What do you think?
Rate this book
XX amžiaus Melodija: Vilniaus plokštelių studija, 1964–1991
"XX amžiaus "Melodija"– tai atsiminimų ir istorinių liudijimų apie legendinę Vilniaus plokštelių studiją (1964-1991) rinkinys, kurio pagrindą sudaro ilgametės "Melodijos" redaktorės, o šiaip jau – tiesiog studijos sielos – Zinos Nutautaitės-Indrikonienės prisiminimai.
Leidinyje atgyja turtingas mūsų muzikinės istorijos laikotarpis – vinilinių plokštelių "aukso amžius", pažindinama su asmenybėmis, kūrusiomis šalies muziką ir kultūrą, gyvenimu okupuotoje Lietuvoje, apraizgytoje cenzūros. Tai ne tik pagarbus reveransas studijoje dirbusiems žmonėms, bet ir išsamus šaltinis pažinčiai su istorija.
Leidinyje atgyja turtingas mūsų muzikinės istorijos laikotarpis – vinilinių plokštelių "aukso amžius", pažindinama su asmenybėmis, kūrusiomis šalies muziką ir kultūrą, gyvenimu okupuotoje Lietuvoje, apraizgytoje cenzūros. Tai ne tik pagarbus reveransas studijoje dirbusiems žmonėms, bet ir išsamus šaltinis pažinčiai su istorija.
143 pages, Hardcover
Published January 1, 2024
3 people want to read
Ratings & Reviews
Friends & Following
Create a free account to discover what your friends think of this book!
Community Reviews
Displaying 1 of 1 review
December 6, 2025
Pirmas sakinys: Vilniaus plokštelių studijos reikšmę visai XX amžiaus antrosios pusės Lietuvos muzikos istorijai sunku įvertinti.
Knyga, kurios tikslo, taip ir nesupratau.
Kaip Vilniaus plokštelių studijos istorijai jai trūksta visko: chronologijos, detalių, sistematizuoto pasakojimo – pačios istorijos.
Kaip Vilniaus plokštelių studijos siela vadinamos Zinutės (Zinaidos Nutautaitės-Indrikonienės) atsiminimams, knygai trūksta atsiminimų: pradedant drąsa ("Jaučiu, kad bus ir nepatenkintų žmonių dėl šios knygos, kad per daug pasakiau arba per mažai", 19 p.), baigiant apimtimi (knyga yra 140 puslapių, kurių dalį sudaro nuotraukos ir kitų žmonių palinkėjimai).
Knyga gali būti įdomesnė tyrinėjantiems sovietinę epochą ir jos traumines patirtis, rašantiems apie muzikos leidybą (įvairios detalės, kaip tuo metu buvo) arba klausimų protmūšiams kūrėjams.
Skaitant knygą, buvo pikta ir gaila dėl sovietinės okupacijos: nuolatinis nusižeminimas (prašyti, maldauti, truputį pameluoti, kai ką nutylėti, kai kur truputį apsukti; visa tai dažniausiai apie Maskvą – centrą, cenzorių, šeimininką, tačiau ne tik) ir kartu nuolatinis neįvertintinimas (nei iš toliau esančių, nei iš kartu dirbančių).
Bet ir pati knyga priminė sovietinius proginius leidinius: gražiai išleistas, tačiau tuščias knygas.
Deja, tačiau reklama paskutiniame knygos viršelyje ("Leidinyje atgyja turtingas mūsų muzikinės istorijos laikotarpis – vinilinių plokštelių "aukso amžius". Leidinys supažindins su plejada asmenybių, kūrusių šalies muziką ir kultūrą, gyvenimu okupuotoje Lietuvoje, apraizgytoje cenzūros. Tai ne tik pagarbus reveransas studijoje dirbusiems žmonėms, bet ir išsamus šaltinis pažinčiai su istorija.") klaidinanti: knyga yra pagarbus reveransas studijoje dirbusiems žmonėms, o ne ir išsamus šaltinis pažinčiai su istorija.
Šia prasme Luko Devitos parengtas katalogas "Lietuvos populiarioji muzika, džiazas ir rokas firmos "Melodija" plokštelėse 1962-1992" daug įdomesnis tiek pavartyti, tiek susidaryti įspūdį apie Vilniaus plokštelinės leidinius.
Arba verčiau paklausyti interviu su Zinaida Nutautaite-Indrikoniene, kuris pasirodė vienoje ar kitoje laidoje, kai buvo išleista ši knyga.
3.0/5✰
Knyga, kurios tikslo, taip ir nesupratau.
Kaip Vilniaus plokštelių studijos istorijai jai trūksta visko: chronologijos, detalių, sistematizuoto pasakojimo – pačios istorijos.
Kaip Vilniaus plokštelių studijos siela vadinamos Zinutės (Zinaidos Nutautaitės-Indrikonienės) atsiminimams, knygai trūksta atsiminimų: pradedant drąsa ("Jaučiu, kad bus ir nepatenkintų žmonių dėl šios knygos, kad per daug pasakiau arba per mažai", 19 p.), baigiant apimtimi (knyga yra 140 puslapių, kurių dalį sudaro nuotraukos ir kitų žmonių palinkėjimai).
Knyga gali būti įdomesnė tyrinėjantiems sovietinę epochą ir jos traumines patirtis, rašantiems apie muzikos leidybą (įvairios detalės, kaip tuo metu buvo) arba klausimų protmūšiams kūrėjams.
Skaitant knygą, buvo pikta ir gaila dėl sovietinės okupacijos: nuolatinis nusižeminimas (prašyti, maldauti, truputį pameluoti, kai ką nutylėti, kai kur truputį apsukti; visa tai dažniausiai apie Maskvą – centrą, cenzorių, šeimininką, tačiau ne tik) ir kartu nuolatinis neįvertintinimas (nei iš toliau esančių, nei iš kartu dirbančių).
Bet ir pati knyga priminė sovietinius proginius leidinius: gražiai išleistas, tačiau tuščias knygas.
Deja, tačiau reklama paskutiniame knygos viršelyje ("Leidinyje atgyja turtingas mūsų muzikinės istorijos laikotarpis – vinilinių plokštelių "aukso amžius". Leidinys supažindins su plejada asmenybių, kūrusių šalies muziką ir kultūrą, gyvenimu okupuotoje Lietuvoje, apraizgytoje cenzūros. Tai ne tik pagarbus reveransas studijoje dirbusiems žmonėms, bet ir išsamus šaltinis pažinčiai su istorija.") klaidinanti: knyga yra pagarbus reveransas studijoje dirbusiems žmonėms, o ne ir išsamus šaltinis pažinčiai su istorija.
Šia prasme Luko Devitos parengtas katalogas "Lietuvos populiarioji muzika, džiazas ir rokas firmos "Melodija" plokštelėse 1962-1992" daug įdomesnis tiek pavartyti, tiek susidaryti įspūdį apie Vilniaus plokštelinės leidinius.
Arba verčiau paklausyti interviu su Zinaida Nutautaite-Indrikoniene, kuris pasirodė vienoje ar kitoje laidoje, kai buvo išleista ši knyga.
3.0/5✰
Displaying 1 of 1 review