: disharmonija ir elektronika. Jei darome ir neklystame, tai požymis, kad nieko inovatyvaus nedarome (Woody Allen). Ne viskas turi būti pripažinta, ne viskas turi būti suprasta.
74 Søren Kierkegaard: netiesioginė komunikacija. Dažnai pasigirstantis raginimas "būk savimi" yra gerokai pervertintas. Priešingai - ieškodamas tiesos, turi tapti kitu. Paneigdamas ir demaskuodamas save (netgi ne vieną kartą) kūrybingumas nuvalo mus nuo iliuzinių tapatybių.
78 Guang Yue ir Kelly Cole: vaizduotės gimnastika.
80 David Chase ir "Sopranai": dešimt sekundžių tamsos. Sukurti lūkesčius, o paskui juos paneigti.
92 Alejandro Jodorowsky: filmas kaip psichomagija. Kuriant psichodelinį filmą nereikia rodyti vizijų žmogaus, kuris prarijo narkotinę piliulę. Reikia pagaminti pačią piliulę.
94 Karolina Žernytė: pojūčių teatras. Gyvendami vaizdų pasaulyje, dažnai pamirštame, kad būtent jie yra didžiausi vaizduotės priešai. O ilgėliau užmerktos akys beveik visuomet tampa aštresnio pojūčio pradžia.
98 John Cage: 4 minutės 33 sekundės tylos. Tyla būtina tam, kad apskritai ką nors išgirstum. Norint kurti, pirmiausia reikia įsiklausyti. Tuomet ir paaiškėja, kad ten, kur nieko nėra, atsiveria begalybė
Paskutinis žmogus pasaulyje sėdėjo vienas kambaryje. Pasigirdo beldimas į duris. ("Beldimas" Frederic Brown)
The last man on Earth sat alone in a room. There was a knock on the door..."
Norėjau jo. Gavau jį. Šūdas. (Margaret Atwood apibūdino meilę)
Herojus paslydo ir mirė iškart. Jo niekas napakeitė, todėl kūrinys buvo vaidinamas niekam nepastebint. (De Es Schwerberger)
12 Daniel Coyle: gilioji praktika
14 Paul Cézanne: obuolių tapymas - Kai jau pagalvoji, kad kas nors tapo iki nuobodumo pažįstama, pakanka primerkti vieną akį ir pasižiūrėti iš naujo.
28 Édouard Levé: fragmentiška biografija. "Autoportretas"
30 Stefan Sagmeister: metų trukmės atostogos
35 Mula Nasredinas: aštuonioliktasis kupranugaris
40 "StarHub" : akys akliesiems
42 Jacques Tati: "Playtime" kad ir kas nutiktų, blogiausiu atveju pradėsite nuo nulio, sukaupę didžiulį patirties krepšį
51 "Oasis": gatvės muzikantų pagalba. Duodamas gauni daugiau
53 "Conflict Kitchen": vakarienės su priešais
62 Suzuki: tobulumas kaip įprotis
71 Edgar Varèse: disharmonija ir elektronika. Jei darome ir neklystame, tai požymis, kad nieko inovatyvaus nedarome (Woody Allen). Ne viskas turi būti pripažinta, ne viskas turi būti suprasta.
74 Søren Kierkegaard: netiesioginė komunikacija. Dažnai pasigirstantis raginimas "būk savimi" yra gerokai pervertintas. Priešingai - ieškodamas tiesos, turi tapti kitu. Paneigdamas ir demaskuodamas save (netgi ne vieną kartą) kūrybingumas nuvalo mus nuo iliuzinių tapatybių.
78 Guang Yue ir Kelly Cole: vaizduotės gimnastika.
80 David Chase ir "Sopranai": dešimt sekundžių tamsos. Sukurti lūkesčius, o paskui juos paneigti.
92 Alejandro Jodorowsky: filmas kaip psichomagija. Kuriant psichodelinį filmą nereikia rodyti vizijų žmogaus, kuris prarijo narkotinę piliulę. Reikia pagaminti pačią piliulę.
94 Karolina Žernytė: pojūčių teatras. Gyvendami vaizdų pasaulyje, dažnai pamirštame, kad būtent jie yra didžiausi vaizduotės priešai. O ilgėliau užmerktos akys beveik visuomet tampa aštresnio pojūčio pradžia.
98 John Cage: 4 minutės 33 sekundės tylos. Tyla būtina tam, kad apskritai ką nors išgirstum. Norint kurti, pirmiausia reikia įsiklausyti. Tuomet ir paaiškėja, kad ten, kur nieko nėra, atsiveria begalybė
February 7, 2017
Good concept and the execution. Stories are interesting, maybe the illustrations could be more related to the story itself, not to the idea of the book, then it would even bring more value to the book.
June 27, 2020
Šią knygą laikau lentynoje, matomoje vietoje, kad kiekvienas, užsukęs į svečius ir laukdamas arbatos arba laiko, kol baigsiu žaisti mašinėlėmis / statyti LEGO bokštą / važiuoti traukiniu iš kėdžių iki stotelės "svetainė" / vertinti naujo forto iš tualetinio popieriaus rulonų tvirtumą, galėtų ramiai susipažinti su vienu iš šimto žmonių, kurie žinojo viską. Kartais dėl nepalankių aplinkybių svečiai taip ir išeina pasitenkinę tik padriku pokalbiu, nuolat pertraukiamu įvairių neatidėliotinų reikalų, tačiau noriai sugrįžta kitąkart. Panašu, kad žmogus, kuris žinojo viską prie to prisideda. Ir ačiū jam!
October 25, 2015
Absoliutus įkvėpimas.
July 18, 2016
Knyga, kuri sujaukia protą ir mintis.
Displaying 1 - 13 of 13 reviews