What do you think?
Rate this book
Kas vyksta Japonijoje
Andrius Kleiva visus metus stebėjo Japonijos įvykius ir jų įkvėptas knygoje „Kas vyksta Japonijoje“ kalba apie tai, kuo gyvena ši lietuviams tokia įdomi šalis.
Viena žinia gali būti nereikšminga kaip ankstyvas sakuros žiedas, bet kartu ir pirmas ženklas, kad kažkas keičiasi iš esmės. Sukežintas tortas kalba apie japonišką aptarnavimo kultūrą, populiariausia šalies susirašinėjimo programėlė – apie japoniškus būdus bendrauti, pavogtas puodelis kavos – apie japonų pasitikėjimą vienas kitu, o pliušinės, pykdančios ar virkdančios reklamos – apie japonų emocijas.
Iš pirmo žvilgsnio neįprastos naujienos atskleidžia visiems pažįstamas žmonių istorijas – apie orus, kainas, sveikatą, šeimą ar darbą. Ir Lietuvoje, ir Japonijoje visi išgyvena savo emocinį metų ciklą – pavasario linksmybes, vasaros darbus, rudens gėrybes ir žiemos rūpesčius. Juk svarbiausios naujienos dažniausiai būna be antraščių.
Andrius Kleiva – Paryžiaus politikos mokslų instituto absolventas, tinklaraštininkas, LRT bendradarbis ir bestseleriais tapusių knygų „Kaip veikia Japonija“ bei „Ką veikia Japonija“ autorius. Jau daugiau nei septynerius metus jis gyvena Tokijuje – dirba, stebi šalies kasdienybę ir auga kartu su ja. Andrių vis iš naujo stebina tai, kad Lietuva ir Japonija, tokios tolimos kilometrais, yra tokios artimos širdimis. Trečioje knygoje, keliaudamas per Japonijos įvykius, autorius vėl kviečia atrasti šį ryšį.
Viena žinia gali būti nereikšminga kaip ankstyvas sakuros žiedas, bet kartu ir pirmas ženklas, kad kažkas keičiasi iš esmės. Sukežintas tortas kalba apie japonišką aptarnavimo kultūrą, populiariausia šalies susirašinėjimo programėlė – apie japoniškus būdus bendrauti, pavogtas puodelis kavos – apie japonų pasitikėjimą vienas kitu, o pliušinės, pykdančios ar virkdančios reklamos – apie japonų emocijas.
Iš pirmo žvilgsnio neįprastos naujienos atskleidžia visiems pažįstamas žmonių istorijas – apie orus, kainas, sveikatą, šeimą ar darbą. Ir Lietuvoje, ir Japonijoje visi išgyvena savo emocinį metų ciklą – pavasario linksmybes, vasaros darbus, rudens gėrybes ir žiemos rūpesčius. Juk svarbiausios naujienos dažniausiai būna be antraščių.
Andrius Kleiva – Paryžiaus politikos mokslų instituto absolventas, tinklaraštininkas, LRT bendradarbis ir bestseleriais tapusių knygų „Kaip veikia Japonija“ bei „Ką veikia Japonija“ autorius. Jau daugiau nei septynerius metus jis gyvena Tokijuje – dirba, stebi šalies kasdienybę ir auga kartu su ja. Andrių vis iš naujo stebina tai, kad Lietuva ir Japonija, tokios tolimos kilometrais, yra tokios artimos širdimis. Trečioje knygoje, keliaudamas per Japonijos įvykius, autorius vėl kviečia atrasti šį ryšį.
336 pages, Paperback
Published January 1, 2025
28 people are currently reading
203 people want to read
Ratings & Reviews
Friends & Following
Create a free account to discover what your friends think of this book!
Community Reviews
Displaying 1 - 7 of 7 reviews
December 7, 2025
5/5
Su nekantrumu laukiau naujos Kleivos knygos, nes jau žinojau: Japonija nėra mano svajonių šalis, bet kai pasakoja Andrius, įdomu man viskas. Ir tikrai - įdomiausi buvo tie skyriai, kur gal net negalvočiau, kad gali būti, pavyzdžiui, apie automobilius ir vairavimą Japonijoje. Gal nes būtent ten Andrius dalinosi ir savo mokymosi vairuoti patirtimi? Taip pat ir skyrius apie pasimatymus ir pažintis - gal nes pats paatviravo? Aišku, net ir Kleivos atvirumas pritinkantis aprašomai šaliai - neišsišokantis, subtilus, lyg autorius kuklintųsi užimti per daug eterio. Bet sakiau skaitydama antrąją knygą, sakau ir dabar: norim dar Kleivos! Dar asmeninių istorijų!
Kaip ir kitos Andriaus knygos apie Japoniją, šioji nepaprastai estetiškai išleista (kaip kitaip, jei atsakinga Kotryna Šeibokaitė-Ša?), maketas žavus, nuotraukų, rodos, daugiau nei buvusioje, bet aš būčiau norėjusi ir dar! Šį kartą autorius beveik nekalbina pačių japonų, veikiau tiesiog pasakoja, bet mano dėmesio nepameta, o ir pasirodė puikiai veikiantis knygos suskirstymas metų laikais, leidžiantis patyrinėti skirtingiausias šalies puses ir temas: nuo sporto iki gėrimų, nuo rūkymo iki atominės bombos. Vėl be egzotikos, labai empatiškai, žaviai ir įtraukiančiai. Aukštos kokybės leidinys, kuris sudomins net tą, kuris apie Japoniją nesvajoja - esu to gyvas įrodymas!
Su nekantrumu laukiau naujos Kleivos knygos, nes jau žinojau: Japonija nėra mano svajonių šalis, bet kai pasakoja Andrius, įdomu man viskas. Ir tikrai - įdomiausi buvo tie skyriai, kur gal net negalvočiau, kad gali būti, pavyzdžiui, apie automobilius ir vairavimą Japonijoje. Gal nes būtent ten Andrius dalinosi ir savo mokymosi vairuoti patirtimi? Taip pat ir skyrius apie pasimatymus ir pažintis - gal nes pats paatviravo? Aišku, net ir Kleivos atvirumas pritinkantis aprašomai šaliai - neišsišokantis, subtilus, lyg autorius kuklintųsi užimti per daug eterio. Bet sakiau skaitydama antrąją knygą, sakau ir dabar: norim dar Kleivos! Dar asmeninių istorijų!
Kaip ir kitos Andriaus knygos apie Japoniją, šioji nepaprastai estetiškai išleista (kaip kitaip, jei atsakinga Kotryna Šeibokaitė-Ša?), maketas žavus, nuotraukų, rodos, daugiau nei buvusioje, bet aš būčiau norėjusi ir dar! Šį kartą autorius beveik nekalbina pačių japonų, veikiau tiesiog pasakoja, bet mano dėmesio nepameta, o ir pasirodė puikiai veikiantis knygos suskirstymas metų laikais, leidžiantis patyrinėti skirtingiausias šalies puses ir temas: nuo sporto iki gėrimų, nuo rūkymo iki atominės bombos. Vėl be egzotikos, labai empatiškai, žaviai ir įtraukiančiai. Aukštos kokybės leidinys, kuris sudomins net tą, kuris apie Japoniją nesvajoja - esu to gyvas įrodymas!
February 4, 2026
Pirmąsias dvi autoriaus knygas skaičiau iki savo kelionės į Japoniją. Šią – trečiąją jau po to, kai gavau galimybę tris savaitėles turisto akimis pažvelgti į šią salų šalį.
Skaityti pabuvojus, labai patiko. Parašyta labai daug dalykų, niuansų, situacijų (kad ir labai smulkių), kurias teko pajausti, patirti.
Skaityti pabuvojus, labai patiko. Parašyta labai daug dalykų, niuansų, situacijų (kad ir labai smulkių), kurias teko pajausti, patirti.
January 27, 2026
Andrius Kleiva – Kas vyksta Japonijoje.
Ar pastebėjote, kad yra nelengva kalbėti apie tiesiog gerus dalykus? Ne tuos, kurie kažkuo tiesiog užpila serotonino, dopamino, oksitocino ir endorfinų cunamiais - o yra tiesiog yra ramiai geri?
Nes apie tokias NEaudras kaip ir nėra pasakyti kažko labai daug. Tiesiog – gerai. Taip, kaip turi būti gerai. Andriaus knygos yra tokios.
Tiesa, tai nereiškia, kad jos visos yra vienodo gerumo lygio. Bet jos visos yra gerai. Ir gerumo lygis tik kyla.
Pirmoji buvo, sakyčiau, eksperimentinė. Bet laiku ir vietoje – tokia pirmoji pažintis lietuviui su Japonija, iš Japonijos vidaus. Antroji – brandesnė, gilesnė, tolygesnė. Dabar va trečioji – brandžiausia, tolygiausia ir analitiškiausia. Ir taip, aš jau labai laukiu ketvirtos. Jei tokia bus.
Viena draugė užklausė – o tai čia reikia skaityti chronoligškai? Ir ar reikia suskaityti ankstesnes? Tai ne ir ne – galima skaityti bet kuria tvarka. Tai tik atsiranda gylis.
Aišku, prisikabinti prie ko yra. Tarp kitko – net ne prie Andriaus, o prie redaktoriaus darbo – to, kai jau reikia apmesti visą knygą „iš viršaus“ ir ją suvienodinti, įvertinti, ar ne per daug pasikartojimų. Nes pats autorius – ypač jei rašo priešokiais – to tikrai gali nepastebėti. Bet ir tai, tie prisikabinimai tokie labiau ne sisteminiai, o idėjiniai.
Žodžiu, penki lokių medžiojami persimonai iš penkių.
Ar pastebėjote, kad yra nelengva kalbėti apie tiesiog gerus dalykus? Ne tuos, kurie kažkuo tiesiog užpila serotonino, dopamino, oksitocino ir endorfinų cunamiais - o yra tiesiog yra ramiai geri?
Nes apie tokias NEaudras kaip ir nėra pasakyti kažko labai daug. Tiesiog – gerai. Taip, kaip turi būti gerai. Andriaus knygos yra tokios.
Tiesa, tai nereiškia, kad jos visos yra vienodo gerumo lygio. Bet jos visos yra gerai. Ir gerumo lygis tik kyla.
Pirmoji buvo, sakyčiau, eksperimentinė. Bet laiku ir vietoje – tokia pirmoji pažintis lietuviui su Japonija, iš Japonijos vidaus. Antroji – brandesnė, gilesnė, tolygesnė. Dabar va trečioji – brandžiausia, tolygiausia ir analitiškiausia. Ir taip, aš jau labai laukiu ketvirtos. Jei tokia bus.
Viena draugė užklausė – o tai čia reikia skaityti chronoligškai? Ir ar reikia suskaityti ankstesnes? Tai ne ir ne – galima skaityti bet kuria tvarka. Tai tik atsiranda gylis.
Aišku, prisikabinti prie ko yra. Tarp kitko – net ne prie Andriaus, o prie redaktoriaus darbo – to, kai jau reikia apmesti visą knygą „iš viršaus“ ir ją suvienodinti, įvertinti, ar ne per daug pasikartojimų. Nes pats autorius – ypač jei rašo priešokiais – to tikrai gali nepastebėti. Bet ir tai, tie prisikabinimai tokie labiau ne sisteminiai, o idėjiniai.
Žodžiu, penki lokių medžiojami persimonai iš penkių.
February 9, 2026
💗🌸🌸
Mijės prefektūroje gyvenanti 82 metų Setsuko visus savo namus surudenina. Nukabina vasaros dangų vaizduojančius paveikslus, pakeičia juos geltonų lapų vaizdais, suvynioja žalią kilimą ir patiesia rudą, išrikiuoja puodukus su krintančių lapų iliustracijomis. „Ne taip paprasta sutikti kitą senolę, užsiimančią tokiais menkniekiais. Bet man smagu sekti gamtą, kartu su ja pabaigti vasarą ir pradėti rudenį. Taip aš jaučiuosi iš tikrųjų patirianti gyvenimą”
Mijės prefektūroje gyvenanti 82 metų Setsuko visus savo namus surudenina. Nukabina vasaros dangų vaizduojančius paveikslus, pakeičia juos geltonų lapų vaizdais, suvynioja žalią kilimą ir patiesia rudą, išrikiuoja puodukus su krintančių lapų iliustracijomis. „Ne taip paprasta sutikti kitą senolę, užsiimančią tokiais menkniekiais. Bet man smagu sekti gamtą, kartu su ja pabaigti vasarą ir pradėti rudenį. Taip aš jaučiuosi iš tikrųjų patirianti gyvenimą”
December 26, 2025
Labiausiai patikusi iš visų 3-ų Kleivos knygų ir vis liūdėjau, kad taip lengvai skaitosi ir artėja paskutiniai puslapiai. Tikiuosi ilgai netruks sulaukti tęsinio. Knyga leido truputį geriau pažinti japonus, šalies aktualijas, atskleidė dalykus, apie kuriuos susimąstydavau viešėdama Japonijoje. Na, ir vėl imu žiūrėti skrydžio bilietų į Japoniją!
January 18, 2026
Puiki knyga! Skaičiau su malonumu.
Žaviuosi A. Kleivos humoro jausmu. Toks subtilus, intelektualus. Skaitydama ir šypsojaus, ir kvatojau.
Ir vis galvoju, rašo jau trečią knygą apie Japoniją, o vis dar įdomu, vis dar nesikartoja, vis dar sudomina.
Žaviuosi A. Kleivos humoro jausmu. Toks subtilus, intelektualus. Skaitydama ir šypsojaus, ir kvatojau.
Ir vis galvoju, rašo jau trečią knygą apie Japoniją, o vis dar įdomu, vis dar nesikartoja, vis dar sudomina.
November 29, 2025
Skaičiau keliaudama į Japoniją ir būdama ten, tai dar labiau sustiprino knygos įspūdį, daug geriau supranti pačius japonus.
Displaying 1 - 7 of 7 reviews