Vasara, pasaulio pabaiga

by Gabija Plukė

Dievams nelemta mirti, o žmonėms – gyventi amžinai. Kas, jei nutiktų priešingai?

Vilnietei Giltei vasara bėga įprastai: dienomis ofise ji rašo reklaminius tekstus apie puodus, vakarais namuose gamina makaronus su pesto padažu arba susitinka paplepėti su geriausia drauge Jūrate ŠMC bare. Vieną popietę Giltės gyvenimas apsiverčia aukštyn kojomis, mat nelauktai pasirodęs demonas Magyla tikina, kad ji esanti mirties deivė Giltinė. Bet tai dar ne pati blogiausia naujiena.

Sugrįžus prisiminimams, Giltė suvokia, kad žmogiškąjį būvį pasirinko graužiama kaltės: kadaise įvykusios tragedijos šurmulyje ji sulaužė Neminėtiną taisyklę – ne savo valia sukūrė nemirtingą žmogų. Tai prieštarauja visiems protokolams, todėl šis pasaulis, pasak Direktoriaus, turės būti archyvuojamas. Ar trims bičiuliams pavyks sustabdyti per Rasas suplanuotą apokalipsę?

„Vasara, pasaulio pabaiga“ – miesto fantastikos romanas apie jaunystę, draugystę ir tamsą, kurią vis dar galima nugalėti.

210 pages, Paperback

First published January 1, 2025

Reviews

[plukereads]

skaičiau šitą knygą daugiausiai kartų iš visų savo gyvenime skaitytų knygų

(bet ir parašiau ją aš)

(čia mano knyga!!!!!)

(!!!!!!!!!)

[Patricija || book.duo · Rating 4 out of 5]

4/5

Labai laukiau šio debiuto, nors ir suprantu, kad iš trijų raktinių žodžių “queer miesto fantastika” man kaip skaitytojai aktualus tik pirmasis. Ir vis dėlto, kai fantastika dar ir semiasi įkvėpimo iš Lietuvių mitologijos, o pagrindinė veikėja - pati Giltinė, intriguoja nors tu ką. Ir nuo pat pirmųjų puslapių, bajerių ir net skyrių pavadinimų neapleido jausmas, kiek daug panašumų “Vasara” turi su “Good omens” - tiek siužetiškai, tiek bajeriais, net tomis visomis nuorodomis į dievų pasaulio biurokratiją. Labai patiko, kad Velinas yra crypto bro, o vienas iš nemirtingųjų - toks entrepreneur su sektos lyderio vaibeliu. Čia veiksmas veja veiksmą, apimtis išties nedidukė ir tai tiek privalumas, tiek trūkumas: nėra kada nuobodžiauti, tačiau kartais norėtųsi, kad šiek tiek pristabdytume vien tam, kad veikėjus pavyktų geriau prisijaukinti (ir todėl jie labiau rūpėtų), o ir būtų iš tiesų jaučiama įtampa dėl tos vis ateinančios Apokalipsės ir to, ką ji reiškia ir kiek kainuos.

Kaip dažnai su debiutais būna, pati žinau, norisi pridėti, o gal tiesiog sunku išvengti ir daug metaforų, ir visokių teksto vingrybių, kurios ne visuomet būtinos. Labai patiko, kaip autorė modernumą suderina su mitologija, kaip Vilnius tampa atskiru veikėju, o pasaulio pabaigos reikalai derinami “Kinų rožėje”, tačiau vietomis norėjosi visko daugiau - daugiau priešistorės, daugiau veikėjų motyvacijos ir istorijos, daugiau pojūčio kuo jie rizikuoja ir kodėl skaitytojui tai turi būti svarbu, galiausiai net daugiau jausmų, išreikštų ne tik laiškais (retai kada man romantinių jausmų knygose norisi daugiau ir manau, kad tai - komplimentas), daugiau skirties tarp veikėjų ir jų balsų dialoguose. Gal net daugiau humoro, kuriame galima atskirti išskirtinį autorės braižą. Neabejoju, kad po debiuto sulauksim dar Plukės kūrinių, kurie jau turės visa tai, apie ką čia paburbėjau ir bus tik geriau ir geriau. To ir linkiu!

[Justinas Žilinskas · Rating 3 out of 5]

Ir pasileido lietuvės pasileidusius plaukus į etnofantasy pievas. Priekyje bėgo genties vadė, močių motina Kotryna Zylė, jai iš paskos į rato ant ašies braškėdamo sunkiai besisukančio vėžes įšoko Jurga Tumasonytė (gal čia yra kas įdomaus? O, yra!), neatsiliko apimties plyta nešina Ieva Dumbrytė, ir tada iš tolumos pasigirdo balselis - ir aš noriu! Tai ir buvo Gabija Plukė, debiutuojanti šiuo romanu.

Taigi, kas nutiktų, jeigu deivė Giltinė per klaidą suteiktų nemirtingumą žmogui? Jeigu tai nutiktų per Žąslių katastrofą? Jeigu Giltinė užmirštų savo dieviškumą ir taptų paprasta jaunuole Gilte? Ai, tai čia dėl to įsijungs pasaulio pabaiga? Tuo blogiau pabaigai! Ai, dviems pabaigoms.

Niekaip neapsisprendžiu, kaip tiksliau apibūdinti šią knygą: baltiškas fanfikas Neilo Gaimano "Amerikos dievų" motyvais? Romanas jaunimui "Kai mes buvome dievais"? Ar - viskas pasaulyje apie meilę, taip pat ir pasaulio pabaiga? Gal ir visi trys tinka.

Suprantu, kad debiuto atveju pirmiausia norisi pagyrų (tiesą sakant, pagyrų norisi visada, neapsimetinėkim). Tad - pagirsiu. Autorė rašyti moka, ir labai smagu, kad žmogus, kūrybinį rašymą baigęs Anglijoje, vis dėlto imasi rašyti knygą lietuviškai. Tekstas - sklandus, vaizdingumo irgi netrūksta, yra įdomių idėjų, ir puikių scenų (kad ir undinės).

Bet, kaip sako Chat GPT, kas gi galėjo būti geriau? Kadangi jau prasitariau apie "Amerikos dievus", ir norom - nenorom tenka lyginti, labiausiai kūrinyje man pritrūko aistros. Ne, ne kūno skysčių ir besijungiančių dalių, o tos deginančios kūrinio aistros. Ryškumo. Gal taip nutiko dėl to, kad veikėjų tiesiog per daug, ir daliai statistų buvo drąsiai galima įteikti atleidimo lapelius (Direktorius? Kovas? Perkūnas? Milda?) Tenesupyksta autorė, gal tiesiog kūrinys - ne man, bet aš nepradėjau išgyventi nei dėl vieno veikėjo. Ir - ar autorė yra bandžiusi bristi per gilų šaltą vandenį? O bėgti? Nes 80 cm, ir net 50 cm tai gana gilu ėjimui - bridimui, ką jau kalbėti apie važiavimą.

Tad, jeigu bus naujas kūrinys, tiesiog noriu palinkėti autorei drąsos: jeigu juoktis, tai taip, kad plaučius juokas drąskytų. Jeigu verkti - taip, kad nemunai plūstų. Jeigu mylėti - kad ištiktų la petite morte (dvasinis), jeigu pabaiga - tai tokia, kad būtų verta naujos pradžios. Žaibų, audros, vėtros. Ištaškančios.

[Vidinė vėjo pusė · Rating 3 out of 5]

⚡🌈🌂
"Kas galėjo pagalvoti, kad Pasaulio pabaiga prasideda pučiant vasaros vėjui..."
Mano namuose gyvena vaivorykštės, jos pasirodo laiku ir vietoje, tik spėk gaudyti...
Džiaugiuosi dar viena fantastine lietuvių autorės knyga, nes tai vienas mano mėgstamų žanrų, ir ačiū Dievui, kad nebuvo čia romfantasy pisykla, apsiėjom, nors romantika sklandė ore, ji negrojo čia pagrindiniu smuiku. Kiek vangokai man skaitėsi, greičiausiai dėl to, kad, nebijau to pripažinti, esu jai jau per sena. Nors mėgstu jaunimo literatūrą, kartais mes nesuvaibinam. Tikiu ir žinau, kad mano dukrai knyga patiks daug labiau. Kodėl buksavau dar, man pernelyg jautėsi Neil Gaimano įtaka, American gods ir Good omens. O aš esu ta klizma, kuri nemėgsta pasikartojimų, jei aš tai jau kažkur mačiau ar girdėjau, man pasidaro nebeįdomu, nors manau, kad kitiems tai teikia ramybę ir yra komforto zona. Taip, čia dievai yra lietuviški, bet jie eina užmarštin, dar čia yra apokalipsė, matę minėtus serialus ir skaitę knygas supras ko aš čia kabinėjuosi. Sakyčiau, toks dieviškas buitiakas, begelbstint Pasaulį. Faina buvo pradžia ir pabaiga, bajeriukai, draugystė, laiškų rašymas, pasiaukojimas, žvaigždžių kilmė. Atskiras pagyrimas viršeliui, jis mane nupirko. Aš sentimentų Vilniui neturiu, bet tiems kas turi, labai patiks. Yra minimas dar vienas bonus miestas, jau žinau, kam paglostys širdelę. Skyrių pavadinimai priminė Piranezio knygą, aš sakau, nieko negaliu su savimi padaryti, face palm. Kodėl vasarą vanduo, net pastovėjęs, buvo ledinis? Bet Giltės ( beje, labai gražūs vardas) nykščio odelės krapštymo skausmą ir obsesiją jutau kaip savo. Autorei palinkėčiau daugiau laisvės, originalumo ir dar daugiau daužtumo, bei labai sveikinu su debiutu.
"Meilė yra rūpesčio forma, o gal rūpestis yra meilės forma. O gal tai vienas ir tas pats?"

[casey neko · Rating 4 out of 5]

labai daug minčių, tai sudėsiu jas į epinių faktų sąrašėlį:

• skyrių pavadinimai;
• twilighto paminėjimas;
• Herkaus nuomonė apie twilightą ir tai, kaip ten turėtų dėtis dalykai;
• tai, kiek laukiau šitos knygos;
• Giltė su šlapiom rožinėm pižamos kelnėm spardanti bičeliui subinę;
• PLATONIŠKA MEILĖ. šita knyga yra apie Draugystę ir Draugus. Labai už tai ją Myliu;
• patraukiau reikiamas virvutes, ir mano Darbovietėj mano gimtadienio išvakarėse vyks šitos knygos pristatymas. sutapimas? galimai, bet šiaip ar taip primena apie faktą, kad turėčiau redaguot darbinį pranešimą spaudai, o ne šitą apžvalgą;
• tie du kableliai vietoj apatinių kabučių Giltės emaile;
• man atrodo, šitos knygos egzistavimas yra Labai geras Dalykas. įtraukia, daug veiksmo, senieji lietuvių dievai ir šiandienos miestas. ir labai smagu apie ją kalbėt! tiek rekomenduot neskaičiusiem, tiek diskutuot su jau skaičiusiais;
• vis dėlto veiksmas čia yra ir mažiau epic reikalas. taip, valio, jo daug, važiuojam, bet kartais norėjosi ir truputėėėlį sulėtint. čia juk buvo tiek angst material! ir vietos Kontekstui! bet gal čia asmeninis preference;
• tęsiant konteksto temą, noriu atskiros knygos apie Giltę ir Magylą. tai tiek. tiesiog tiek. nes šiaip viskas yra ir bus gerai, kaip kad Kai Kas sakė.

[Asta]

Kas sakė, kad perskaitys tik vieną skyrių ir perskaitė visą knygą? Aš! Kam liūdna, kad puslapiai ėmė ir pasibaigė? Man…

Nepriekaištingas debiutas. Verčiantis patikėti, kad lietuviška fantastika turi ateitį.

[Kotryna · Rating 5 out of 5]

Taip skaniai susiskaitė, norėjosi, kad knyga tęstųsi dar ir dar. Tos visos komiškos situacijos ir labai taikliai parinktos detalės apie Vilnių buvo chef’s kiss!

[sisyphus · Rating 5 out of 5]

Pabaigęs knygą supratau, kad norėčiau pamatyti daugiau šio dieviško Vilniaus, tik norėtųsi pamatyti dievus kasdienio žmogaus batuose. Pamatyti kaip velnias tvarkosi su savo “post mortum solutions” startupu, ką Kovas veikia savaitgaliais ir ar Herkus po knygos finalo tapo religine persona savo sekėjams.

Labai patiko Giltės ir Jūratės susirašinėjimai, patiko juokeliai kurie yra labai relatable, patiko lokacijos kurias matome kasdien. Vienintelis dalykas kuris kiek kliuvo tai, kad vietomis viskas vyko labai greitai ir norėjosi pristabdyti, tikrai matau, kad galėjo būti dvi dalys. All in all knyga labai patiko ir laukiam daugiau darbų!

[Skaistė · Rating 4 out of 5]

3,5 ✨

smagiai, liūdnai, įdomiai, gal tik per daug visko suspausta ir norėta pasakyt vienoje knygoje, drąsiai matyčiau dvi.

o šiaip linkėjimai ir simpatijos autorei, lauktas debiutas!

[Miglė | Perskaičiau ir aprašiau · Rating 4 out of 5]

Nors kiek mėtausi dėl įvertinimo, nes nesu linkusi dėti pusės žvaidždutės, šį sykį vis tik labiau (jausmu) linkstu į 4*. Patiko kiek labiau, nei tikėjausi, bet smarkiai pritrūko žadamos queer temos (ar tikrai reikia afišuoti temą, jei ji knygoje prabėgom paminima 2-3 kartus?) bei pats rašymas nenustebino, nepasirodė ypatingas, unikalus ar šiaip kažkoks kitoks. Užtat pati istorija LABAI patiko! Manau, kad skaitant vasarą, kokiame nors Vilniaus parke, jausmas būtų dar fainesnis.

[Emilijaaa · Rating 5 out of 5]

Nuostabu nuostabu nuostabu!

Visą laiką skaitydama jaučiau kiek meilės sudėta į šią knygą ir dėl to taip skaniai ir greitai viskas susiskaitė.

Dar ilgai nešiosiuos su savim šiuos veikėjus, prie kurių taip prisirišau 🤍

Kvapą gniaužiantis debiutas, kuris išplėšė man širdį ❤️‍🩹

[Geles Pigiau · Rating 4 out of 5]

3,5 žvaigždelės. Gera knyga, faina, verta perskaityti vienąkart, bet mažumėlę paviršium nuslysta.

[Akvilė Pocevičiūtė · Rating 4 out of 5]

3,5⭐️ patiko, kad veiksmas vyko Vilniuje, visos minimos vietos be galo pažįstamos ir artimos, patiko mitų ir sakmių motyvai, draugystės linijos, tačiau pritrūko gylio ir laiko įsigyventi į veikėjus, tad staigiai atėjusi pabaiga sunkiai mane įtikino.

[Kristina mato ne špygą · Rating 5 out of 5]

https://matonespyga.wordpress.com/202...

[Gabijà Zigmantaite · Rating 5 out of 5]

Nuostabi miesto fantastikos knyga skirta žmogui kuris jaunas širdyje. Rekomenduoju!

[Audra · Rating 3 out of 5]

Septintokams net labai tiktų.

[Aušra Umbrasaitė · Rating 3 out of 5]

Sudėta daug meilės Vilniui ir labai gražiai pavadintoms „miesto kišenėlėms“, kuriose laikas tarsi stabtelėjęs. Ir pažįstamas vasaros jausmas, kai negali užsimiršti, kad ji jau tuoj ims ir pasibaigs, tad man visai kelia šypseną vasaros ir pasaulio pabaigos paralelė. Dar apsemto miesto vaizdinys, kuris priminė tas seniai matytas nuotraukas su patvinusia Katedros aikšte.

[Vilte · Rating 4 out of 5]

Aš labai mėgstu urban fantasy, kas skaitant šią knygą buvo ir pliusas, ir minusas. Pliusas todėl, kad, apsidžiaugusi, jog išleido miesto fantastikos kūrinį apie Vilnių (ir, kaip paaiškėjo, truputį Alytų), iškart bėgau pirkti, greit ir su malonunu (per vieną dieną) perskaičiau. Minusas todėl, kad nori nenori kyla palyginimai su kitomis skaitytomis šito žanro knygomis, o labiausiai, žinoma, Neil Gaimanu. Pradėjus skaityti, vis lindo mintys, kad va čia Sandman, čia Good Omens, o čia American Gods.

Galvoju, kad sunkiai įmanoma rašyti urban fantasy ir būti neįkvėptam Gaimano, bet labai daug elementų, pradedant draugiška mirties deivės veikėja, tęsiant užmarštin grimztančių dievų motyvu, nemirtingųjų noru pabėgti nuo savo atsakomybių, prisirišimu prie žmogiškojo gyvenimo bei noru išgelbėti pasaulį, ir t.t. buvo smarkiai matyti. Tas šiek tiek sutrukdė džiaugtis knyga taip, kaip būčiau galėjusi, jei temos man būtų naujesnės.

Kita vertus, juk toks žanras - daug urban fantasy kūrinių žaidžia panašiomis temomis, visi su savo dievais, savo kultistais ir, kaip pasakytų China Mieville, konkuruojančiomis pasaulio pabaigomis (vienam jo kultui ta pusiau įvykusi Vilniuje būtų labai patikusi). Tad kažkam galiausiai reikėjo pasiūlyti alternatyvią pasaulio pabaigą Vilniuje ir įstatyti į ją mūsų "baltiškąjį panteoną", nors truputį kelia šypseną, kai knygoje paminima, kad baltų dievai yra "tie tikrieji".

Nepaisant minėtų "jau matytų" elementų, knyga patiko. Parašyta neįmantriu, bet tvarkingu, lengvu stiliumi, kuris maloniai skaitosi. Kitas dalykas, kurį greta tokių trivialių dalykėlių kaip pasaulio pabaigos mėgsta urban fantasy rašytojai, yra švelni saviironija ir humoras - jį autorė puikiai pasitelkė savo knygoje, buvo tikrai juokingų vietų, taiklių lokalizuotų kultūrinių nuorodų.

Patiko Velino personažas su savo pomirtiniu startupu, patekimas į požemių pasaulį Sultiniuose, Geležiako tunelis, kad vyko pasaulio pabaigos vakarėlis, nes kaip be jo. Taip pat ir kad buvo sapphic elementas, jau vien dėl to, kad mūsuose šitų temų vis dar privengiama. Gal norėjosi, kad kai kuriems veikėjams ar lokacijoms būtų skirta daugiau dėmesio, jie būtų labiau išvystyti ar plačiau aprašyti. Bet užtat romanas neprailgo ir itin lengvai susiskaitė.

Galimai pasitaikys Labai Rimtų Fantastų, kurie sakys, kad knyga per daug mergaitiška, tarsi tai kažkodėl būtų minusas, bet čia kaip tik ir yra esmė. Kaip ten sakė (ir prajuokino), "man atrodo, kad aš gal... deivė - žinai, nepatikėsi, bet aš irgi deivė".

Ačiū autorei už knygą ir tikiuosi ateityje sulaukti daugiau fantastinės kūrybos!

[Julija · Rating 4 out of 5]

Pirkau šitą knygą pagal viršelį, nes belekaip gražus, tas žvilgsnis veikėjos, nu tiesiog labai fainas. Ėmiau skaityti nežinodama apie ką (nepaskaičiau anotacijos, nežinojau, kad bus fantastika, nes viršelyje parašyta tiesiog ROMANAS, neužsiminta apie fantastiką). Tai buvau labai maloniai nustebinta, skaitėsi lengvai, įtraukiančiai, truputį priminė filmo žiūrėjimą. Autorė labai labai raštinga, puikūs išsireiškimai, įdomi įvairi kalba ir išsireiškimai. Būčiau turbūt davusi penkias žvaigždutes, bet, deja, paskutiniai 20 puslapių mane nuvylė. Likau visiškai nepatenkinta pabaiga. Vystantis augant tokiam įdomiam veiksmui staiga BUM viskas baigėsi labai staigiai ir paprastai (kad reikia Senajam Dievui paaukoti draugus/Jūratę, supratau iškart vos jam uždavus užduotį, bet tikėjausi, kad tai kažkaip gudriai išsispręs ir visi liks gyvi ir sveiki, bent tie, kurie nori). Manau, man šitą pabaigą kompensuotų antra knygos dalis, kur paaiškėtų, kad visai dar ten ne pabaiga buvo. Tai to ir linkiu, ir tikiuos. Tikiu, kad autorė dar parašys daug gerų knygų, matosi, kad puiki rašytoja!

[george (taylor’s version) · Rating 5 out of 5]

Kaip aš laukiau šitos knygos! Labai maloniai nustebino kiekviena eilutė ir meistriškai sukurta Vilniaus miesto atmosfera. Stipriai įkritau į veikėjų vidinius pasaulius, jų savitumą ir tikrumą . Lietuviška mitologija, sakmės, dievai ir deivės yra tikriausiai pats įdomiausias dalykas nagrinėti, kai tai nėra sausa teorija. Norėjau, kad knyga nesibaigtų ir kiekvieną puslapį stengiausi versti lėtai, atidžiai sekdama kiekvieną žodį ir sakinį.

Jūratė, Giltė, Magyla, Herkus, jau vien vardai kviečia skaitytoją paimti knygą, nes kas daugiau tokius vardus sugalvos ir kur tokių dar yra modernioje lietuvių literatūroje? Susitapatinau beveik su visais veikėjais, o Jūra išvis atrodė lyg būtų parašyta ir ,,ištraukta" iš mano galvos.

Negaliu žodžiais apsakyti kaip man patiko ši knyga, buvo taip paprasta ir gera skaityti, bet visu buvimu įtraukė mane į jos pasaulį. Veikėjų tikros emocijos ir žmogiškumas, meniški ir tikri Vilniaus miesto aprašymai bei originali istorija yra visi verti mano penkių žvaigždučių ir gal daugiau. Noriu dar!

[Gabija · Rating 4 out of 5]

Pagonybės dievai šiuolaikiniame Vilniuje, sparčiai artėjant apokalipsei.

Labai smagi knyga, perskaičiau per kelis prisėdimus! Nelabai dažnai tyčia neinu miegoti, kad užbaigčiau knygą, bet šįkart - taip, ir buvo verta.

Taipogi nelabai dažnai romanai iš tikrųjų, o ne tik perkeltine prasme, ir prajuokina, ir pravirkdo - bet skaitydama išjaučiau visą emocijų gamą.

Kartais truputį jautėsi, kad tai debiutinis romanas (ar tikrai tiek žodžių turi būti pabrėžti?), bet skaitymo malonumo man tai negadino - tik išmušė įsitraukimą į pasakojimą ir perjungė į 'kritiko' rėžimą. Kaip kritikė, pamąsčiau ar tiek daug pasakojimo vingių tikrai patogiai telpa į 200 puslapių - o kaip skaitytoja, mielai būčiau skaičius dar ir dar.

Didžiausią įspūdį padarė romano pabaiga, kuri buvo mano dalinai nuspėta, bet vis tiek netikėta. Kažkodėl, gal dėl šmaikštaus didžiosios pasakojimo dalies tono, maniau, kad autorė 'susukčiaus' ir leis visiems veikėjams gyventi ilgai ir laimingai - bet ne. Nors romanas ir trumputis, spėjau veikėjus pamėgti, tad atomazga buvo itin paveiki. Gyvenimas tęsiasi - net jei esi Giltinė.

[Laura Sakalauskaite · Rating 5 out of 5]

Fantastika, mistika ir apokalipsė ne kažkur toli už Atlanto, o čia pat – mūsų mylimame Vilniuje. What? Labai teigiamai nustebino toks žanro pasirinkimas – to labai trūksta lietuviškoje literatūroje. Lietuviams tikrai reikėtų drąsiau imtis nišinių temų!

Labai džiaugiuosi autorės sprendimu nekurti romantinės linijos tarp veikėjų. Pritariu idėjai, kad egzistuoja platoniškos draugystės – ir viskas su tuo gerai! Taip pat labai patiko knygos pabaiga – chef’s kiss! O Spanguolė (aka, Bruknė, hehe) buvo nuostabus akcentas.

Sužinojau daug naujų dalykų apie mitologiją – ačiū autorei. Šią knygą tikrai būčiau dievinusi savo „Mylimos tik geltonplaukės“ ir „Hario Poterio“ laikais. <3

[Viltukas · Rating 4 out of 5]

Pradžioje į knygą „Vasara, pasaulio pabaiga“ žiūrėjau gana skeptiškai – fantastika niekada nebuvo mano dažniausiai pasirenkamas žanras. Vis dėlto ši knyga maloniai nustebino ir netgi atvėrė duris į naują, iki šiol mažai pažintą literatūros pasaulį.
Autorės sukurtas Vilnius, kuriame realybė subtiliai persipina su fantastika, pasirodė nepaprastai gyvas. Komiškos, kartais net absurdiškos situacijos buvo stebėtinai artimos, jos kėlė šypseną, leido atpažinti save ir kasdienybę, o kartu kvietė pažvelgti į ją šiek tiek magiškiau. Skaitydama jaučiausi tarsi trumpam pabėgusi į jaukų, šiltą pasaulį, kuriame gera būti.
Esu nuoširdžiai dėkinga autorei už šią patirtį. Knyga tikrai praplėčia skaitytojo ribas.

[Marija Valatkevičienė]

3,5!

Viršelis - wow wow wow! Labai patiko!

Labai gražiai rašoma, patiko ta lengva melancholija tekste. Greitai ir lengvai susiskaitė.

Bet… Man pasirodė viskas kiek suskubinta. Manau, kad drąsiai tai galėjo būti viena didelės apimties knyga, arba pora dabartinės knygos apimties knygų. Norėjosi daugiau LOR’o, daugiau Giltinės priešistorės, santykių gvildenimo, daugiau apie tai ką veikė Herkus tiek metų ir pan. Momentais jaučiausi lyg skaitydama kūrinio santrauką, tad manau tikrai būtų galima kur kas platesnį kūrinį iš šios knygos padaryti.

Bet kuriuo atveju, sveikinu su debiutu! Nenuvylė 😊

[Ugnė (gyvenimai_knygose) · Rating 5 out of 5]

pasauliui jau labai seniai reikėjo Vilniaus miesto fantastikos su lietuvių dievais ir dievybėmis, artėjančia pasaulio pabaiga ir nuostabiu rašymu. tiek daug jausmų, minčių, citatų, atmosferos buvo užfiksuota magiškuose puslapiuose. itin greitai, paveikiai, įtaigiai, stipriai ir kartu grakščiai apgalvoti žodžiai piešia apokalipsę ir greta pasakoja apie tai, dėl ko dar verta gyventi. jau buvau viename knygos pristatyme dar tik menkai susipažinus su pasakojimo idėja, ir taaaaip nekantrauju sudalyvauti jau per kelias dienas prarijus istoriją 🤩 (epilogo grožis nužudė sielą)

[Julija · Rating 5 out of 5]

Pirmąkart teko susipažinti su lietuvišku etnofantazijos žanru skaitant šią knygą ir labai sužavėjo ir įtraukė istorija. Ypač susirašinėjimai tarp Giltės ir Jūros – tas gan naivus troškimas pabėgt iš namų, iš mažo miestelio į sostinę, lyg visa tai išspręs visas problemas. Pasirodo, kad tai universalus jausmas ir tikiuosi, kad daug jaunų žmonių aptiks šią knygą, pakikens ir atras paguodos joje:)

[Justina Kapeckaitė · Rating 4 out of 5]

Kūrinys tiks ir patiks visiems lietuviškos (ir ne tik) mitologijos gerbėjams, ieškantiems stebuklų kasdienybėje.

Visą apžvalgą skaitykite:

https://open.substack.com/pub/grybote...

[Ugnė!! · Rating 4 out of 5]

Neturiu jokių kitų žodžiu tik pasakyt, kad čia buvo definition of a comfort read!

Labai ilgai norėjau šios knygos ir labai džiaugiuosi, kad čia buvo viskas ko tikėtasi! Lengvai susiskaitė, susitikimas su pačia autore irgi buvo be galo smagus. Žodžiu, nuostabi knygą!!!

[Deimantė P · Rating 5 out of 5]

Surijau per vieną prisėdimą 🤩 Didžiuojuosi ir sveikinu autorę, kurią ilgą laiką sekiau, tyliai palaikiau ir nekantriai kartu laukiau knygos išleidimo, bravo!

[Gintarė · Rating 3 out of 5]

Patinka kūrybiški sprendimai knygose, tai čia tikrai buvo gerų idėjų. Tik man pasirodė kiek be reikalo tiek daug visko pridėta į vieną, galiausiai likau pasimetusi, koks išvis buvo siužetas. Būtų įdomu paskaityt, ką toliau sugalvos autorė, visgi debiutas čia. O šiaip čia vienas iš kokių 3 gyvenime kartų, kai knygą nusipirkau dėl viršelio :D