Tai nėra gera knyga.Ją vargiai galima pavadinti vidutiniška.Tikrai nesu iš tų,kurie manytų,kad stilius ar mada yra dėmesio neverti dalykai,tačiau ši knyga man pasirodė beprasmė-tarsi praplėstas paviršutiniškas moteriško žurnalo straipsnis.Ji neatidirbta-daug banalybių ir blevyzgų, tiesiog užimančių vietą.Knygos apipavidalinimas kur kas geresnis už patį tekstą.Susidaro vaizdas,kad rašytoja vėlavo su deadline'ais ir veikiau pildė vietą,o ne rašė knygą.Iš esmės per pusvalandį būčiau susigraibiusi tiek pat turinio internete.Nors palaikau jaunus rašytojus,džiaugiuosi leidžiamų temų įvairove,bet šįkart pasišiukšlinta.Jei būčiau pirkusi knygą,o ne pasiskolinusi,jausčiausi apgauta :) Tai tiek,matyt
Patiko rašymo stilius, trumpi konkretūs faktai - patarimai, viskas nuo A iki Z. Pvz. klasikinės juodos kelnės ir nemažai pasiūlymų su kuo jas derinti. Visas sąrašas 'bazinių rūbų', ką reikėtų turėti savo spintoj. Kaip pasiruošti einant šopintis ir nenusivilti.
✒ Stilius - tai mados transformacija, kai tas pats drabužis skirtingose spintose ir skirtingose situacijose gyvena skirtingus gyvenimus. ✒ Nekaupk ateičiai drabužių iš praeities. ✒ Konkretus drabužis tam, kad turėtų teisę būti tavo spintoje, turi turėti bent du tris drabužius sau į porą.
Knygą gavau už dyką kaip 'bonusą' su viena moterimi mainydamasi knygom. Ir ačiū dievui. Būtų labai liūdna jei už ją būtų tekę sumokėti pinigus... Žinoma, gal ir negali pykti, kai jau įžangoje autorės vyras teigia: "Manau, kad kai kas sakys, jog tekste daug chaoso, ir greičiausiai bus teisus" beigi: "Kai kam knyga gali pasirodyti per daug familiari, gal net parengta erkspromtu - greičiausiai ir tai bus tiesa". Na...bent jau perspėjo iš anksto, nes iš tiesų atrodo, kad išspausdintas buvo pirmas juodraštis. Knygoje išvien padrikos mintys, keisti, infantilūs palyginimai ir savo nuomonės kaip fakto pristatymas. Tikrai nepanašu, kad buvo nors kiek ruoštasi, ar kad sumetus mintis, kurios šovė į galvą rašant pirmą juodraštį, paskui nors šiek tiek buvo stengtasi nušlifuoti į bent vidutinės kokybės ir sklandumo tekstą. Pačios autorės rašyta įžanga irgi yra apie nieką, kažkokie paburbėjimai ant žmonių, kurie dirba stilisto darbą, nors, jos požiūriu, to nemoka ar neturi tam tinkamo išsilavinimo, žodžiu, neverti "stilisto" vardo. Kam tas tekstas išvis radosi knygoje - neturiu supratimo... Na o toliau...belekas. Nenoriu galvoti apie šitą knygą ilgiau, nei reikia, tad išskirsiu kelis punktus: o Įžangoje minimas familiarus tonas tikrai labai jaučiasi, bet familiarus tonas gali būti ir savaip žavus, čia gi kaip po pusantro butelio šampano yra šnekama, kartais tiesiog norisi iš nejaukumo nusukti akis. Knyga tam tikra prasme greičiausiai turėtų reklamuoti ir autorės, kaip stilistės, paslaugas ir kadangi tai yra individuali paslauga, aš turėčiau norėti su ja praleisti kažkiek laiko dviese ir bendrauti, bet jei spręsčiau apie ją iš knygos tono, pasilikti dviese viename kambaryje man būtų baugoka... o Patarimai laikytis klasikos ir nebijoti eksperimentuoti veja vienas kitą kūliais. Kalbant apie eksperimentavimą čia skatinama laužyti taisykles, čia jau grūmojama kumšteliu, kad ŠIUKŠTU to, ano ar penkto jokiu būdu nedaryk. Pasidaro klaikiai painu, tai kaip gi vis tik turi atrodyti tas eksperimentavimas, kai net kalbant apie taisyklių laužymą čia pat gula sąrašas taisyklių, kurių jokiu būdu nevalia laužyti... o Mano galva, stilistas turėtų būti gan neutralus. Jam gali visiškai nepatikti gėlėti raštai, bet jei klientui jie patinka, stilistas parinks įvaizdžius su fantastiškai priderintu gėlių raštu ir patikins klientą, kad šis atrodo fantastiškai. Autorė, tuo tarpu, turi daug nuomonių ir mėgiamų/nemėgiamų dalykų ir nė kiek nebijo jų parodyti, grūsdama skaitytoją į savo skonio rėmus. o Palyginimai ir metaforos yra iš penkiamečio repertuaro. Ne visiems duota vaizdinga kalba. Ne visiems to ir reikia, čia turėjo būti knyga apie stilių ir garderobo pasirinkimą, ji gali būti visiškai dalykiška ir faktinė, šiuo atveju gal net ne gali, o turėtų, nes bandymai kalbą 'pavaizdinti' tiesiog siaubingai nevykę. Dar daugiau, jie neretai labai prasto skonio, būtų buvę neblogai jei autorė, dalindama patarimus apie prastą skonį aprangos klausimu, būtų kieno nors paklaususi patarimų apie prastą skonį kalboje. Prie to paties pridėsiu ir mažybinius žodėlaičius. Yra pakankamai mažas skaičius kartų, kiek, kalbant apie suaugusios moters kūną ir aprangą, galima pavartot žodį "užpakaliukas" ir neatrodyti kaip imbecilui. Autorė šį kiekį viršijo keliasdešimt kartų... o Cituoju tiesiai iš knygos: "Jei tavo vyras atrodo lyg valandą ar daugiau praleidęs prie veidrodžio, vadinasi, persistengei. Ant pečių užmestas megztukas, tobulai priderinta varlytė, su galybe priemonių suformuoti plaukai: slidi riba, kai jį gali pradėti kibinti ne tik moterys." - gerai, kad apie vyrus ir jų stilių knygoje rašoma gan mažai, nes vos ta tema prasižiojus iš burnos lyg varlės autorei byra kažkokie homofobiški pezalai. Papildomas taškas dar ir už tai, kad jei mano vyras atrodo vienaip ar kitaip, tai čia AŠ persistengiau, nes, anot autorės, vyrai yra idiotai ir vaikai ir jiems reikia, kad moteris juos aprengtų. Jei netikite pateikiu dar vieną citatą: "Nevalia vieno vyro palikti apsirengti, nes gali tekti raudonuoti susitikus jį jau sutartoje vietoje, mat jis gali būti apsirengęs nei į tvorą, nei į mietą." Kodėl, po viso šio sąrašo (beje, ne baigtinio) blogybių knygai skiriu dvi žvaigždutes, o ne vieną? Nes, nors Gilytė yra siaubinga rašytoja, ji yra pakankamai gera stilistė ir kai laikosi to, ką žino ir išmano, knygoje tikrai galima atrasti naudingų ir protingų patarimų. Taip pat skyriai yra sustruktūruoti gana logiškai, paliečiami įvairūs aptariamos temos aspektai (kartais paliečiami neitin naudingai ar aiškiai, bet čia dabar ne apie tai). Taip pat, nepaisant jos stačiokiškų, homofobiškų ir šiaip šiurkščių komentarų ir intarpėlių, nemanau, kad ji yra blogas žmogus, tiesiog apsiėmė ne sau skirtą darbą ir arba negavo arba neprašė reikiamos pagalbos, kad jį galėtų atlikti kokybiškai, tad rezultate turim 243 puslapius teksto iš kurio naudingi yra geriausiu atveju 50. Knygą skaityti baigiau vedina tik smalsumo ir to fakto, kad ją perskaityti užtruko vos kelias valandas.
Labai norėjau, kad ši knyga man patiktų. Jokio klasikos meno kūrinio ir nesitikėjau, bet norėjosi įdomaus ir lengvo paskaitymo poilsiui, vienos kitos naujos minties. Mintys girdėtos, kai kur netikslios, labai diskutuotinos. Pvz temose apie odą, įdegius ir t.t… daug kabliukų. Jei nežinoma tiksliai, galbūt geriau privengti tokių kalbų. Norėjau vertinti 3 žvaigždutėm, nes gerbiu autorę, jos stilių, jos pastangas, tačiau ir paskutinis skyrelis kiek nuliūdino: ,,nevalia vieno vyro palikti apsirengti”. Na gal čia tik man taip atrodo, bet manau vyrai yra puikiai įgalūs patys rinktis, apsirengti, gražiai atrodyti. Visgi norisi paskatinti autorę dar rašyti, ieškoti įkvėpimo ir naujų minčių ir didelės sėkmės su kita knyga (arba šią aprašyti kaip paauglėms skirtą).
Sakyčiau visai patiko. Lengvai skaitėsi, viskas pakankamai struktūruota, gražios iliustracijos. Aišku galima atsižvelgti į tai, kad knyga buvo išleista jau prieš 10 metų, tad kai kurie aspektai pasenę, bet pagrindai, kaip prieš dešimt metų, taip dabar - aktualūs. Nors visi stilistai iš esmės sako ta patį (ar bent jau sakė iki 2020)