What do you think?
Rate this book
Vedama tamsos
2022 metų pavasaris. Vidury nakties regėjimą praradusi moteris blaškydamasi išbėga iš laiptinės. Gydytojai nežino, kaip padėti į ligoninę atgabentai Antarinai. Pasaulis aptemsta ne tik tiesiogine prasme. Antarina susiduria su fiziniais, emociniais ir dvasiniais sunkumais. Tuo metu į jos kasdienybę įsiveržia dvi moterys – į ezoteriką panirusi Deira ir nenuspėjama Ina, paliekanti daugiau klausimų nei atsakymų. Ar galima aklai pasitikėti tais, kurie, regis, nebūtinai yra tokie, kokiais dedasi?
Istorija, kurioje persipina tikrovė ir mistika, kviečia skaitytoją pažvelgti giliau į savo esybę. Šis pasakojimas apie tai, kaip per bendrystę su kitais mokomės priimti pagalbą, suteikti ją patys ir taip keistis. Apie karminius ryšius, likimo ženklus ir pasirinkimus. Apie tai, kaip praeitis formuoja dabartį, o dabartis kuria ateitį.
Istorija, kurioje persipina tikrovė ir mistika, kviečia skaitytoją pažvelgti giliau į savo esybę. Šis pasakojimas apie tai, kaip per bendrystę su kitais mokomės priimti pagalbą, suteikti ją patys ir taip keistis. Apie karminius ryšius, likimo ženklus ir pasirinkimus. Apie tai, kaip praeitis formuoja dabartį, o dabartis kuria ateitį.
384 pages, Hardcover
First published December 10, 2025
5 people are currently reading
67 people want to read
Ratings & Reviews
Friends & Following
Create a free account to discover what your friends think of this book!
Community Reviews
Displaying 1 - 7 of 7 reviews
February 1, 2026
Šiomis dienomis visi ieško originalumo ir išskirtunumo, kai leidžiamos viena po kitos venodos, beveidės istorijos. Romanas “Vedama tamsos” išsisksiria tiek savo stiliumi, tematika, veikėjais. Tai antrasis rašytojos romanas vėl panardinęs į skaitymo malonumą.
Antarina nuo jaunystės gyveno užsienyje, gyvenimo mėtyta, nemylėta sugrįžta į gimtinę. Staiga apakanka ir patenka į ligoninę. Čia susipažįsta su Deira, kuri taip pat nemato, tačiau jos gyvenimas pilnas burtų, ateities spėjimų ir kitų dalykų. Moterys susidraugauja, O Antarina pradeda pratintis prie naujosios realybės. Tiesa, dar Antarinos gyvenime atsiranda Ina, kuri pasiūlo laiką po ligoninės praleisti kaimo sodyboje su jos broliu. Antarina keliauja pro praeities ir dabarties įvykius, bando išnarplioti, kas nutiko jai bei jos geriausiai draugei. Istorijoje netrūko nei mistikos, nei kriminalinių posūkių.
Rašytojos stiprybė ne tik supainioti įvykiai, kuriuos buvo įdomu lukštenti viso romano metu. Istorija skleidėsi kaip gražiausios gėlės žiedas. Viso to nebūtų be veikėjų, kurių istorijos buvo išjaustos, kruopščiai sukurtos. Nei vienas veikėjas nebuvo tobulai geras ar tiesiog blogas. Kiekvienas turėjo savo priešistorę ir romane viskas buvo sudėliota taip, kad skaitytojas galėjo nuspręsti apie poelgius, įvykius ir jų prasmę. Smulkmeniškumas čia žadino smalsumą. Tiek Antarina, tiek Pavlas, Ina ir kiti čia buvo labai realūs iš žmogiški, su savais paklydimais ir gėrio kruopelėmis. Galbūt norėjosi daugiau Deiros, tačiau ji tokia mistiška asmenybė, turbūt dėl to palikta šiek tiek slėpininga.
Kai skaitant romaną dar tenka sužinoti tam tikrus faktus apie siejamus įvykius, atrodo ko gi daugiau reikia. Tai ne šiaip istorija. Daug dalykų yra tikri, nutikę iš tiesų. Vis buvo smalsu, ką dar rašytoja iškapstys, kuo dar nustebins. Kelionės laiku, viduramžiai, senas vienuolynas… Buvo įodmu, norėjosi ir plačiau pasidomėti. Viskas labai gražiai suderėjo.
O skaityti nebuvo lengva. Tai nėra pasakojimas apie paprastus dalykus. Vis dėl to, tai intelektualus, unikalus romanas, kuriame nebijota kalbėti ir nepatogiomis bei skaudžiomis temomis. Rekomenduoju tiems, kam patinka pasikapstyti moralinėse temose.
Antarina nuo jaunystės gyveno užsienyje, gyvenimo mėtyta, nemylėta sugrįžta į gimtinę. Staiga apakanka ir patenka į ligoninę. Čia susipažįsta su Deira, kuri taip pat nemato, tačiau jos gyvenimas pilnas burtų, ateities spėjimų ir kitų dalykų. Moterys susidraugauja, O Antarina pradeda pratintis prie naujosios realybės. Tiesa, dar Antarinos gyvenime atsiranda Ina, kuri pasiūlo laiką po ligoninės praleisti kaimo sodyboje su jos broliu. Antarina keliauja pro praeities ir dabarties įvykius, bando išnarplioti, kas nutiko jai bei jos geriausiai draugei. Istorijoje netrūko nei mistikos, nei kriminalinių posūkių.
Rašytojos stiprybė ne tik supainioti įvykiai, kuriuos buvo įdomu lukštenti viso romano metu. Istorija skleidėsi kaip gražiausios gėlės žiedas. Viso to nebūtų be veikėjų, kurių istorijos buvo išjaustos, kruopščiai sukurtos. Nei vienas veikėjas nebuvo tobulai geras ar tiesiog blogas. Kiekvienas turėjo savo priešistorę ir romane viskas buvo sudėliota taip, kad skaitytojas galėjo nuspręsti apie poelgius, įvykius ir jų prasmę. Smulkmeniškumas čia žadino smalsumą. Tiek Antarina, tiek Pavlas, Ina ir kiti čia buvo labai realūs iš žmogiški, su savais paklydimais ir gėrio kruopelėmis. Galbūt norėjosi daugiau Deiros, tačiau ji tokia mistiška asmenybė, turbūt dėl to palikta šiek tiek slėpininga.
Kai skaitant romaną dar tenka sužinoti tam tikrus faktus apie siejamus įvykius, atrodo ko gi daugiau reikia. Tai ne šiaip istorija. Daug dalykų yra tikri, nutikę iš tiesų. Vis buvo smalsu, ką dar rašytoja iškapstys, kuo dar nustebins. Kelionės laiku, viduramžiai, senas vienuolynas… Buvo įodmu, norėjosi ir plačiau pasidomėti. Viskas labai gražiai suderėjo.
O skaityti nebuvo lengva. Tai nėra pasakojimas apie paprastus dalykus. Vis dėl to, tai intelektualus, unikalus romanas, kuriame nebijota kalbėti ir nepatogiomis bei skaudžiomis temomis. Rekomenduoju tiems, kam patinka pasikapstyti moralinėse temose.
March 19, 2026
Kokia gera ši knyga, labai patiko nors ir vietomis nuobodu buvo. Knyga mistiška apie hipnozę, apie praeities gyvenimų tyrinėjimą. Knyga labai prasminga verčianti apie daug ką pagalvoti.
February 1, 2026
Mes visi esame vedami tamsos. Mūsų sielos vartai ne visiems atviri, tačiau likimas dažnai nubloškia mus ten, kur turime būti. Ryšys, išvydus šį pasaulį, užsimezga iš karto, bet prireikia laiko, kol sielos atsiduria ten, kur joms lemta, ir su tais, su kuriais turi būti.
Aplink mus pilna žmonių, tačiau, kaip @emarotvel rašo romane „Vedama tamsos“, mes vis tiek liekame vieni akistatoje su savimi ir savo būsena. Kartais gyvenime norisi situacijas susieti su mistiniais dalykais, nes kai kurie įvykiai - protu nesuvokiami. Ieškome atsakymų, nes tai, kas, mūsų manymu, baigiasi, iš tiesų niekada nesibaigia – viską sieja sielų ryšys.
Gyvename savo gyvenimus, stebėdami įvairias situacijas, ir tas „žymių žmonių cirkas“ mus prikausto ir ,,tirpdo protą greičiau nei cukrus arbatoje’’. Visi užduodame sau tuos pačius klausimus apie lemtį ir apie žmones, sutiktus mūsų kelyje. Vedami tamsos ieškome pagalbos, bet dažnai nemokame jos priimti ir atsimušame į mūsų pačių sukurtas sienas.
Tereikia vieno įvykio, bauginančio sprendimo, galinčio drastiškai pakeisti mūsų rytojų. Pasak autorės, kartais reikia ne atsakymo, o kito žmogaus kvėpavimo šalia. Šis romanas primena, kad artima siela sutinkama tada, kai jos labiausiai reikia – kad išmokytų priimti teisingus sprendimus arba tiesiog leistų žygiuoti kartu. Bet ji sutinkama tik vieną kartą gyvenime ir nutrūkus kontaktui, sielos ieško viena kitos sklandydamos ore. Santykis nutrūksta, bet ryšys išlieka, nes pasak autorės žemė saugo praeitį, tačiau nestabdo ateities.
Romanas sukelia stiprų norą permąstyti savo esybę ir vykstančius įvykius, suprasti, jog nė vienas jų nėra be priežasties. Veikėjai leidžia pabusti demoniškai pusei, pergalvoti savo ydas, pasinerti į svajones, kurių taip ir nepavyko įgyvendinti.
Paklausyk: jei kada nors kažką palikai ypatingoje žemės vietoje – prisiminimus, jausmus, svajones – visa tai ten ir liko. O ateitis tėra dar viena kelionės terpė, kurioje tikimės rasti atsakymus.
Iš visos širdies rekomenduoju šį romaną. Pradžia gali pasirodyti lėta ir šiek tiek monotoniška, tačiau įpusėjus vykstančios situacijos nuneša ten, kur žmogui leista patekti tik sapnuose.
Aplink mus pilna žmonių, tačiau, kaip @emarotvel rašo romane „Vedama tamsos“, mes vis tiek liekame vieni akistatoje su savimi ir savo būsena. Kartais gyvenime norisi situacijas susieti su mistiniais dalykais, nes kai kurie įvykiai - protu nesuvokiami. Ieškome atsakymų, nes tai, kas, mūsų manymu, baigiasi, iš tiesų niekada nesibaigia – viską sieja sielų ryšys.
Gyvename savo gyvenimus, stebėdami įvairias situacijas, ir tas „žymių žmonių cirkas“ mus prikausto ir ,,tirpdo protą greičiau nei cukrus arbatoje’’. Visi užduodame sau tuos pačius klausimus apie lemtį ir apie žmones, sutiktus mūsų kelyje. Vedami tamsos ieškome pagalbos, bet dažnai nemokame jos priimti ir atsimušame į mūsų pačių sukurtas sienas.
Tereikia vieno įvykio, bauginančio sprendimo, galinčio drastiškai pakeisti mūsų rytojų. Pasak autorės, kartais reikia ne atsakymo, o kito žmogaus kvėpavimo šalia. Šis romanas primena, kad artima siela sutinkama tada, kai jos labiausiai reikia – kad išmokytų priimti teisingus sprendimus arba tiesiog leistų žygiuoti kartu. Bet ji sutinkama tik vieną kartą gyvenime ir nutrūkus kontaktui, sielos ieško viena kitos sklandydamos ore. Santykis nutrūksta, bet ryšys išlieka, nes pasak autorės žemė saugo praeitį, tačiau nestabdo ateities.
Romanas sukelia stiprų norą permąstyti savo esybę ir vykstančius įvykius, suprasti, jog nė vienas jų nėra be priežasties. Veikėjai leidžia pabusti demoniškai pusei, pergalvoti savo ydas, pasinerti į svajones, kurių taip ir nepavyko įgyvendinti.
Paklausyk: jei kada nors kažką palikai ypatingoje žemės vietoje – prisiminimus, jausmus, svajones – visa tai ten ir liko. O ateitis tėra dar viena kelionės terpė, kurioje tikimės rasti atsakymus.
Iš visos širdies rekomenduoju šį romaną. Pradžia gali pasirodyti lėta ir šiek tiek monotoniška, tačiau įpusėjus vykstančios situacijos nuneša ten, kur žmogui leista patekti tik sapnuose.
December 26, 2025
Kai gyvenimas atima regėjimą, kaip suprasti, kas yra tavo draugas, o kas priešas? Ar tas, kuris ištiesia pagalbos ranką yra tikrasis geradarys?
"Vedama tamsos" nėra lengvas skaitinys. Antarinai gyvenimo mesti iššsūkiai privertė daug kuo abejoti, bet kartu ir davė. Netekusi regėjimo moteris atsidūrė ten, kur niekas nenorėti pabuvoti, bet ji nepasidavė ir, ko gero, nustebino pati save, kiek drąsos turėjo eiti į priekį.
Jeigu galėjo ji, galime bene kiekvienas.
Tai dar vienas stiprus ir jautrias visuomenės stygas liečiantis autorės kūrinys.
"Vedama tamsos" nėra lengvas skaitinys. Antarinai gyvenimo mesti iššsūkiai privertė daug kuo abejoti, bet kartu ir davė. Netekusi regėjimo moteris atsidūrė ten, kur niekas nenorėti pabuvoti, bet ji nepasidavė ir, ko gero, nustebino pati save, kiek drąsos turėjo eiti į priekį.
Jeigu galėjo ji, galime bene kiekvienas.
Tai dar vienas stiprus ir jautrias visuomenės stygas liečiantis autorės kūrinys.
December 20, 2025
Galiu drąsiai sakyti, kad ši knyga liks mano mintyse ilgam.
Šiandien parduotuvėje netikėtai pagavau save dairantis prekių su Brailio raštu ir supratau, kad tai darau pirmą kartą savo gyvenime. Kitos, tarp eilučių subtiliai perduotos mintys, taip pat verčia sustoti ir pamąstyti.
Šiandien parduotuvėje netikėtai pagavau save dairantis prekių su Brailio raštu ir supratau, kad tai darau pirmą kartą savo gyvenime. Kitos, tarp eilučių subtiliai perduotos mintys, taip pat verčia sustoti ir pamąstyti.
December 26, 2025
Man ši knyga asocijavosi su šiluma, arba tokia, kurios buvo per mažai, arba tokia, kuri apgaubia visa jėga, čia ir dabar. Kiekvienas veikėjas labai įsimintinas, gal ne visi jie geri, bet visi puikiai atliko jiems skirtą darbą, labai įtraukė. Rekomenduoju!
December 18, 2025
Labai patiko. Nenuobodu, įtraukiama, įdomi istorija, kuri išliko atmintyje. Lauksim sekančių knygų kitais metais :) Tikiuosi, kad ilgai netruks ir jau turėsiu trečią knygą šios autorės :)
Displaying 1 - 7 of 7 reviews