Galvoja fizikas! Ričardo Gavelio prozos sistema

by Jūratė Čerškutė

Jūratės Čerškutės monografija „Galvoja fizikas! Ričardo Gavelio prozos sistema“ – literatūrologinis ir monografinis raportas apie vieno įdomiausių XX a. pabaigos lietuvių rašytojų Ričardo Gavelio (1950–2002) prozos sistemą. Knygoje ieškoma atsakymų, kaip Gavelis šią sistemą kūrė, kokios literatūrinė vaizduotės rašytojas jis buvo, kokiais kūrybiniais principais grindė savo kūrybos formulę ir ar tikrai visais kūriniais rašė vieną ir tą pačią knygą.

Gavelio prozos biografija pasakoja apie kūrinius, jų recepciją ir pasirodymo kontekstą, apie tai, kaip Gavelis rašė žmogų, miestą, sistemą, visuomenę, kaip specifinius elementus pavertė universalijomis, o patirtį – generalizavo. Monografija, siekianti kiek atitraukti rašytoją nuo jo garsiausio romano Vilniaus pokeris, kviečia skaityti ir atrasti visą Gavelio prozą, pažinti patį autorių – savo gyventam laikui įsipareigojusį fiziką, pasirinkusį ne mokslo, o meno kaip mokslo sapno ir pasaulio pažinimo kelią.

Jūratė Čerškutė – literatūrologė, literatūros kritikė, 2023 m. išrinkta Metų kritike už aktyvią reakciją į literatūros procesus ir plačiajai auditorijai aktualią kritiką. Dirba Lietuvių literatūros ir tautosakos institute, dėsto Varšuvos universitete. Nuo 2009 m. rudens gavelologė – nuosekliai tyrinėja ir populiarina Ričardo Gavelio kūrybą, formuoja viešąjį diskursą apie jo darbus. Monografija „Galvoja fizikas! Ričardo Gavelio prozos sistema“ – pirmoji autorės knyga, apibendrinanti penkiolika Gavelio kūrybos tyrimo metų.

492 pages, Paperback

First published January 1, 2025

Reviews

[Indrė Tumosienė · Rating 5 out of 5]

Puikiai parašyta monografija, kuriai būdingas analitinis gylis, gyvumas, kontekstų platumas. Matyti, kad tai ilgametis autorės darbas, o ir išleista knyga labai stilingai. Sakyčiau, kad šis leidimas kilsteli kartelę mokslinei leidybai, nes parodo, kad ir mokslinis leidinys gali būti vizualiai patrauklus, modernus. Žodžiu, knyga tikrai verta jai skirto laiko, o pati būčiau linkusi ją laikyti šių metų literatūriniu įvykiu bei pritarti Dovilei Filmanavičiūtei, kuri teigė, jog išpirkti šį tiražą turėtų būti mūsų garbės reikalas. 🖤❤️

[Mantas Tamulevičius · Rating 4 out of 5]

Ričardą Gavelį laikau genialiausiu lietuviškai rašiusiu rašytoju, tad šios Jūratės Čerškutės knygos laukiau visai nekantriai, bet tuo pačiu ir su šiokiu tokiu nuogąstavimu – maniau, kad knyga bus perdėm akademinė ir sunkiai skaitoma. Paaiškėjo, kad be reikalo. Kaip akademiniam veikalui, beveik visa knyga skaitoma ganėtinai lengvai, gal net lengviau nei kai kurios paties Gavelio knygų dalys. Išskyrus į specialius pilkos spalvos puslapius sudėtas „dekonstrukcijos“ dalis, kur autorė pjausto svarbiausius Gavelio kūrinius grynai moksliškai – čia jau turime ir „labilumą“ ir „digresiją“ ir daug kitų mandrų žodžių ir teorijų. Tad per šią dalį ėjosi tikrai ne kaip per sviestą, o veikiau degutą.

Skaitytojai neturėtų tikėtis paties Gavelio biografijos, nes, išskyrus pirmus maždaug 50 psl., jos čia nėra. Čerškutės monografija yra veikiau jo kūrybos biografija. Tiksliau „Vilniaus pokerio“, kažkiek „Jauno žmogaus memuarų“, kažkiek pirmųjų Gavelio apsakymų rinkinių, šieeeek tieeeek „Vilniaus džiazo“ ir tik vos vos vos visų kitų keturių po „Vilniaus džiazo“ pasirodžiusių romanų biografija. Gal ir nieko keisto, žinant, kokia monumentali knyga yra „Vilniaus pokeris“, vis tik, regis, autorė nevalingai prisideda prie įvaizdžio, kad Gavelis parašė „pokerį“ ir visa kita.

Pradžioje minėta, kad knyga tinka tiek skaičiusiems viską, ką parašė Gavelis, tiek skaičiusiems tik „Vilniaus pokerį“ ir galbūt dar „džiazą“ ar „memuarus“, tiek visai neskaičiusiems Gavelio ir norintiems su juo susipažinti. Tai su paskutiniu teiginiu drįsčiau nesutikti – labai abejoju, ar kam nors, kas visai neskaitė Gavelio, „Galvoja fizikas“ bus page-turneris. Manyčiau, kad bent šventąją trejybę derėtų būti perskaičius.

Na ir dar vienas kiek nustebinęs pastebėjimas – dauguma kūrėjų, menininkų, autorių po netikėtos per ankstyvos mirties įtvirtina savo legendą ir dažniausiai tai atsiliepia komercine, nors ir pavėluota sėkme. Keista, bet panašu, jog su Gaveliu taip nenutiko. Pats apie mirtį skersai išilgai rašęs autorius mirė gal ir ne visiškoje jaunystėje, eidamas 53-iuosius metus, bet, jei skaičiuosime laiką nuo „Vilniaus pokerio“ publikavimo, tai vos po trylikos metų. Bet, regis, jokio tramplyno į naują, pomirtinį kūrybinį gyvenimą nebuvo – vertimas į vokiečių kalbą net buvo nutrauktas, nors tąmet Gavelis turėjo būti vienu pagrindinių Baltijos šalių vardų Frankfurto knygų mugėje. Na, bet, Gavelis mirė prieš dvidešimt trejus metus, tegyvuoja Gavelis.

[Laurynas La'Dieta · Rating 4 out of 5]

Žavinga, kad mokslinis darbas parašytas tokia kalba, kurią lengva ir paprasta skaityti kiekvienam. Įdomu buvo sužinoti negirdėtų detalių apie Gavelio asmenybę. Šiek tiek nuvylė, kad pakankamai maža knygos dalis skirta jo trims esminiams romanams: Vilniaus pokeriui, Vilniaus džiazui ir Jauno žmogaus memuarams.
Atskiri komplimentai leidyklai - susižavėjimo vertas itin gražus leidimas, praturtintas Gavelio užrašų knygučių vaizdais.