Šįkart skaitytojas žengia į Alioto pasaulį. Už galingo, šalto, nepriekaištingo fasado slypi vyras, kovojantis su demonais, kurių negali paslėpti nei valdžia, nei pinigai. Jo skola – ne tik finansinė. Tai skola sau, meilei ir sielai.
„Milijonieriaus skola“ atveria istoriją iš kitos perspektyvos: čia meilė tampa ne tik pavojinga priklausomybe, bet ir išpirkimu, o kiekvienas sprendimas – gyvybės ar mirties klausimu.
Istorija tęsiasi, kur baigėsi pirma dalis. Šį kartą knygą pasakoja Aliotas. Jo priešai pastebėję Samantą vakarėliuose supranta, kad Aliotui ji svarbi ir jai iškyla pavojus. Tad Aliotas ją vėl atsigabena į savo namus, kur prasideda aistros. Tačiau Alioto priešai nerimsta...
Kadangi istorija tęsiasi iš Alioto pusės, skaityti buvo net dar įdomiau nei pirmąją dalį. Knyga man labai patiko kaip primoji dalis. Tikras meilės romanas: saldus, aistringas ir žinoma netrūko kriminalinių dalykų, kas buvo lyg aštrus prieskonis. Netrūko tikrai ir kriminalinių dalykų, kovų bei įtampos.
Perskaitęs abi knygas galiu teigti, jog šita serija pakliūna į insta-love kategoriją, nes veikėjai įsimylėjo vienas kitą labai greitai. Ir kam nepatinka toks greitas meilės atsiradimas tarp tokių skirtingų pasaulių asmenybių – neskaitykit. Aš nelabai mėgstu kai iki meilės eina ilgas kelias knygose. Tad šita serija man buvo kaip saldainis. Žinoma, toks saldainis kuris turi aštrių pipiriukų. Ir kas nemėgstate saldžių dialogų, kur veikėjai seilėjasi vienas dėl kito – šita serija ne Jums.
Skyriai ilgi, jų nedaug, bet skaitosi labai greitai ir lengvai. Kas nemėgstat ilgų ir sudėtingų sakinių knygose – čia jų nėra. Viskas parašyta suprantama, aiškia kalba. To seilėjimosi ir apmąstymų – nemažai. Man labai patinka ši autorė. Turiu ir skaičiau visas jos knygas. Ir galiu pasakyti – jos stilius mano arkliukas. Ypač kai norisi kažko lengvo ir neįpareigojančio.
„Milijonieriaus skola“ – romanas apie vyrą, turintį milijonus, vilų, ginklų, dešimtis apsaugininkų ir asmeninį gydytoją. Neturi jis tik vieno – savito charakterio.
Aliotas nuolat geria viskį, žiūri pro langą ir galvoja apie Samantą. Kad skaitytojas nepamirštų, kas vyksta, tos pačios mintys kartojamos dar penkis kartus: jis ją myli, todėl atstūmė; atstūmė, todėl ilgisi; ilgisi, todėl įkalina savo namuose. Psichologija baigta.
Kriminalinis pasaulis dar įspūdingesnis. Penki pašauti apsaugininkai gydomi svetainėje, kur asmeninis daktaras turi ir reanimacijos aparatūrą, ir laboratoriją, per kelias minutes nustatančią nėštumą. Vidurnaktį atvykęs notaras per pusvalandį sutvarko milijonus ir vilą. Tokio aptarnavimo pavydėtų net Dubajaus šeichai.
Pagrindinis priešas Dmitrijus turi visą nusikalstamą organizaciją, bet sutinka konfliktą išspręsti muštynėmis apleistame aerodrome. Aliotą išgelbsti atsitiktinai prie rankos gulintis lynas. Pasmaugus Dmitrijų, visa mafija stebuklingai išnyksta, o Aliotas per mėnesį uždaro nelegalius verslus ir tampa pavyzdingu šeimos žmogumi.
Kalba sukasi tame pačiame sandėlyje: balsas – ledinis, žodžiai – aštrūs kaip peilis, širdis daužosi, kraujas verda, mintys sūkuriuoja, tyla grėsminga. Erotinės scenos primena baldų surinkimo instrukciją: sugriebti, pritraukti, apvynioti kojomis, įeiti, sudejuoti.
Tai ne psichologinis romanas, o žanrinių klišių komplektas: milijonierius, skola, seksas, pagrobimas, nėštumas, lavonas ir keturių karatų „subtilus“ žiedas.
2/10. Vienas papildomas balas – lynui. Jis vienintelis pasirodo tiksliai tada, kada reikia.