Ketvirta serijos dalis ir vis dar gerai.
Strindbergo serija man stipri dviem dalykais - savo veikėjais (Augustas Strindbergas ir Marija, Gunaras, Rėjus Rėjus) ir vystomomis jų istorijomis bei, žinoma, detektyvine linija.
Ir šį kartą detektyvinis tyrimas nenuvylė. Nors kuria linkme jis krypsta buvo aišku gana anksti, bet vis tiek intrigos man pakako visam romanui.
Šioje dalyje su pagrindiniais veikėjais Augustu ir Marija yra viskas gerai, netgi labai gerai - jie susilaukė dukrytės, yra kartu, įsimylėję ir laimingi. Net buvo truputį keista, kad detektyvų autorius bent truputį "nepakankino" savo pagrindinių veikėjų kokiomis nors problemomis:) Todėl siužeto paaštrinimui teko įvesti naujų, tik prasidedančių meilės linijų (net 2), kurios turi gero potencialo ateityje. Kaip ir pagaliau užsimezgusi intriga dėl Strindbergo mirusių tėvų praeities (šykščios, bet pastovios užuominos ankstesnėse dalyse leido to tikėtis) - įdomu, kur tai nuves kitoje dalyje.