Namai ir likimai: 10 tarpukario Kauno istorijų

by Viktorija Vitkauskaitė

Ryškiausios mūsų istorijos asmenybės ir šiandien menkai žinomi, bet Lietuvai nusipelnę žmonės. Erdvios vilos ir dailūs medinukai. Itališkos architektūros mados ir kalbos šeštadieniai, kuriuose gimsta lietuviški žodžiai. Knyga „Namai ir likimai“ kviečia leistis į kelionę po dešimtį tarpukario Kauno namų.

Trečiojo dešimtmečio pradžioje Kaunas dar tik laukia sužydėjimo. Pirmąkart jame apsilankantis italų žurnalistas Giuseppe Salvatore susiima už galvos: negali būti, kad toks neišvaizdus, menkas ir dvokiantis bažnytkaimis tapo Europos šalies sostine. Tiesa, vėliau jo nuomonė apie Kauną kardinaliai pasikeis, bet juk pasikeis ir pats Kaunas.

Pravėrus dešimties namų duris ir susipažinus su ten gyvenančiais žmonėmis, knygoje skleidžiasi įvairiapusis, toli gražu neidealizuotas jaunos Lietuvos gyvenimas: visuomenės lūkesčiai ir planai, kuriuos kartais lydi nesėkmės ir nusivylimai, kad ne viskas einasi taip greitai, kaip norėtųsi. Deja, tai, kas kuriama taip aistringai ir viltingai, sulaukia žiauraus likimo Lietuvai praradus laisvę. Nepasigailima nieko, kas bent kiek primena modernią ir laisvą valstybę: griūva daugybės šeimų gyvenimai, liūdnas ir taip kruopščiai jų kurtų namų likimas. Ši knyga ypač skaudžiai parodo, ką, pasak prof. Danutės Gailienės, jie mums padarė.

Galbūt ateityje, kai sulauks restauratorių rankų, Petro Klimo vilos „Eglutė“ sienos atskleis dar daugiau istorijų ir paslapčių. Kaip Leonardo da Vinci „Mona Liza“, kurios reprodukcija daugybę metų kabėjo Klimų namuose. Vėliau paveikslą savo namuose pasikabino P. Klimo brolio anūkas Remigijus Gulbinas. Tik prieš kelerius metus su žmona nusprendę atnaujinti jo rėmus ir išėmę reprodukciją apstulbo: po „Monos Lizos“ šypsena visus tuos metus slėpėsi kitas išspausdintas kūrinys – „Tautiška giesmė“.

„Namai ir likimai“ – tai ne tik tarpukario Kauno istorija. Tai mūsų visų istorija. Mūsų namai. Ir mūsų likimai.

Genres: History, Nonfiction

300 pages, Paperback

First published January 1, 2025

About the author

Viktorija Vitkauskaitė – žurnalistikos ir viešųjų ryšių profesionalė, ekskursijų apie tarpukario Kauną „Vienos dienos atostogos“ sumanytoja ir gidė, nuo 2025 m. Vytauto Didžiojo universiteto Menų fakulteto menotyros doktorantė. Anksčiau dėstė kūrybinį rašymą Vilniaus universiteto žurnalistikos studentams, rengė publikacijas kultūrinėje žiniasklaidoje. „Namai ir likimai. 10 tarpukario Kauno istorijų“ – pirmoji autorės knyga.

Reviews

[Jurgita · Rating 4 out of 5]

Labai maloniai perskaičiau šviesios nostalgijos persmelktas istorijas!🥰
Ypač patiko praverti duris į P.Klimo, S.Čiurlionienės, A.Janulaičio, V.Kuzmos, J. ir J. Tūbelių namus ir likimus.

“Apie pirmuosius namo savininkus Tūbelius, be abejo, garsiau nebuvo kalbama. Pasak mokytojų, vaikai nuo panašios informacijos “apie senus laikus” saugoti. Tačiau vis tiek meno mokyklos išliko tarsi rusenančios atminties vieta. Vasaromis mokiniai važiuodavo į praktikas kaimuose, kur piešdavo koplytstulpius, apleistus dvarus, bažnyčias ir kitą lietuvišką palikimą. Kartu visko prisiklausydavo iš tenykšcių senbuvių. Ir apie tai, kas buvo, ir apie tai, ko garsiai prisiminti negalima.”

Tai kaip gerai, kad turime surinktas atminties dėlionės detales…
Kad apie tai, ko garsiai prisiminti nebuvo galima, dabar galime skaityti. 💛💚❤️

[Egle Gv · Rating 5 out of 5]

Ši knyga apjungia tris mano mylimas sritis: gimtąjį miestą Kauną, nepaaiškinamą nostalgiją tarpukario Lietuvai ir ilgametį mėgstamą darbą nekilnojamojo turto srityje. 10 pastatų ir jų gyventojų istorijų, apimančių nepriklausomą Lietuvą, okupacijas, karą, sovietų represijas, nacionalizaciją. Labai įdomu, bet kartu ir liūdna, kaip susiklostė žmonių likimai. Tikrai verta knyga paskaityti.

[Justinas Žilinskas · Rating 5 out of 5]

Labai gera, sklandi, įdomi, vertinga knyga. Privaloma visiems, mėgstantiems tarpukario Lietuvos istoriją.

[Vaiva · Rating 5 out of 5]

10🌟

[Ernesta Vin · Rating 5 out of 5]

Kaip įdomiai, jautriai ir šiltai surašyta mūsų visų istorija. Sunku buvo atsitraukti ir buvo labai gaila užversti paskutinį puslapį.

[Inesa · Rating 5 out of 5]

Nuostabi knyga, net gaila buvo skaityti, taupiau puslapius :) ačiū autorei už dar vieną galimybę pasisemti įkvėpimo iš tarpukario laikų žmonių, sužinoti įdomybių ir praplėsti žinias.

[Tairida G. · Rating 5 out of 5]

Senai jutau tokį malonumą skaitydama! Nuostabi knyga, savyje talpinanti tiek liūdesio ir kartu šviesos❤️

[Šmantė · Rating 4 out of 5]

Kaip istorijų populiarinimui ir didesniam žmonių rato pasiekiamumui skiriu 5 žvaigždutes. Tačiau… Pritrūko gilesnio ir detalesnio pasakojimo apie pačius pastatus, neužtenka tik architekto vardo, norėjosi pamatyti pastatų brėžinius (tikiu, kad bent vieno iš jų buvo galima rasti archyvuose) trūko daugiau interjero nuotraukų ir architektūrinio pasakojimo nuoseklumo. Pačios herojų istorijos papasakotos tikrai įtraukiai ir įdomiai. Knyga vertinga dovana kiekvienam kauniečiui ir ne tik 👍🏻

[Ramute Jablonskiene · Rating 5 out of 5]

Seniai beskaičiau taip įdomiai parašytą negrožinės literatūros kūrinį. Dokumentinės istorijos čia neapkrautos datų, detalių ir faktų, nėra plačių istorinių kontekstų, todėl skaityti lengva ir įdomu. Tarpukariu Kaunas augo, radosi vis daugiau talentingų architektų ir žmonių, galinčių juos samdyti. Knygoje aprašyta 10 tarpukariu Kaune pastatytų išskirtinių namų ir juose gyvenusių ne mažiau išskirtinių žmonių likimai. Nuotraukos, autentiški atsiminimai pasakoja, kokį nelengvą kelią istorijų kryžkelėse teko patirti ir pastatams, ir juose gyvenusiems žmonėms. Dauguma aprašytų asmenybių yra gerai žinomi tarpukario politikos, diplomatijos ar kultūros atstovai. Jų likimai labai skirtingi, nes visai netrukus ramų gyvenimą sutrikdė sovietų okupacija. Man buvo įdomu sužinoti, kad Sofija Čiurlionienė po vyro M.K. Čiurlionio mirties ne tik sugebėjo pasistatyti modernų namą Kaune, bet ir jame nacių okupacijos metais slapstė net keletą žydų šeimų ir drauge su dukra ir žentu pelnė Pasaulio teisuolio vardą. Taip pat knygoje yra atskleista, kas sieja Jono Biliūno žmoną Juliją Janulaitytę ir garsią pasaulyje mokslininkę Mariją Gimbutienę. Dar sužinojau, kur pabėgusi iš tremties slapstėsi Dalia Grinkevičiūtė su mama, ir dar daug įdomių istorijų atskleidė man ši knyga apie laiką, žmones ir jų namus.

[LonelySunday · Rating 5 out of 5]

Koks stiprus darbas! Buvo be galo įdomu, visiems aplinkiniams jau rekomendavau šią knygą.
Tekstas labai laisvai liejasi, nėra to tokio sauso faktų dėstymo, kuris yra ganėtinai įprastas istorinei literatūrai. Priešingai - jame labai daug grožėjimosi, šilumos ir šviesos. Kol kas geriausia, ką skaičiau šiais metais :) Laukiu kitų autorės darbų!

[Vaida · Rating 5 out of 5]

Visada labai skauda skaityti knygas apie neišaušusį Lietuvos rytojų. Apie labai šviesius, išsilavinusius, protingus žmones, kurių po okupacijos beveik neliko. Kartu yra labai smagu, kad gausėja knygų pardavimai apie mūsų tautą. Kokie esame ištikrųjų, ne kokius mus padarė okupantai.
Labai rekomenduoju visiems paskaityti.

[Vaiva Ivanauskaite · Rating 5 out of 5]

Kokia stipri knyga! Skaiciau letai, isigilindama i kiekviena is 10 tarpukario Kauno istoriju. Sunku isivaizduoti ka patyre tie zmones. Manau dar ne karta atsiversiu sia knyga.

[Auksinė · Rating 3 out of 5]

viskas gal būtų kaip ir nieko, bet labai trūko kokybiškų architektūros fotografijų, t.y. neuždengtų žaluma, kreivais rakursais ar per abu puslapius. Ir kitas aspektas, reiktų atidžiau rašyti nuotraukų aprašymus, trūksta datavimo, ne kiekvienas skaitytojas gali vos žvilgtelėjęs pasakyti kokio tai laikotarpio fotografija. Bendras vertinimas - lengvo turinio pop knyga dviem vakarams, be kažkokios ilgesnės išliekamos vertės, skirta masiniam skaitytojui.

[Karolina Račkauskienė · Rating 5 out of 5]

Nuostabi knyga!

[Lina · Rating 5 out of 5]

Įdomi, įtraukianti ir jaudinanti istorija apie tarpukario Kauną. Tam tikra prasme ji palaiko kompaniją tokioms knygoms kaip N. Černiausko “1940. Paskutinė Lietuvos vasara”, nes atsispiriant nuo vietų, pateikiamas labai platus kontekstas apie tarpukarį Kaune ir žmones, kuo jie gyveno prieš paskutinę Lietuvos vasarą, ir kaip jų bei jų namų likimai susiklostė po tos vasaros.

Labai daug įdomių faktų, kurie ne kažkaip paberti, o įausti į įtraukiančią istoriją.

Čia tik detalė, bet man labai patiko, kad šaltinių sąrašas pateikiamas po kiekvienos istorijos, o nenugrūstas kažkur į galą - labai aišku, kas prie ko, ir kur ieškoti daugiau informacijos, jei norisi.

[Alfonsas Andriuškevičius · Rating 4 out of 5]

Kaune esu pragyvenęs trejus metus. Kai mokiausi vidurinėje. Vėliau - lankydavausi pas draugus, net truputį dėsčiau VDU. Neblogai pažįstu Kauną! Bet dabar, perskaitęs Viktorijos V. knygą, jau gerokai kitaip, žvelgdamas nuo Kauko laiptų apačios aukštyn, suvokčiau Žaliakalnį: oho, kokio čia tarpukariu būta bityno, dūzgusio visos Lietuvos labui! Valstybininkai, kultūrininkai, visuomenininkai...

Šiaip jau nemėgstu skaityti žinomų politikų ar visuomenės veikėjų biografijų: jos atsiduoda konjunktūra, klišėmis, o jų herojai - gerokai palakuoti. Netrūksta jose ir nudėvėtos žurnalistinės frazeologijos bei "poetizmų". Viktorija irgi atiduoda "kas Dievo - Dievui, kas ciesoriaus - ciesoriui", bet - padoriai, saikingai. O jos kalba išties nebloga, knyga skaitosi sklandžiai, maloniai (na, nebent tų "įamžinti" reikėtų kiek praretinti). Ir šilumos, intymumo veikale išties daug. Čia autorei labai talkina pasirinktasis principas: sujungti personažų gyvenimus su jų būstų istorijomis, aptarti tų būstų architektūrines savybes, atliepusias ir patį šeimininkų gyvenimo būdą. Juk visai kas kita ne tiesiog sužinoti, kad diplomatas Petras Klimas, grįžęs iš sovietinės tremties, negalėjo gyventi savo pasistatydintoje viloje, o perskaityti pasakojimą, kaip jis, glausdamasis pas kaimyną, pro langą stebi, ką veikia jo namuose nekviesti įnamiai. Arba - kaip istorikas, teisininkas, bibliofilas Augustinas Janulaitis prašo jo namą projektuojančio Arno Funko "darbo kabinete langus kilstelėti aukščiau, kad sodo vaizdinių nesimatytų".

Labai smagu buvo sužinoti, kad autorė, ruošdamasi rašyti šią knygą, keletą dienų net pagyveno architekto Stasio Kudoko namo art deco stiliaus bute!

Nors Viktorija V. nedaug remiasi archyvais (kur kas daugiau - savo pokalbiais su herojų giminaičiais ar pažįstamais), o geroką dalį jos šaltinių sudaro įvairios publikacijos (bet kiek darbo buvo jose suieškoti reikiamus faktus ir sutelkti į vieną vietą!), skaitydamas sužinojau nemažai įdomių dalykų. Tarp jų, žinoma, ir keliančių šypseną. Na, pavyzdžiui, kad Maironis kalbos šeštadieniuose pas Sofiją Čiurlionienę pasigedęs daugiau "dailiosios lyties" atstovių ): O štai tasai pats Janulaitis, neįstengdamas Maskvoje esančiam Baliui Sruogai sumokėti už jo prašymu nupirktas knygas, siunčia poetui tris pūdus cukraus... Nestinga ir dar nenudrengtų anekdotinių situacijų. Iš jų man fainiausia - kaip Petro Klimo duktė Eglė, sužinojusi, kad sovietai atima Lietuvos atstovybę Paryžiuje ir jinai nebegalės čia gyventi, ant sieninių veidrodžių lūpdažiu užrašinėja rusiškai "čiort vozmy" ("velniai griebtų")...

Privalu paakcentuoti, kad Viktorija tuos Žaliakalnio "namus", su kuriais susiję jos personažų "likimai", pagrįstai pateikia kaip puikią anuometinės moderniosios mūsų architektūros kūrinių kolekciją. O jų architektūrines savybes (ypač - vidaus) aprašo ir asmeniškai, ir drauge - dalykiškai.

Vis dėlto. Esama vieno kito abejotinai autorės traktuoto istorinio epizodo. Be to, mano skonis sako, kad kažin ar derėjo tokią rimtą ir skausmingą knygą užbaigti operetiniu, kažkiek orientuotu į smetonmečio tipo "ateitį šviesią", vaizdeliu Tūbelių viloje. Todėl tenka kiek sumažinti Viktorijai pažymį už jos pirmąją knygą.

[Patricija || book.duo · Rating 5 out of 5]

5/5

Kokio nuostabumo knyga! Kaip per įdomiausią ekskursiją man atgijo mintinai žinomi mano mylimo gimtojo Kauno namai ir juose gyvenusiųjų man paslaptimi iki šiol buvę likimai. Jau nuo pirmojo skyriaus nebegalėjau nieko per ašaras matyti, nes anotacijoje esantis sakinys šią knygą apibūdina geriau, nei aš kada sugebėčiau: “Ši knyga ypač skaudžiai parodo, ką, pasak prof. Danutės Gailienės, jie mums padarė.” Ir tikrai, tas slogutis, net jei autorė ir vis užliūliuoja viltingumu, grožiu, gėriu, bendryste, žavingomis smulkmenomis, viso skaitymo metu niekur nesitraukia. Ir kaip galėtų? Vos pasijauti įsikvėpęs, pasibeldžia realybė per mūsų okupantus, per jų šitiek trukusį skausmo ir blogio skleidimą, visišką purvą, kuriuo tepė visus, kuriuos sugebėjo, o pirmiausia, aišku, pačius šviesiausius, įspūdingiausius.

Tekstas labai gyvas, puikiai perteikiantis tokias skirtingas asmenybes ir jų gyvenimus. Nuotraukų nemažai, bet čia turbūt ir vienintelis mano priekaištas šiai knygai: nemažai, bet per mažai. Ypač trūko aprašomų namų vidaus, tų minimų detalių. Suprantu, kad ne viską parodyti įmanoma, bet gi kai kur autorė aprašo, kad ją ir įsileido, ir aprodė… Kaip norėtųsi ne tik įsivaizduoti. Bet tai, žinoma, tik godulys mano lūpomis kalba, nes kai prasiskleidžia tokia mūsų istorijos užuolaida, norisi į save siurbti kiekvieną smulkmeną. Ir tas gumulas gerklėje niekur nedingsta, tačiau dėl to knyga tik dar reikalingesnė: kad dar stipriau įsikibtume į tai, kas svarbiausia, dar labiau vertintume ir dar mažiau pakantumo turėtume priešui, kuris vis dar taikosi. Rekomenduoju: skaityti ir kitiems dar šį gėrį padovanoti. Nuostabi knyga.

[Fantastiškų KŽL · Rating 5 out of 5]

Nėra čia ką daugiažodžiauti - puiki knyga, viršijo visus lūkesčius. Skaitai ir kiekviename puslapyje jaučiasi visa meilė, kuri į šią knygą sudėta. Kruopščiai surinktos istorijos, nuotraukos, belstasi į duris, kurias ta pati meilė, matyt, ir atidarė. Nesitikėjau, kad bus taip įdomu. Ir norisi dar, ir dar. Norisi susipažinti su visais žmonėmis, kurie kūrė nepriklausomą Lietuvą, statė Kauną - kokie eruditai, ypatingi žmonės, kurių netekome. Gaila ir namų, kurie neišsaugoti, išdraskyti. Kaukti noris. Dar nuostabiau artodo Art Deco ir Amsterdamo mokyklos muzijai, apima dėkingumas žmonėm, kurie bando išsaugoti tai, kas dar likę. Žinoma, labai gaila, kad knygon nepateko interjerai, ypač tie išsaugoti. Suprantu, kodėl taip atsitiko, bet vis tiek - labai labai smalsu ir norisi užmesti akį. Ačiū autorei, laukiam kitų knygų.

[Jovita · Rating 5 out of 5]

Žurnalistės ir gidės Viktorijos Vitkauskaitės knygoje „Namai ir likimai. 10 tarpukario Kauno istorijų“ per dešimties Kauno pastatų architektūrą pasakoja jų savininkų bei gyventojų – žinomų tarpukario asmenybių – gyvenimo keliai. Pasakojimuose apie modernistinio tarpukario Kauno namus atskleidžiama ne tik fasadų, interjerų estetika, bet ir tai, kas vyko už jų durų. Knygoje pasakojamos žymių tarpukario asmenybių ir jų šeimų istorijos, kurios dažnai baigdavosi tragiškai – tremtimis, kalėjimu ar emigracija dėl sovietų okupacijos. Knyga atskleidžia trumpą, bet labai dinamišką tarpukario Kauno – laikinosios sostinės klestėjimo etapą.

[Gintarė Juodviršė · Rating 5 out of 5]

Knyga „Namai ir likimai“ paliko labai stiprų įspūdį. Ji itin atmosferiška – skaitydama tarsi nusikėliau į tarpukario Kauną, kur žmonės kūrė savo gyvenimus, statė namus ir vilas, tikėjo ateitimi. Tas laimės ir kūrybos laikotarpis buvo gražus, bet kartu ir labai trumpalaikis, nes netrukus baigėsi laisvos Lietuvos metas, prasidėjo karas ir okupacija.

Skaitydama sužinojau daug apie to laikmečio žmones – kaip jie gyveno, bendravo, kokios buvo jų kasdienės vertybės. Labai aiškiai pajutau ano meto dvasią. Knyga įtraukianti, labai informatyvi ir praturtinta puikiomis fotografijomis, kurios dar labiau sustiprina pasakojimą.

[Urtė Jarockė · Rating 3 out of 5]

Verta skaityti, jei patiko Art Deco muziejus-butas Kauno centre, domitės tarpukariu, Lietuvos istorija ir iškiliomis asmenybėmis, taip pat jei patinka tokios laidos kaip „Daiktų istorijos“. Tarpukario Kauno istorijos parašytos lengva, lengvai skaitoma kalba. Tik gal reikėtų šią knygą skaityti lėčiau nei aš skaičiau, nes dėl tam tikrų aplinkybių turėjau skubėti skaityti. Gal geriau būtų skaityti po istoriją per dieną, labiau įsigilinant į kiekvieną asmenybę ir namą, atidžiau apžiūrint nuotraukas. Tačiau net ir skaitant paskubomis įspūdį galima susidaryti, tiesiog tada labiau įstringa ryškiausi faktai, o kai kurie dalykai praleidžiami pro akis...

[Ilona · Rating 4 out of 5]

Dar vienas pasakojimas apie tarpukario Lietuvą: įdomus, vaizdingas, lengvai skaitomas, primenantis pakalbinti senelius, jeigu dar ne vėlu... O kam trūksta gylio - gali pasiieškoti kituose šaltiniuose. Nepaliauja stebinti du dalykai: kaip per tokį trumpą laiką iš gūdaus kaimo, kur net lietuviškas raštas draustas, iškilo modernūs europinio lygio architektai, gydytojai, mokslininkai, menininkai ir pan.; ir kaip uoliai barbarai naikino užgrobtą turtą (tuo pat metu garsiai rėkdami, kad jie mums atneša civilizaciją).

[Jūratė Baltušnikienė · Rating 5 out of 5]

Koks paprastas, bet neprastas pasakojimas apie skirtingus tarpukario Kauno namus ir juose gyvenusių žmonių likimus. Skaitydama jaučiausi tarsi vaikščiočiau tomis pačiomis gatvėmis, stebėčiau pro langus besikeičiančius laikus ir gyvenimus. Nepaprastai įdomiai Viktorija atskleidė skirtingų šeimų ir kartų istorijas – kiekviena jų savaip artima ir paliečianti.

Man labai patiko, kaip subtiliai persipina asmeniniai išgyvenimai su platesniu istoriniu kontekstu – viskas atrodo gyva, tikra ir jautru. Tai knyga, kuri ne tik pasakoja, bet ir leidžia pajusti, sustoti, pagalvoti.

Bravo!

[Topine · Rating 5 out of 5]

Esu labai didelė tarpukario istorijos fanė todėl ši knyga labai patiko. Tačiau labai trūksta datų. Po kai kuriomis archyvinėmis nuotraukomis ne tik datų nėra, bet ir paaiškinimų kas nuotraukoje fiksuojama. Knyga būtų dar įdomesnė ir informatyvesnė jai prie aprašomų išlikusių interjero detalų atsirastų ir jų nuotraukos!

[Laima Čiuplienė · Rating 5 out of 5]

Apėmė toks geras jausmas skaitant. Nuostaba, pasididžiavimas, jaudulys. Juk tai apie mano miestą! Daugelis tų namų matyti, įtraukti į ekskursijas. Ir dabar dar akį traukiantys savo išskirtinumu. Suprantama, kad namai neatsiejami nuo žmonių. Kokių žmonių gyventa tuose namuose, kokių neeilinių asmenybių būta. Nuostabi knyga!

[Sigita Gaugenrieder · Rating 5 out of 5]

Net ne 5, o visos 10 ⭐️ buvo nuostabu pasivaikščioti po gimtąjį Kauną ir sužinoti tiek nepaprastai įdomių dalykų, apie kuriuos net nenutuokiau. Grįžus atostogų, reikės imti Vikrotijos organizuojamą ekskursiją. Ačiū! Nepaprasto gerumo knyga!

[Marija · Rating 5 out of 5]

Nuostabi! Įtraukianti, praskleidžianti nežinios šydą į tiek istorinių faktų, tiek gražių praeities momentų.

[Valerija Ardzevičiūtė-Maksvytienė · Rating 4 out of 5]

4.5☆

[Eglė Muralienė · Rating 5 out of 5]

Nuostabi knyga, alsuojanti tarpukario dvasia. Malonumas skaityti.

[Reader · Rating 5 out of 5]

Nuostabi, įtraukianti knyga, kurioje įdomu skaityti ir apie žymių žmonių likimus, jų gyvenimo istorijas, ir matyti kokius architektūrinius šedevrus kūrė tų laikų žymiausi architektai.