What do you think?
Rate this book
Manuskriptas
Slaptoje Vilniaus mokslinių tyrimų laboratorijoje ugnies liepsnose žūsta žmogus. Prieš gaisrą jį kraujo klane savo kabinete aptinka laboratorijos vedėja Jaunė Gedminienė. Tuščiame koridoriuje išgirdusi šnabždesį „Kinšasa...“ – siaubingus prisiminimus keliantį jaunystės laikų slapyvardį, šiuo metu niekam nežinomą, – pastebi nuo stalo dingusius laboratorijos raktus. Nubėga jos patikrinti. Grįžusi į kabinetą lavono neberanda.
Jaunė Gedminienė – jauna, protinga, ambicinga mokslininkė, bet pavaldinių nemėgstama vadovė. Suprasdama, kad visi įkalčiai ir kolegų liudijimai policiją nuves pas ją, moteris ryžtasi sprukti nuo bylos tyrėjo Šarūno Vilko ir jo komandos.
Netrukus paaiškėja, kad mokslininkės seife, be segtuvo su valstybinės svarbos jos vykdytų eksperimentų rezultatais, dingo ir itin vertingas XVII a. Lietuvos karo inžinieriaus Kazimiero Semenavičiaus „Didžiojo artilerijos meno“ antros dalies rankraštis. Nesibaigia ir kraupios žmogžudystės.
Į ką taikėsi vagis: į segtuvą su tyrimais ar į neįkainojamą rankraštį? Ar mokslininkė – serijinė žudikė? Kuo rizikuoja detektyvas Šarūnas?
Kaip dviem tyrėjams, žinantiems daugiau už kitus, bet negalintiems apie tai prasitarti, sustabdyti nusikaltimų virtinę? Ar jie bejėgiai prieš senojo rankraščio prakeiksmą?
Siužeto vingiuose įpinamos galbūt nežinomos ar mažai girdėtos Lietuvos istorijos smulkmenos, trumpi pasakojimai iš Vilniaus miesto, XIX a. Vilniaus universiteto kasdienos, taip pat skleidžiasi antikvarinių rankraščių pasaulis, stulbina išradimų vagystės, kurių moksle būta visais laikais.
Jaunė Gedminienė – jauna, protinga, ambicinga mokslininkė, bet pavaldinių nemėgstama vadovė. Suprasdama, kad visi įkalčiai ir kolegų liudijimai policiją nuves pas ją, moteris ryžtasi sprukti nuo bylos tyrėjo Šarūno Vilko ir jo komandos.
Netrukus paaiškėja, kad mokslininkės seife, be segtuvo su valstybinės svarbos jos vykdytų eksperimentų rezultatais, dingo ir itin vertingas XVII a. Lietuvos karo inžinieriaus Kazimiero Semenavičiaus „Didžiojo artilerijos meno“ antros dalies rankraštis. Nesibaigia ir kraupios žmogžudystės.
Į ką taikėsi vagis: į segtuvą su tyrimais ar į neįkainojamą rankraštį? Ar mokslininkė – serijinė žudikė? Kuo rizikuoja detektyvas Šarūnas?
Kaip dviem tyrėjams, žinantiems daugiau už kitus, bet negalintiems apie tai prasitarti, sustabdyti nusikaltimų virtinę? Ar jie bejėgiai prieš senojo rankraščio prakeiksmą?
Siužeto vingiuose įpinamos galbūt nežinomos ar mažai girdėtos Lietuvos istorijos smulkmenos, trumpi pasakojimai iš Vilniaus miesto, XIX a. Vilniaus universiteto kasdienos, taip pat skleidžiasi antikvarinių rankraščių pasaulis, stulbina išradimų vagystės, kurių moksle būta visais laikais.
504 pages, Hardcover
First published August 12, 2025
9 people are currently reading
53 people want to read
About the author
Sondra Rankelienė
6 books4 followersSondra Rankelienė – senovinių knygų ekspertė, jau beveik 25 metus dirba Vilniaus universiteto bibliotekoje, Retų spaudinių skyriuje. Ji yra parengusi daugybę senųjų knygų parodų, taip pat nuolat veda ekskursijas Vilniaus universitete. Autorė dalyvauja konferencijose, rašo straipsnius ir knygas apie senųjų knygų įdomybes, jų savininkus.
Ratings & Reviews
Friends & Following
Create a free account to discover what your friends think of this book!
Community Reviews
Displaying 1 - 9 of 9 reviews
November 1, 2025
Sondros Rankelienės knygas labai myliu, o „Manuskriptą“ skaičiau su didžiausiu malonumu. Knyga stora, planavau su ja praleisti kelias dienas, bet prisėdusi nebegalėjau padėti į šalį – vienu ypu „sugėriau“ visą įdomią ir įtampą išlaikančią detektyvinę istoriją.
Tikiuosi, Šarūnas Vilkas dar sugrįš su naujomis bylomis!
Tikiuosi, Šarūnas Vilkas dar sugrįš su naujomis bylomis!
January 29, 2026
Nuostabi, kaip ir praeitos knygos 👍 Geras kokteilis - kriminalas, pavydas, simpatija, prarasti giminės, mokslininkų laboratorijos užkulisiai, įtampa, veiksmas 🥰
January 24, 2026
Puikus detektyvas/trileris. Intensyvus, įtraukiantis. Istorijos “pamokos” šiek tiek perteklinės, bet smarkiai nekliuvo. Įdomiai sudėliota istorija, skaitėsi lengvai ir greitai.
Didžiausias liūdesys, kad ir vėl kartojasi personažų sudėtis:
- taisyklėm nepaklustantis ant procedūrų ir valdžios padėjęs policininkas, labai savimi ir savo sprendimais pasitikintis, tačiau, realiai nedarantis jokio tyrimo, tik prisidirbantis su savo slapstymais jr paslaptingais sprendimais. Kiekviena moteris šalia jo - privalomai arba jį įsimylėjusi arba bent trokšta permiegoti…
- jo viršininkas/ė, vis grasinantys policininkui dėl jo savivalės, tačiau paslėptai ar ne jam viską leidžiantys.
- kolegė moteris, įsimylėjusi herojų, atlieka visą tiriamąjį darbą ir užglaistanti visus nesklandumus, dėl nežinia kur lakstančio ir darbe nesirodančio šefo.
- panašiai ir kiti kolegos vyrai, kurie atlieka visą darbą ir traukia herojų iš bėdų ir nesąmonių.
-IT’šnikas, outsideris, anarchistas ir genijus viename, kuriam, irgi, negalioja jokios taisyklės ir negresia jokios bausmės.
Na, ir, žinoma, moteris herojė. Mokslininkė, eruditė, supermoteris, be kurios protinių sugebėjimų, logikos, savitvartos ir išminties žlugtų pasaulis, jau nekalbant apie nieko neišmanančių policininkų būrelį 😂😂
Didžiausias liūdesys, kad ir vėl kartojasi personažų sudėtis:
- taisyklėm nepaklustantis ant procedūrų ir valdžios padėjęs policininkas, labai savimi ir savo sprendimais pasitikintis, tačiau, realiai nedarantis jokio tyrimo, tik prisidirbantis su savo slapstymais jr paslaptingais sprendimais. Kiekviena moteris šalia jo - privalomai arba jį įsimylėjusi arba bent trokšta permiegoti…
- jo viršininkas/ė, vis grasinantys policininkui dėl jo savivalės, tačiau paslėptai ar ne jam viską leidžiantys.
- kolegė moteris, įsimylėjusi herojų, atlieka visą tiriamąjį darbą ir užglaistanti visus nesklandumus, dėl nežinia kur lakstančio ir darbe nesirodančio šefo.
- panašiai ir kiti kolegos vyrai, kurie atlieka visą darbą ir traukia herojų iš bėdų ir nesąmonių.
-IT’šnikas, outsideris, anarchistas ir genijus viename, kuriam, irgi, negalioja jokios taisyklės ir negresia jokios bausmės.
Na, ir, žinoma, moteris herojė. Mokslininkė, eruditė, supermoteris, be kurios protinių sugebėjimų, logikos, savitvartos ir išminties žlugtų pasaulis, jau nekalbant apie nieko neišmanančių policininkų būrelį 😂😂
January 2, 2026
Skaičiau Sondros Rankelienės detektyvą ir galvojau, 1) kad reiks pasiimt ir jos šobuolio produkciją, 2) kad būtent apie tai buvo kalbama labai įdomiame mokslininkių ir mokslininkų pokalbyje apie populiariąją literatūrą (https://www.journals.vu.lt/literatura...) - jog, be kita ko, populiarioji, ypač žanrinė, literatūra turėtų funkcionuoti kaip savotiškas brendas, išnaudoti vietines legendas, anekdotus ir stereotipus. Kaip daro Ruseckaitės knygos, tik įdomiau. Kai pirma "Manuskripto" žmogžudystė įvyko VU Fizikos fakultete, o paskui dar ir MKIC, iškart pasidarė kažkaip perversiškai artima ir malonu :D Aišku, po gruodžio mėn. realios dvigubos žmogžudystės Kaune dabar nebe taip lengvai verčiasi liežuvis juokauti apie žudikus maniakus.
Labai patiko dvejopas Rankelienės detektyvo motyvas - iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad žmogžudystė atlikta norint pavogti vienintelį kada nors egzistavusį Kazimiero Semenavičiaus veikalo apie artileriją antro tomo egzempliorių, paskui [SPOILER] paaiškėja, kad tai buvo tik šalutinis kvestas, o pagrindinis buvo tikslas pavogti originalius mokslinius tyrimus ir papublikuoti juos kaip savo. Gal vagystė ir yra lietuviškų detektyvų ir apskritai nuoskaudų brendas?? Juk lenkai pavogė Vytauto karūną ir Maironio vyskupystę, švedai iš mūsų pavogė patrankas, kažkas iš Salomėjos pavogė juodąjį sąsiuvinį, Landsbergis pavogė šiferį, o Beleckas - Mikutavičiaus kolekciją, o ir mes patys visą XX a. pabaigą vogėm muziką, filmus, knygas ir dar kurį laiką galvojom, kad viskas normaliai. O kad visi vagia visų idėjas, tai nėra ko ir kalbėti, galima sakyt, nieko verta toji idėja, kuri nepavogta.
Patiko, kad Rankelienės detektyve pavogtas Semenavičiaus rankraštis pakliūna į pogrindį ir kolekcininkai jo ieško net per darknetą, kur, pasirodo, dabar cirkuliuoja per karą labai daug išgrobstyto Ukrainos turto (patikėčiau). Galiausiai netgi labai patiko [SPOILER], kad pagrindinė nusikaltėlė yra tiesiog kita mokslininkė, plagiatorė, trokštanti šlovės, net jos giminaitis iš mafijos sako - nu nevok tu to tyrimo, kam reikia, o ji vis tiek - ne ir ne. Rankelienė pateikia ir daugiau plagiatų / vagysčių istorijų, galiausiai tiesiog VU įdomybių ir man jos baisiai patiko, priartėjo prie campus romano.
Nepatiko:
- personažai. Nu tikrai pagrindinis veikėjas turi būti neįtikėtinai patrauklus, bet be žmonos, kad galėtų čiešinti vienu metu kaimynę, kolegę ir įtariamąją (tai skirtingi žmonės), verslo magnato sūnus, trilerių žvaigždė, sugebantis vairuodamas naktį vingiuotu keliuku tarnybiniu pistoletu pašauti iš keleivio pusės važiuojantį motociklą. Pagrindinė įtariamoji yra lietuviška Lisbeta Salander, hakerė, genijė (nu tik kad seifo kodas namuose ir darbe tas pats ir dar ant popierėlio užrašytas, bet ok), na bet dar labai turtinga ir graži, gera mama, gera našlė, gera virėja. Labai įdomiai ties knygos viduriu įsipainiojanti Šiaulių/Vilniaus mafija galiausiai lieka tik pavadinimu, galiausiai paaiškėja, kad pagrindinis gaujos hitmenas su slepiama tapatybe tiesiog padeda draugo dukrai ir jokios gaujos čia nelabai figūruoja. Pagalvojau, kad neseniai skaitytas Strielkūno Mieste nebetiki velniais, nors skaitėsi ne taip greitai ir pagaviai, personažus pasiūlė tikrai įdomesnius, net jeigu ne visąlaik įtikimus.
- DIDŽIULĖ SIUŽETO SKYLĖ [SPOILER]. Knygoje žmogžudystės vykdomos ir knygos skyriai sudėlioti pagal pavogtame Semenavičiaus rankraštyje įrašytą lotynišką prakeiksmą tam, kas, būdamas nevertas, atsivers tą knygą. Bet gale paaiškėja, kad žmogžudystes vykdę abu nusikaltėliai (ir mafijozas, ir plagiatorė) tos knygos neskaitė, tik pavogė norėdami parduot :D Tai ir nelabai galėjo organizuoti pagal ją žmogžudysčių, juolab kad lotynų kalbos mokėjimas ten knygoje pateikiamas kaip faktiškai supergalia.
- durna pabaiga. Visi gerieji išteisinti, visi nusikaltėliai pagauti ir jų kaltė įrodyta, na ir tada pagrindiniai super patrauklūs ir gražūs personažai pagaliau gali ramiai sau namie fiti miti, nes kol viena buvo įtariamoji, o kitas policininkas, tada negalėjo. Kažkaip ne visai tokia pasaulio tvarkos vizija, kuriai norėčiau skirti 500 psl savo laiko :D Nors žinoma sėkmės jiems, laimės ir ilgų gyvenimo metų.
Wall of shame:
Wall of honour:
❤️❤️❤️
Šiaip knyga su tais personažais ir skylėm netempia aukščiau 3*, bet už pabaigos žodį apie knygos tikslą, karą Ukrainoje ir sąmoningumą įmečiau žvaigždutę, nes gal tai šiaip jau ne mažiau svarbu nei įdomūs personažai? Na ir skaitosi labai smagiai, baisiai įtraukė. Viską, kas susiję su univeru, Rankelienė aprašo labai gyvai - ir bibliotekos, ir tyrimų centrų intrigos, ir studentėliai, norėčiau, kad ji apie tai rašytų ir rašytų.
Atskirai dar galvojau, kaip įdomu (be vagystės motyvo mūsų kultūroje), kad pastarieji skaityti lietuviški detektyvai (Strielkūnas ir Rankelienė), o dar tolimai prikabinant Tapiną, stipriai remiasi į pasirinktus LT istorijos etapus - partizanų kovą, raštiją, laisvės išlaikymą imperijos valdžioje. Gal čia kažkokia atsvara pastarųjų metų naujai išryškėjusiai etno-egzotikai, o gal tiesiog kitas jos veidas? Aišku, čia kažkur vaidenasi ir žiurkės iš piterio šmėkla, kurios naujas koziris yra, kaip populiaru XXI a. pradžioj, kalbėti apie tapatybę (ir kaip kiti jos neturi arba turi neteisingą), tad gal tiek etno, tiek istorija atsiranda, kaip ramstis, natūraliai.
Labai patiko dvejopas Rankelienės detektyvo motyvas - iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad žmogžudystė atlikta norint pavogti vienintelį kada nors egzistavusį Kazimiero Semenavičiaus veikalo apie artileriją antro tomo egzempliorių, paskui [SPOILER] paaiškėja, kad tai buvo tik šalutinis kvestas, o pagrindinis buvo tikslas pavogti originalius mokslinius tyrimus ir papublikuoti juos kaip savo. Gal vagystė ir yra lietuviškų detektyvų ir apskritai nuoskaudų brendas?? Juk lenkai pavogė Vytauto karūną ir Maironio vyskupystę, švedai iš mūsų pavogė patrankas, kažkas iš Salomėjos pavogė juodąjį sąsiuvinį, Landsbergis pavogė šiferį, o Beleckas - Mikutavičiaus kolekciją, o ir mes patys visą XX a. pabaigą vogėm muziką, filmus, knygas ir dar kurį laiką galvojom, kad viskas normaliai. O kad visi vagia visų idėjas, tai nėra ko ir kalbėti, galima sakyt, nieko verta toji idėja, kuri nepavogta.
Patiko, kad Rankelienės detektyve pavogtas Semenavičiaus rankraštis pakliūna į pogrindį ir kolekcininkai jo ieško net per darknetą, kur, pasirodo, dabar cirkuliuoja per karą labai daug išgrobstyto Ukrainos turto (patikėčiau). Galiausiai netgi labai patiko [SPOILER], kad pagrindinė nusikaltėlė yra tiesiog kita mokslininkė, plagiatorė, trokštanti šlovės, net jos giminaitis iš mafijos sako - nu nevok tu to tyrimo, kam reikia, o ji vis tiek - ne ir ne. Rankelienė pateikia ir daugiau plagiatų / vagysčių istorijų, galiausiai tiesiog VU įdomybių ir man jos baisiai patiko, priartėjo prie campus romano.
Nepatiko:
- personažai. Nu tikrai pagrindinis veikėjas turi būti neįtikėtinai patrauklus, bet be žmonos, kad galėtų čiešinti vienu metu kaimynę, kolegę ir įtariamąją (tai skirtingi žmonės), verslo magnato sūnus, trilerių žvaigždė, sugebantis vairuodamas naktį vingiuotu keliuku tarnybiniu pistoletu pašauti iš keleivio pusės važiuojantį motociklą. Pagrindinė įtariamoji yra lietuviška Lisbeta Salander, hakerė, genijė (nu tik kad seifo kodas namuose ir darbe tas pats ir dar ant popierėlio užrašytas, bet ok), na bet dar labai turtinga ir graži, gera mama, gera našlė, gera virėja. Labai įdomiai ties knygos viduriu įsipainiojanti Šiaulių/Vilniaus mafija galiausiai lieka tik pavadinimu, galiausiai paaiškėja, kad pagrindinis gaujos hitmenas su slepiama tapatybe tiesiog padeda draugo dukrai ir jokios gaujos čia nelabai figūruoja. Pagalvojau, kad neseniai skaitytas Strielkūno Mieste nebetiki velniais, nors skaitėsi ne taip greitai ir pagaviai, personažus pasiūlė tikrai įdomesnius, net jeigu ne visąlaik įtikimus.
- DIDŽIULĖ SIUŽETO SKYLĖ [SPOILER]. Knygoje žmogžudystės vykdomos ir knygos skyriai sudėlioti pagal pavogtame Semenavičiaus rankraštyje įrašytą lotynišką prakeiksmą tam, kas, būdamas nevertas, atsivers tą knygą. Bet gale paaiškėja, kad žmogžudystes vykdę abu nusikaltėliai (ir mafijozas, ir plagiatorė) tos knygos neskaitė, tik pavogė norėdami parduot :D Tai ir nelabai galėjo organizuoti pagal ją žmogžudysčių, juolab kad lotynų kalbos mokėjimas ten knygoje pateikiamas kaip faktiškai supergalia.
- durna pabaiga. Visi gerieji išteisinti, visi nusikaltėliai pagauti ir jų kaltė įrodyta, na ir tada pagrindiniai super patrauklūs ir gražūs personažai pagaliau gali ramiai sau namie fiti miti, nes kol viena buvo įtariamoji, o kitas policininkas, tada negalėjo. Kažkaip ne visai tokia pasaulio tvarkos vizija, kuriai norėčiau skirti 500 psl savo laiko :D Nors žinoma sėkmės jiems, laimės ir ilgų gyvenimo metų.
Wall of shame:
Surauktais antakiais ji atrodė taip nuostabiai, kad jis staiga pagavo save svarstant, kad galėtų dažniau priversti ją taip žavingai pykti. (p. 106)
Wall of honour:
Pagrindinis šios knygos tikslas - supažindinti skaitytojus su moksline veikla Vilniaus universitete, su disertacijų gynimo procedūromis XVI a. ir dabar, su Vilniaus universiteto senaisiais ir dabartiniais mokslininkais, kurie buvo ir yra neįtikėtinai visapusiški intelektualai, tikri mokslininkai universalai, suprantantys aukštojo mokslo ir mokslinių tyrimų reikšmę valstybės išlikimui ir ateičiai. (p. 486)
❤️❤️❤️
Šiaip knyga su tais personažais ir skylėm netempia aukščiau 3*, bet už pabaigos žodį apie knygos tikslą, karą Ukrainoje ir sąmoningumą įmečiau žvaigždutę, nes gal tai šiaip jau ne mažiau svarbu nei įdomūs personažai? Na ir skaitosi labai smagiai, baisiai įtraukė. Viską, kas susiję su univeru, Rankelienė aprašo labai gyvai - ir bibliotekos, ir tyrimų centrų intrigos, ir studentėliai, norėčiau, kad ji apie tai rašytų ir rašytų.
Atskirai dar galvojau, kaip įdomu (be vagystės motyvo mūsų kultūroje), kad pastarieji skaityti lietuviški detektyvai (Strielkūnas ir Rankelienė), o dar tolimai prikabinant Tapiną, stipriai remiasi į pasirinktus LT istorijos etapus - partizanų kovą, raštiją, laisvės išlaikymą imperijos valdžioje. Gal čia kažkokia atsvara pastarųjų metų naujai išryškėjusiai etno-egzotikai, o gal tiesiog kitas jos veidas? Aišku, čia kažkur vaidenasi ir žiurkės iš piterio šmėkla, kurios naujas koziris yra, kaip populiaru XXI a. pradžioj, kalbėti apie tapatybę (ir kaip kiti jos neturi arba turi neteisingą), tad gal tiek etno, tiek istorija atsiranda, kaip ramstis, natūraliai.
November 20, 2025
Labai džiugu, kad atsiranda tokio žanro knygų ir lietuvių autorių! Knyga labai įdomi ir įtraukianti. Patiko ir veikėjai, ir siužetas, ir istoriniai faktai buvo įdomūs. Buvo labai sunku sustoti skaityti vis norėjosi sužinoti, kas nutiks toliau. Pabaigoje viskas gražiai susidėlioja į savo vietas, atsiskleidžia ryšiai ir įvykiai.
Tikiuosi, kad ateityje pasirodys daugiau Šarūno Vilko bylų!
Tikiuosi, kad ateityje pasirodys daugiau Šarūno Vilko bylų!
December 16, 2025
Kaip ir visos šios autorės knygos, taip ir ši- nuostabi! Daug įvykių ir veiksmo. Taip pat didelis pliusas ir pagrindinių veikėjų santykių dinamika. Kaip kitose knygose atrodydavo kartais emociškai nesubrendę, paaugliškai užsispyrę ir nekalbantys veikėjai, tai šitoje knygoje to visai nebuvo. Atgaiva sielai! 😁
October 8, 2025
Man patinka autorės knygos. Įtraukiančiai skaitosi ir įdomu sužinoti apie Lietuvos istoriją bei žinomas asmenybes. Ir detektyvinė linija su romantikos prieskoniais tiko☺️
February 3, 2026
netikėtai puikus, įtampos pilnas lietuviškas trileris.
September 17, 2025
Autorė nenustoja stebinti nuostabiomis detektyvinėmis istorijomis. Įtraukiantis detektyvinis romanas, pradėjus skaityti neįmanoma atsitraukti... O kiek dar istorinių faktų, kurių tikrai nerasi "istorijos vadovėliuose"... Skaičiau ir kaifavau !!! Didžiausia pagarba autorei. Tikėkimės tai dar ne Šarūno Vilko "sagos" pabaiga. Todėl su nekantrumu lauksim naujų istorijų - juk Karolio Radvilos "saga" ENIGMOJE" tęsėsi net 4 kartus... O gal dar ir ENIGMA prasitęs 🤔🤔🤔
Displaying 1 - 9 of 9 reviews