Gyvenimas po klevu

by Romualdas Granauskas

1988 m. pirmą kartą skelbtos R.Granausko apysakos herojė, vieniša aštuoniasdešimtmetė senutė Monika Kairienė, atrodo tokia tikra, lyg būtų perkelta į kūrinį tiesiai iš pačios skaudžiausios to meto kaimo realybės.

Genres: Fiction, School, Classics, Read For School, Literary Fiction

78 pages, Paperback

First published January 1, 1988

About the author

Romualdas Granauskas was a lithuanian prosaist and dramaturge. He's often called the chronicler of the lithuanian country culture - small lifes of small people - but making every little bit of it beautiful.
His most famous work to date could be called "Gyvenimas po klevu" (Life under the maple tree).

Reviews

[Justė Latauskienė]

5 žvaigždutės už traktorių žudiką knygos gale! O šiaip, norint pajusti maksimalų malonumą iš kūrinio, reikia jį skaityti prie taurės vyno, graudžios smuiko muzikos ir alkano, inkštinčio, drebančio ir gailiom akelėm į tave žvelgiančio šunelio. Ir pačiam... pačiam irgi reikia verkti. Tiek verkti, kad net raidžių nesimatytų.

[Edita]

Ji pati iš savęs žino, kaip ramina gamtos balsas, vėjo ūžavimas klevo viršūnėje, kapinaičių medžiuose. Ypač rudens naktimis, pavasario vėtrose: esi vienas savo troboj, aplinkui siautėja baisingos jėgos - naktys, tamsos, lietūs, perkūnijos, o vis tiek žinai, kad niekas tavęs nepalies: gina medžiai, užstoję būstą, jie grumiasi, girgžda ir traška, bet jie neišduos tavęs, gyvenančios viršum jų šaknų, po jų viršūnėmis: tu jiems - savo žmogus, jie - tavo medžiai.

[Živilė Matijaškienė]

Labai jautri apysaka, kur žodžiai skamba tarsi tylus dialogas su pačia knyga – ne apie siužetą, o apie jauseną, apie tai, kas atpažįstama iki kaulų.

Kaip gailu man buvo Kairienės. Jos gailestis - tarsi dėl visos kartos, dėl kaimo gyventojų, kurių gyvenimai praėjo be triukšmo, bet su begaline vidine stiprybe. Na, o naujoji karta tarsi "žlugdo" visa ką perdavė jiems senosiosios kartos. Jos tylūs pokalbiai su Dievu ir mirusiais brangiais žmonėmis tokie jautrūs..

Skaitant juntama kaimo siela. Mano kaimo..
Ne idealizuota, ne saldi, o tikra – su suoleliu prie parduotuvės, vieškeliu ir su namu prie kapinaičių su kleveliu, po kuriuo telpa visas „ano – geresnio gyvenimo“ ilgesys.

Tai ne koks „kabinantis“ romanas.
Tai knyga, kuri nepraeina, kuri nepasensta, nes kalba apie tai, kas perduodama iš kartos į kartą: tylą, praradimus, ištvermę, prisirišimą prie vietos ir permainų neišvengiamumą.

[Ignas]

Keliavo bobutė keliu, krūpštino, ir galvojo, kaip čia rublius atsiimt iš pašto. Neskamba įdomiai? Po paraliais, tikrai neskamba, ir tai gali atbaidyti nuo šios knygos. Faktas, kad šios apysakos skaitymui reikia tam tikro nusiteikimo; be jo tai tebus nuobodus keleto pirmųjų puslapių pervertimas prieš ją padedant į šalį suraukus akis. "Gyvenimas po klevu" vertas daugiau nei prašmatnaus nuobodžiausios dvyliktos klasės išplėstinio kurso knygos titulo.

[Dovilė Stonė]

Kaip liūdna, kaip liūdna.

Meistriškai atvaizduotas kitame pasaulyje susiformavusio žmogaus santykis su naujuoju.

Dar meistriškai atvaizduojamas alkoholizmas -- kiek dėl jo galima kaltinti pačią substanciją, o kiek aplinką, kurioje žmogus gyvena ir įgyja įgūdžių, kaip išgyventi liūdesį, nusivylimą, nuobodulį, nežinomybę.

Ir labai šaunus leksikonas. Dangaus karaliau, koks šaunus!

[Paula]

Mylejau, myliu ir mylesiu Granauska iki grabo lentos <3

[Renata Vereikienė]

Jautru, be galo liūdna, iki skausmo tikra.

[Robertas]

Tobula. Šedevras.

[Narika]

A very interesting book. It shows the lives of Lithuanian people during the Soviet rule. It made me wonder quite a lot of time about my life and the value of people and things around me. The ending was so sad though, I may even have shed a tear. Nevertheless, this book was very well written and I enjoyed reading it till the end. :)

[Odeta]

Pabaiga netikėta...

[Radviliškis]

depresyvu... labai depresyvu... primena kai baba kalbėdavo apie gyvenimą...

[Viktorija Kuznecova]

Kaip privaloma, tai lengvai autikuose skaitėsi. Visi prasigėrė ir numirė… labai fun…. Bet gili mintis suprasta.

[Lina Shurbi]

Pamenu pirma karta skaiciau dar budama mokykloje pries gerus 10 metu. Iki siol pamenu sia knyga todel nusprendziau dar karta perskaityti ir paziureti ar atrasiu kazka naujo. Is ties radau. Labai patiko!
Kai kurie “skyriai” skaitosi sunkiau ypatingai pradzioje bet bendrai apysaka verta demesio.

[Ridur]

Labai patiko, klasikų klasika apie žmogystos tragizmą.

[Paulius Cerniauskas]

Negalima nuneigti to fakto, kad R. Granauskas meistriškai sudėliojo niūrią atmeferą: pradėjo, užaugino ir pribaigė. Puikiai atsispindi nustekentas kaimas, ir nieku gyvu nesinori nei kelti kojos, nei grįžti ar vėl kaip nors priartėti prie tokio gyvenimi ir, neduokdie, likimo.
Tai viena ištų knygų, kuri įsimena, bet kurios nesinori vėl imti į rankas. Nebent paimti ir atvertus paskutinį puslapį, nunešti Lars'ui von Trierui- gal tas susidomės ir susuks ką nors nepakenčiamai kraupaus.

[Neda]

Man patiko ši savotiškai papasakota istorija apie kartų degradaciją, alkoholizmą, vienišumą senatvėje ir meilę savo gimtajam kraštui ir šimtamečiui klevui . Graudi apysaka, kurios pabaiga sukrėtė. 🌟🌟🌟🌟

[Kamilė]

Tiems, kas domisi lietuviška literatūra, knyga tikrai nebloga ir neilga, tikrai rekomenduoju

[Agnė Bružaitė]

"Ji nepajuto skausmo, tiktai išgirdo, kad trakštelėjo kažkas krūtinėj".

[Gerda]

Pienas.

[Giriniss]

uz kiler tractor - uzdirbo viena zvaigzdute
teftelis

[Reika]

Kodel kodel kodel...Niekaip neprisimenu nors vienos apysakos,apsakymo,kurinio,kur nebutu lietuviskos depresijos.

[Margo]

Graudu.

[Ronkeli]

Liettualaisen vanhuksen elämää Neuvostoliitossa.

[Drambliuk]

Labai skausmingas skaitalas iki pat pabaigos..

[Taru]

Kurjaa neuvostoelämää ja miesten viinanjuontia.

[Aiste]

3.7 stars!

[Evelina Kontrimaitė]

Man labai patiko ir žiauriai sukrėtė pabaiga

[Kairia]

Liūdnas buvo man Monikos vienišas gyvenimas, puikiai pavaizduota kaip su senais žmonėmis elgiamasi šiais laikais. Skaudu ir norisi pakeisti visa tai ir daugiau pagarbos suteikti senam žmogui, jie nieko blogo mums nenori. Mes juos neįvertiname.

[Ignas Anusas]

all

[Katherine]

So mach emotions.
Sadness.
Pity.