What do you think?
Rate this book
Mama namuose: trys valandos iš rytojaus [mintys, kuriomis mamos nedrįsta dalintis]
O kas, jeigu daugiavaikė mama nustotų pataikauti pasauliui ir anytai, liautųsi jaustis kalta, kad ne viską daro pagal psichologų rekomendacijas, ir pagaliau pasakytų, kaip iš tiesų jaučiasi? Jei ji dalintųsi ne patarimais, o patirtimi – kas vaikus auklėjant jai veikia, kas neveikia, o kas gal ir veiktų, jei tik turėtų daugiau valios ir kantrybės tas teorijas pritaikyti?
Kaip ir pati motinystė, knyga „Mama namuose“ sunkiai įspraudžiama į vieną žanrą – tai ir džiazas, ir išpažintis, ir kelionė vienu metu. Ji – apie tylą, jausmus, nuotykius. Apie santykius su vyru ir draugėmis, kurios vaikų neturi. Apie žaislus, ribas, cukrų.
„Mama namuose“ tai ir kultinės knygos „Pirmąkart mama“ tęsinys. Pastarojoje Vaiva Rykštaitė rašė apie virsmą – motinystę kaip esminį moters tapatybės pokytį. Šioje motinystė jau kaip kelias: nuo nežinojimo į žinojimą ir norą tuo žinojimu pasidalinti, kiekvieną moterį padrąsinti kurti tik savą, autentišką motinystę.
Kaip ir pati motinystė, knyga „Mama namuose“ sunkiai įspraudžiama į vieną žanrą – tai ir džiazas, ir išpažintis, ir kelionė vienu metu. Ji – apie tylą, jausmus, nuotykius. Apie santykius su vyru ir draugėmis, kurios vaikų neturi. Apie žaislus, ribas, cukrų.
„Mama namuose“ tai ir kultinės knygos „Pirmąkart mama“ tęsinys. Pastarojoje Vaiva Rykštaitė rašė apie virsmą – motinystę kaip esminį moters tapatybės pokytį. Šioje motinystė jau kaip kelias: nuo nežinojimo į žinojimą ir norą tuo žinojimu pasidalinti, kiekvieną moterį padrąsinti kurti tik savą, autentišką motinystę.
242 pages, Hardcover
Published November 24, 2025
36 people are currently reading
126 people want to read
Ratings & Reviews
Friends & Following
Create a free account to discover what your friends think of this book!
Community Reviews
Displaying 1 - 30 of 53 reviews
December 12, 2025
Ko jau tikrai vengiu, tai knygų dovanų iš lietuvių autorių. Man atrodo, kad savo tautiečių autorių dovanotos knygos sukuria tam tikrą įsipareigojimą, kurio negaliu garantuoti, o tai yra - gero atsiliepimo lūkesčius. Šalis nedidelė, visi vieni kitus pažįsta, tačiau vertinimo objektyvumas man yra svarbiausias. Net jei jis kažkam nepatinka. Iškitos pusės neslėpsiu - visada malonu, kai autorius kreipiasi ir siūlo paskaityti savo ilgo ir nuoseklaus darbo kūdikį, prašydamas nuoširdžios nuomonės. Šiuo atveju malionu malionu dar ir dėl to, kad knygą pasiūlė žmogus, kurį ilgą laiką seku socialiniuose tinkluose dėl jo nuoširdumo, atvirumo ir drąsos. Taip taip, kalbu apie Vaivą Rykštaitę. Daugelį Instagram Crush'ų atsekiau, nes natūraliai „išaugau“ iš jų turinio, bet Vaivą sekiau, seku ir seksiu toliau, nes ji man atrodo autentiška, įkvepianti ir turi dauuug vidinės drąsos.
Apie pačią knygą. Jeigu skaitėte "Pirmąkart mama“, apytiksliai galite įsivaizduoti stilistiką ir aktualijas. Tiesa, pirmoji knyga buvo labiau apie virsmą - kaip tampama mama ir kokį esminį pokytį tai atneša moteriai. Šįkart pasakojimas veda takais takeliais, atskleisdamas, ką iš tikrųjų reiškia būti mama ilgajame periode. Negaliu būti visiškai nešališka, nes vos gavusi knygą galvojau tik praversiu, o kai griebiau, taip ir nebepaleidau - teko atidėti visus kitus skaitinius. Iš kitos pusės, mokausi to vadinamojo go with a flow ir mokausi, kad kartais reikia mokėti paleisti ir skaityti tai, kas traukia labiausiai. Vaivos knygą skaičiau ir nuolat linkčiojau: čia tiesiog išrašyta tai, ką pati galvoju, kaip matau dalykus ir kaip gyvenu, o sau juk negaliu nepritarti. Ha ha :)
Mano manymu, Vaiva Rykštaitė Lietuvoje atrado ir užėmė labai svarbią nišą, sukuriančią moters-motinos-divos miksą. Toks pasakojimo tipas skatina nepamiršti savęs, bet ir netapti savanaude, apmąstyti savo, kaip moters, vaidmenį, tačiau leisti sau būti autentiška. Taip pat priminti sau, kad tu- diva ir tik pati esi atsakinga už gyvenimą, kurį susikuri. Bent jau aš jos tekstuose skaitau tokias žinutes.
Knygoje paliesta tiek daug įvairių buvimo mama niuansų, kad nugarėlėje panaudotas žodis džiazas yra geriausias apibūdinimas visam tekstui. Stilius išties džiazuojantis - aptinkame iki nuogiausio nuogumo atviravimų, įdomių filosofinių pamąstymų, mokslinių faktų ir viskas tiesiog teka tokiu žaviu, lengvu stiliumi, kad sunku padėti knygą ir nustoti skaityti. Paliečiamos tokios temos kaip nuovargis motinystėje, rutinos gniaužtai, siekis būti tobula, mamos kaip asmenybės augimas auginant vaikus, santykiai su vyru ir jų kaita. Bet, manau, vis tik tapatybės klausimas yra esminis ir viską apjungiantis knygos elementas. Viskas be galo pažįstama ir išjausta, bet skaityti taip įdomu, juolab, kad Vaivos humoras yra nepakartojamas. Ne kartą save prigavau garsiai skaitančią kai kurias vietas savo vyrui, nes knyga pripildyta tokia ironija, sarkazmu ir juokingu tiesmukumu, kad pasidalinti tiesiog privalėjau. Juokėmės abu.
Autorės tiesmukumas ir įvairūs teminiai nuokrypiai kartais šokiruoja gerąja prasme, nes tai suteikia netikėtumo efektą, kuris labai žavus - niekad nežinai, kas tavęs laukia kitame puslapyje. Be to, akivaizdu, kad Vaiva stebi pasaulio aktualijas ir yra jautri pamatyti vykstančius socialinius reiškinius: pertekliaus visuomenė, dėmesingumo stoka, „influencinimo“ tendencijos – iš visko labai smagiai pasišaipoma. Ne dėl to, kad reikia viską daryti atvirkščiai, o todėl, kad ji turi moralinį stuburą: per jį perleidus dalykus, atsakymai susidėlioja savaime.
Manau, kad tai yra vienas tų retų atvejų, kai ne tik gerai praleidi laiką, bet ir jautiesi išgirstas (nors tavo mintis išsako pati autorė), pamaitinęs savo sielą ir įkvėptas. Vaiva Rykštaitė yra autentiška, jos rašymo stilius unikalus ir šią knygą būtinai turi paskaityti kiekviena mama, kad rastų save, nebijotų savęs, nusiramintų, patikėtų savimi, įsikvėptų ir įgautų drąsos. Ši išsilavinusi moteris yra tikras įkvėpimas ir gera suvokti, kad po tuo gražiu fasadu irgi yra visko: nemigo naktų,betvarkės, sabejojimo savimi, bet svarbiausias dalykas ko moko ši moteris - tikėti savimi ir būti drąsia, o visa kita jau kaip nors susitvarkys. Aš puikiai praleidau laiką su šia knygą ir leisiu jai keliauti per savo bičiulių ratelį, nes jos tiesiog turi tai perskaityti.
📕 Susitikime IG: https://www.instagram.com/dar.viena.p...
📕 Susitikime Facebook: https://m.facebook.com/dar.viena.puslapi
Apie pačią knygą. Jeigu skaitėte "Pirmąkart mama“, apytiksliai galite įsivaizduoti stilistiką ir aktualijas. Tiesa, pirmoji knyga buvo labiau apie virsmą - kaip tampama mama ir kokį esminį pokytį tai atneša moteriai. Šįkart pasakojimas veda takais takeliais, atskleisdamas, ką iš tikrųjų reiškia būti mama ilgajame periode. Negaliu būti visiškai nešališka, nes vos gavusi knygą galvojau tik praversiu, o kai griebiau, taip ir nebepaleidau - teko atidėti visus kitus skaitinius. Iš kitos pusės, mokausi to vadinamojo go with a flow ir mokausi, kad kartais reikia mokėti paleisti ir skaityti tai, kas traukia labiausiai. Vaivos knygą skaičiau ir nuolat linkčiojau: čia tiesiog išrašyta tai, ką pati galvoju, kaip matau dalykus ir kaip gyvenu, o sau juk negaliu nepritarti. Ha ha :)
Mano manymu, Vaiva Rykštaitė Lietuvoje atrado ir užėmė labai svarbią nišą, sukuriančią moters-motinos-divos miksą. Toks pasakojimo tipas skatina nepamiršti savęs, bet ir netapti savanaude, apmąstyti savo, kaip moters, vaidmenį, tačiau leisti sau būti autentiška. Taip pat priminti sau, kad tu- diva ir tik pati esi atsakinga už gyvenimą, kurį susikuri. Bent jau aš jos tekstuose skaitau tokias žinutes.
Knygoje paliesta tiek daug įvairių buvimo mama niuansų, kad nugarėlėje panaudotas žodis džiazas yra geriausias apibūdinimas visam tekstui. Stilius išties džiazuojantis - aptinkame iki nuogiausio nuogumo atviravimų, įdomių filosofinių pamąstymų, mokslinių faktų ir viskas tiesiog teka tokiu žaviu, lengvu stiliumi, kad sunku padėti knygą ir nustoti skaityti. Paliečiamos tokios temos kaip nuovargis motinystėje, rutinos gniaužtai, siekis būti tobula, mamos kaip asmenybės augimas auginant vaikus, santykiai su vyru ir jų kaita. Bet, manau, vis tik tapatybės klausimas yra esminis ir viską apjungiantis knygos elementas. Viskas be galo pažįstama ir išjausta, bet skaityti taip įdomu, juolab, kad Vaivos humoras yra nepakartojamas. Ne kartą save prigavau garsiai skaitančią kai kurias vietas savo vyrui, nes knyga pripildyta tokia ironija, sarkazmu ir juokingu tiesmukumu, kad pasidalinti tiesiog privalėjau. Juokėmės abu.
Autorės tiesmukumas ir įvairūs teminiai nuokrypiai kartais šokiruoja gerąja prasme, nes tai suteikia netikėtumo efektą, kuris labai žavus - niekad nežinai, kas tavęs laukia kitame puslapyje. Be to, akivaizdu, kad Vaiva stebi pasaulio aktualijas ir yra jautri pamatyti vykstančius socialinius reiškinius: pertekliaus visuomenė, dėmesingumo stoka, „influencinimo“ tendencijos – iš visko labai smagiai pasišaipoma. Ne dėl to, kad reikia viską daryti atvirkščiai, o todėl, kad ji turi moralinį stuburą: per jį perleidus dalykus, atsakymai susidėlioja savaime.
Manau, kad tai yra vienas tų retų atvejų, kai ne tik gerai praleidi laiką, bet ir jautiesi išgirstas (nors tavo mintis išsako pati autorė), pamaitinęs savo sielą ir įkvėptas. Vaiva Rykštaitė yra autentiška, jos rašymo stilius unikalus ir šią knygą būtinai turi paskaityti kiekviena mama, kad rastų save, nebijotų savęs, nusiramintų, patikėtų savimi, įsikvėptų ir įgautų drąsos. Ši išsilavinusi moteris yra tikras įkvėpimas ir gera suvokti, kad po tuo gražiu fasadu irgi yra visko: nemigo naktų,betvarkės, sabejojimo savimi, bet svarbiausias dalykas ko moko ši moteris - tikėti savimi ir būti drąsia, o visa kita jau kaip nors susitvarkys. Aš puikiai praleidau laiką su šia knygą ir leisiu jai keliauti per savo bičiulių ratelį, nes jos tiesiog turi tai perskaityti.
📕 Susitikime IG: https://www.instagram.com/dar.viena.p...
📕 Susitikime Facebook: https://m.facebook.com/dar.viena.puslapi
December 6, 2025
Ačiū draugei už paskolintą knygą, nes labai labai gailėčiaus dėl tokio pirkinio...
Lengvas max 3 valandų pseudointelektualinis skaitalas. Didžioji dalis teksto yra apie tai, kaip autorė nekenčia savo vaikų, kaip nori reelsus pažiūrėt, knygą paskaityt ir daug kitų pamastymų apie ją pačią ir jos poreikius bei norus - kas "truputėlį" prieštarauja autorės didžiajai idėjai, jog motinystė prisidėjo prie jos ego mirties.
Puikus vadovėlis, kokia mama nereikia būti.
Lengvas max 3 valandų pseudointelektualinis skaitalas. Didžioji dalis teksto yra apie tai, kaip autorė nekenčia savo vaikų, kaip nori reelsus pažiūrėt, knygą paskaityt ir daug kitų pamastymų apie ją pačią ir jos poreikius bei norus - kas "truputėlį" prieštarauja autorės didžiajai idėjai, jog motinystė prisidėjo prie jos ego mirties.
Puikus vadovėlis, kokia mama nereikia būti.
December 16, 2025
Kadangi knygą skaičiau ne autorės dovanotą bei nesu susijusi su autore ar kitaip įsipareigojusi, galiu drąsiai palikti nuoširdų ir sąžiningą atsiliepimą - vienintelė visą laiką skaitant kirbėjusi mintis buvo, kad ši labai atmestinai parašyta, neredaguota knyga yra asocialumo manifestas.
Nors autorė vaizduoja patyrusią daugiavaikę mamą, manančią, kad gali pamokyti ir bevaikes drauges, ir kitas mamas, pati suklumpa ties pačiais menkiausiais ir lengviausiai išsprendžiamais gyvenimiškais iššūkiais ir bazinių vaikų poreikių patenkinimu.
Neįsivaizduoju kokiai auditorijai knyga skirta ar galėtų patikti. Neįsivaizduoju kas galėtų tapatintis su knygos autore/pasakotoja. Ne visi asmeniniai užrašai verti būti spausdinami.
Nors autorė vaizduoja patyrusią daugiavaikę mamą, manančią, kad gali pamokyti ir bevaikes drauges, ir kitas mamas, pati suklumpa ties pačiais menkiausiais ir lengviausiai išsprendžiamais gyvenimiškais iššūkiais ir bazinių vaikų poreikių patenkinimu.
Neįsivaizduoju kokiai auditorijai knyga skirta ar galėtų patikti. Neįsivaizduoju kas galėtų tapatintis su knygos autore/pasakotoja. Ne visi asmeniniai užrašai verti būti spausdinami.
January 23, 2026
Persiskaitė lengvai ir greitai. Tokia normalizavimo terapija mamoms. Ne mamos gali ir nesuprasti.
December 6, 2025
Labai neįdomi knyga, vos perskaičiau. Atrodo autorė visiškai išsikvėpusi, aprašinėja sapnus, knygas, influenceres.
Daug psichologinio ir net kažkiek fizinio smurto prieš vaikus. Tokia kaip asociali motina iš 24 valandos laidos tik kad iš Havajų, o ne kažkokio Lietuvos užkampio.
Nerekomenduočiau niekam. Atrodo tikrai prasta rašytoja, prastai parašyta, daug anglicizmų, atrodo rašytojos žodynas skurdus. Kad ir sunkiai skaitėsi greit perskaičiau, nes didelis šriftas, dideli tarpai tarp eilučių ir daug palikta tuščios vietos lapuose, įdomu koks žodžių kiekis knygoje, tikrai galima padaryti daug plonesnę knygelę pataupant popieriaus. Autorė apsimeta ekologiška, bet būtų užtekę ir daug mažiau popieriaus.
Nekeista, kad pati autorė leido šitą knygą, nes jokia normali leidykla ją perskaičiusi nebūtų išleidusi.
Daug psichologinio ir net kažkiek fizinio smurto prieš vaikus. Tokia kaip asociali motina iš 24 valandos laidos tik kad iš Havajų, o ne kažkokio Lietuvos užkampio.
Nerekomenduočiau niekam. Atrodo tikrai prasta rašytoja, prastai parašyta, daug anglicizmų, atrodo rašytojos žodynas skurdus. Kad ir sunkiai skaitėsi greit perskaičiau, nes didelis šriftas, dideli tarpai tarp eilučių ir daug palikta tuščios vietos lapuose, įdomu koks žodžių kiekis knygoje, tikrai galima padaryti daug plonesnę knygelę pataupant popieriaus. Autorė apsimeta ekologiška, bet būtų užtekę ir daug mažiau popieriaus.
Nekeista, kad pati autorė leido šitą knygą, nes jokia normali leidykla ją perskaičiusi nebūtų išleidusi.
January 28, 2026
Nuo motinystės patirčių literatūros kurį laiką buvau nutolusi. Todėl kai pamačiau, kiek diskusijų sukelia ši Vaivos Rykštaitės knyga, norėjau ją perskaityti. Prieš septynis su viršum metų jos knyga "Pirmąkart mama" man sukėlė jausmą, kad va, esu įgarsinta, kad mano pačios patirtis nėra kažkas off. Ir pamenu, kad bendras knygos pasitikimas buvo teigiamas, todėl pasidarė nuoširdžiai įdomu, kas gi tai kelia audras šitoje knygoje.
Man knyga patiko. Aš ją skaičiau kaip fellow mamos pasidalinimą. Joje kažkur atpažinau savo patirtis ir jausmus auginant tris vaikus, kažkur - buvo man visiškai svetimos patirtys, bet juk visos motinystės kelionės skirtingos. Neradau joje nieko, kuo galėčiau baisėtis, nes motinystė yra visokia, su kiekvienu vaiku tų situacijų, emocijų, reakcijų sluoksniai įvairėja, bet kol yra reflektuojama, permąstoma, stengiamasi - man tai yra priimtina.
Man atrodo, kad knyga dalinai sujudino tuos sluoksnius, kur maišosi noras apie motinystę kalbėti tik tobulai, sekti vienu tobulu receptu, slėpti, jei kažką darai netobulai. Tai esu dėkinga Vaivai jau antrą kartą dėkinga už atvirumą.
Man knyga patiko. Aš ją skaičiau kaip fellow mamos pasidalinimą. Joje kažkur atpažinau savo patirtis ir jausmus auginant tris vaikus, kažkur - buvo man visiškai svetimos patirtys, bet juk visos motinystės kelionės skirtingos. Neradau joje nieko, kuo galėčiau baisėtis, nes motinystė yra visokia, su kiekvienu vaiku tų situacijų, emocijų, reakcijų sluoksniai įvairėja, bet kol yra reflektuojama, permąstoma, stengiamasi - man tai yra priimtina.
Man atrodo, kad knyga dalinai sujudino tuos sluoksnius, kur maišosi noras apie motinystę kalbėti tik tobulai, sekti vienu tobulu receptu, slėpti, jei kažką darai netobulai. Tai esu dėkinga Vaivai jau antrą kartą dėkinga už atvirumą.
February 23, 2026
Nepaisant soc. tinklų post’ų stiliaus ir riboto knygos gylio, sveikinu mamfluencerę V.R. už drąsą ir atvirumą. Kaip gera suprast, kad anuomet - be scrolinimo, mažesniame skubėjime ir gyvendma ne Havajuose buvau ne tokia pavargusi mama ir beveik visą laiką mėgavausi buvimu su vaikais.
Ar man taip tik atrodo?😊
Ką buvo miela skaityt ir galima sugrįžt pakartojimui:
“Norėčiau sustabdyti pasaulį, taip pat ir savo vaikus kaip pasakoje apie princeses, kurioms užmigus šimtui metų įminga visa karalystė. Visi sustingtų lyg žaidžiant “diena - naktis”, man sušukus: “Naktis!”, - niekas nejudėtų, nesentų ir neaugtų.”
“Mano užduotis keista - kad kada nors, po kelių dešimtmečių, sapnuose bėgdami nuo pabaisų, mano suaugę vaikai turėtų saugią vietą kur nuo jų pasislėpti - šituos namus, šitą motinos chalato skreitą, į kurį įsikniaubę pasijustų neliečiami, mylimi.”
February 25, 2026
Ši knyga man buvo malonus netikėtumas. Iki šiol gana skeptiškai vertinau Vaivos kūrybą, tačiau ši knyga pakeitė mano nuomonę.
Autorė drąsiai ir atvirai kalba apie tikrąją motinystę – be pagražinimų, be glamūro ir „cukraus pudros“. Čia telpa viskas: betvarkė namuose, rėkiantys ir sergantys vaikai, nuovargis, noras pabėgti ir kartu – begalinė meilė bei stiprus motinystės pašaukimo jausmas. Tai jautri, nuoširdi ir tikra knyga, kuri paliečia ir priverčia atpažinti save. Juk per visa tai ir aš keliavau ir vis dar tebekeliauju.
„Sako, paauglių bjaurumas užprogramuotas gamtos: kad dėl nepakenčiamo elgesio tėvams būtų lengviau juos paleisti. O paaugliai regi tėvus kaip visiškus idiotus, kad sugebėtų atsiskirti, eiti savo keliu ir tapti nepriklausomais individais“.
Autorė drąsiai ir atvirai kalba apie tikrąją motinystę – be pagražinimų, be glamūro ir „cukraus pudros“. Čia telpa viskas: betvarkė namuose, rėkiantys ir sergantys vaikai, nuovargis, noras pabėgti ir kartu – begalinė meilė bei stiprus motinystės pašaukimo jausmas. Tai jautri, nuoširdi ir tikra knyga, kuri paliečia ir priverčia atpažinti save. Juk per visa tai ir aš keliavau ir vis dar tebekeliauju.
„Sako, paauglių bjaurumas užprogramuotas gamtos: kad dėl nepakenčiamo elgesio tėvams būtų lengviau juos paleisti. O paaugliai regi tėvus kaip visiškus idiotus, kad sugebėtų atsiskirti, eiti savo keliu ir tapti nepriklausomais individais“.
February 20, 2026
Buvau knygos pristatyme ir suintrigavo. Smagu, kad žinau iš kur kilo knygos pavadinimas ir tikrai jame daug tiesos. Lengva, tikra, daug paantrinti galima.
“Jaučiuosi esanti ne tik užstrigusi plokštelė, kurios niekas nebegirdi, bet ir šeimos laikrodininkė”
“Vaikai demaskavo mano žmogišką ribotumą, o kai kur išplėtė ribas iki begalybės supažindinę su pačiais įvairiausiais manyje gyvenančiais žvėrimis.”
“Motinystėje tyla turbūt esti laikina, neapibrėžta. Nes nežinai, kiek ji truks - minutę ar pora valandų”
“Kai kuriems žmonėms mes su visam liksime vaikai, ir tai turbūt yra vienas gražiausių dalykų gyvenime.”
“Vaiko miegas - mano bilietas į ramybę.”
“Sako, paauglių bjaurumas užprogramuotas gamtos: kad dėl nepakenčiamo elgesio tėvams būtų lengviau juos paleisti.”
“jei nerėki ant savo vaikų, vadinasi, per mažai laiko praleidi su jais.”
“Ji - solo mama (“vieniša” skamba taip liūdnai, o “solo” įgalinančiai)”
“Bijai - nedaryk, darai - nebijok”
“vaikystės atsiminimai gula vienas ant kito lyg sukarpytos fotojuostelės kadrai.”
“Aš buvau pati geriausia mama, kai… neturėjau vaikų.”
“Nes būti mama - tai vienu metu būti uola ir nosine.”
“pajuntu begalinį dėkingumą už priežastis, dėl kurių verkia mano vaikas.”
“Nes įjungi filmuką - išjungi vaiką.”
“Mokau vaikus, kad nežinoti, abejoti, kvestionuoti ir pripažinti savo nežinojimą yra protingųjų bruožas.”
”riba yra kažkas nebylaus. Riba yra tai, ko net nereikia sakyti, nes jei mes turime kartoti ir pirštu baksnoti į savo ribas, vadinasi, jos neegzistuoja.”
“Motinystė mane atvedė prie tokių vertybinių kompromisų, kokių nė neįsivaizdavau.”
“Taigi, tvarką traktuoju kaip sėkmės ir struktūros įrankį, o netvarką - kaip kliūčių ruožą pakeliui į savo tikslus.”
“Patirtį visada vertintų labiau už daiktą.”
“Gyventi miego sąskaita- lyg valgyti iš savo pensijai skirtų pinigų.”
“Daugiavaikei mamai laikas - lyg greitojo vartojimo kreditas.”
“aš dirbu laimingos vaikystės kūrėja.”
“Jaučiuosi esanti ne tik užstrigusi plokštelė, kurios niekas nebegirdi, bet ir šeimos laikrodininkė”
“Vaikai demaskavo mano žmogišką ribotumą, o kai kur išplėtė ribas iki begalybės supažindinę su pačiais įvairiausiais manyje gyvenančiais žvėrimis.”
“Motinystėje tyla turbūt esti laikina, neapibrėžta. Nes nežinai, kiek ji truks - minutę ar pora valandų”
“Kai kuriems žmonėms mes su visam liksime vaikai, ir tai turbūt yra vienas gražiausių dalykų gyvenime.”
“Vaiko miegas - mano bilietas į ramybę.”
“Sako, paauglių bjaurumas užprogramuotas gamtos: kad dėl nepakenčiamo elgesio tėvams būtų lengviau juos paleisti.”
“jei nerėki ant savo vaikų, vadinasi, per mažai laiko praleidi su jais.”
“Ji - solo mama (“vieniša” skamba taip liūdnai, o “solo” įgalinančiai)”
“Bijai - nedaryk, darai - nebijok”
“vaikystės atsiminimai gula vienas ant kito lyg sukarpytos fotojuostelės kadrai.”
“Aš buvau pati geriausia mama, kai… neturėjau vaikų.”
“Nes būti mama - tai vienu metu būti uola ir nosine.”
“pajuntu begalinį dėkingumą už priežastis, dėl kurių verkia mano vaikas.”
“Nes įjungi filmuką - išjungi vaiką.”
“Mokau vaikus, kad nežinoti, abejoti, kvestionuoti ir pripažinti savo nežinojimą yra protingųjų bruožas.”
”riba yra kažkas nebylaus. Riba yra tai, ko net nereikia sakyti, nes jei mes turime kartoti ir pirštu baksnoti į savo ribas, vadinasi, jos neegzistuoja.”
“Motinystė mane atvedė prie tokių vertybinių kompromisų, kokių nė neįsivaizdavau.”
“Taigi, tvarką traktuoju kaip sėkmės ir struktūros įrankį, o netvarką - kaip kliūčių ruožą pakeliui į savo tikslus.”
“Patirtį visada vertintų labiau už daiktą.”
“Gyventi miego sąskaita- lyg valgyti iš savo pensijai skirtų pinigų.”
“Daugiavaikei mamai laikas - lyg greitojo vartojimo kreditas.”
“aš dirbu laimingos vaikystės kūrėja.”
March 4, 2026
Išklausiau audiotekoje ir likau maloniai nustebinta. Knyga apie nepagražintą motinystę, kuri ne tik teikia daug džiaugsmo, bet kartu kelia ir tam tikrų sunkumų.
February 21, 2026
Skaičiau ir linksėjau galva. Ir aš noriu tylos, kuri, turint mažą vaiką, tarsi prabangi dovana. Ir mano namai, kiek betvarkyčiau, vis netvarkingi. Ir mano vaikas nesitvarko, atsikalbinėja ir t.t. Skaitymas buvo paguoda, nes gi niekas nenori dalintis apie motinystės sunkumus. Gi visur tik unicorns and rainbows, taip sakant. Spėju, kad dažnai vis atsiversiu, kai jau atrodys, kad visur viskas normalu ir super, o pas mane nelabai.
February 15, 2026
Kai prieš 4 m. skaičiau "Pirmąkart mama" dar daug ko nesupratau ir apie mažai ką mamystėj galėjau turėti pagrįstą nuomonę. Su šia knyga viskas jau kitaip. Mėgavausi, linksėjau, šypsojausi... Supratau koks panašus mano ir Vaivos požiūris į labai daug dalykų.
Pati knyga dalį mamų nervina ir piktina. Man tai sukėlė nuostabą, nes knyga mane kaip tik veikė terapiškai.😊 ypač šitą sunkią savaitę, kai mano keturmetė sirgo. Žodžiu, labai patiko!💯
Pati knyga dalį mamų nervina ir piktina. Man tai sukėlė nuostabą, nes knyga mane kaip tik veikė terapiškai.😊 ypač šitą sunkią savaitę, kai mano keturmetė sirgo. Žodžiu, labai patiko!💯
January 19, 2026
Esu skaičiusi ir kitų autorės knygų, bet ši man paliko geriausią įspūdį.
Nors rašytoja ir gyvena kitame pasaulio krašte, tačiau iššūkiai ir džiaugsmai motinystėje ne ką skiriasi. Tai paguodžia, leidžia vėl pajausti mamišką vienybę, kad visų vargai ir džiaugsmai gan panašūs.
Knyga patiko, su humoru ir filosofiniais pamąstymais, kai kas gal kartojasi iš ankstesnių knygų, bet iš esmės lengvai ir gerai susiskaitė:)
Nors rašytoja ir gyvena kitame pasaulio krašte, tačiau iššūkiai ir džiaugsmai motinystėje ne ką skiriasi. Tai paguodžia, leidžia vėl pajausti mamišką vienybę, kad visų vargai ir džiaugsmai gan panašūs.
Knyga patiko, su humoru ir filosofiniais pamąstymais, kai kas gal kartojasi iš ankstesnių knygų, bet iš esmės lengvai ir gerai susiskaitė:)
March 26, 2026
Knygą skaityti pastūmėjo sklaidantys neigiami atsiliepimai ir gan arši kritika. Pasirodė, kad aš, kaip panašaus liberalumo ir panašių vertybių asmuo, tikrai turėčiau suprast autorę. Ir supratau. Žavėjausi. Tiek kompleksiniu požiūriu į įvairias problemas, tiek Vaivos sąmoningumu ir nuoširdumu.
Visgi, skaitant kilo ir minčių, kodėl kažkas galėjo nesuprasti. Pradžioje dalinamasi, mano požiūriu, atviriausiomis, nuogiausiomis, kontraversiškiausiomis detalėmis, kurioms suprasti norisi daugiau konteksto, ilgesnio įvedimo. Galiu suprasti, kad būtent dėl to kai kurios skaitančiosios pradžioje nejaučia autorei empatijos. Gali būti, kad ir vėliau su "tokia" moterimi nebesinori tapatintis - nes neaiškūs jos motyvai, nes per drąsi, per nesuprantama. Nemanau, kad čia tik autorės ar tik skaitytojų problema. Labiau gal netinkamos struktūros parinkimas auditorijai?
Kita vertus, asmeniškai man, kuriai pradžia atmetimo nesukėlė, tolimesnė dalis jau buvo gan nuobodoka. O labiausiai nuvylė pabaiga, kurioje įvyko kažkoks staigus autorės požiūrio pokytis, o gal, vėlgi, pritrūko konteksto tikslesniam minties supratimui.
Apskritai, lengvai skaitoma, įtrauki knyga, nepalikus nei labai teigiamo, nei labai neigiamo įspūdžio. Tik priminė, kad rašyt Vaiva moka ir rašo gyvai, paveikiai ir atvirai.
Visgi, skaitant kilo ir minčių, kodėl kažkas galėjo nesuprasti. Pradžioje dalinamasi, mano požiūriu, atviriausiomis, nuogiausiomis, kontraversiškiausiomis detalėmis, kurioms suprasti norisi daugiau konteksto, ilgesnio įvedimo. Galiu suprasti, kad būtent dėl to kai kurios skaitančiosios pradžioje nejaučia autorei empatijos. Gali būti, kad ir vėliau su "tokia" moterimi nebesinori tapatintis - nes neaiškūs jos motyvai, nes per drąsi, per nesuprantama. Nemanau, kad čia tik autorės ar tik skaitytojų problema. Labiau gal netinkamos struktūros parinkimas auditorijai?
Kita vertus, asmeniškai man, kuriai pradžia atmetimo nesukėlė, tolimesnė dalis jau buvo gan nuobodoka. O labiausiai nuvylė pabaiga, kurioje įvyko kažkoks staigus autorės požiūrio pokytis, o gal, vėlgi, pritrūko konteksto tikslesniam minties supratimui.
Apskritai, lengvai skaitoma, įtrauki knyga, nepalikus nei labai teigiamo, nei labai neigiamo įspūdžio. Tik priminė, kad rašyt Vaiva moka ir rašo gyvai, paveikiai ir atvirai.
February 27, 2026
,,Vienintelis dalykas, ką iš tiesų galite sau pripažinti, kad nežinote, kas jūsų laukia, ir to nežinojimo pilnos bristi į gyvybės upę. Srovė jus išmokys visko, ką reikia žinoti”.
Po penkerių metų skaitau antrą Vaivos mamystės knygą. Tada skaičiau smalsumo vedama, dabar - ieškodama atsakymų. Nebūtina tapatintis, bet aš, bevaikė, vis vien netyčia susitapatinau :D ir sutikau ir nesutikau su ja, stebėjausi ir pati, kaip Vaivos bevaikės draugės galvojau, kad “nu aš tai jau čia susitvarkyčiau geriau” :D
Atimu 1 žvaigždutę, todėl, kad seku Vaivą nuo “Pirmąkart mama” perskaitymo laikų, prenumeruoju jos turinį substack platformoje, tad man dalis vietų jau buvo skaitytos, ne naujos. I know, I know, Vaiva atsiprašė iš anksto už tai, kad gali kartotis, bet vietomis vis lankė jausmas, kad iš naujo peržiūriu jau matytą interviu.
Susiskaitė labai smagiai, pakikenant vakarais į puslapius ir atpasakojant saviškiui įdomiausias knygos vietas.
Po penkerių metų skaitau antrą Vaivos mamystės knygą. Tada skaičiau smalsumo vedama, dabar - ieškodama atsakymų. Nebūtina tapatintis, bet aš, bevaikė, vis vien netyčia susitapatinau :D ir sutikau ir nesutikau su ja, stebėjausi ir pati, kaip Vaivos bevaikės draugės galvojau, kad “nu aš tai jau čia susitvarkyčiau geriau” :D
Atimu 1 žvaigždutę, todėl, kad seku Vaivą nuo “Pirmąkart mama” perskaitymo laikų, prenumeruoju jos turinį substack platformoje, tad man dalis vietų jau buvo skaitytos, ne naujos. I know, I know, Vaiva atsiprašė iš anksto už tai, kad gali kartotis, bet vietomis vis lankė jausmas, kad iš naujo peržiūriu jau matytą interviu.
Susiskaitė labai smagiai, pakikenant vakarais į puslapius ir atpasakojant saviškiui įdomiausias knygos vietas.
March 4, 2026
„Ir tada nebelieka klausimo, nes žinau, kad būtent sunkiausiu metu vaikui reikia ne daiktų, ne namų, o mylinčios motinos. Tik jos. Nes motina yra namai.“
Perskaičiau ir nesupratau, kodėl kai kurie komentarai apie šią knygą yra tokie įžeidžiantys, nekorektiški ir pikti. Vaiva rašo taip, kaip kiekviena mama jaučiasi kasdien. Bent jau aš tikrai atradau save ir savo elgesį šioje knygoje. Esu skaičiusi Vaivos knygą „Pirmąkart mama“ ir galiu sakyti, kad toje knygoje ne su visomis autorės mintimis sutikau, o šiame tekste Vaiva man pasirodė pasikeitusi - švelnesnė, laisvesnė, sukalbamesnė, o svarbiausia - atvira iki smulkiausių kaulelių. Dėl šio atvirumo knygą įvertinau 5 žvaigždutėm.
Daugelis mamų slepia dėl vaikų kylančius jausmus, tačiau kartais tiesiog reikia sau pasakyti, kad tokius jausmus yra normalu jausti. Mama irgi žmogus, kaip pasakytų Beata. Mama visuomet besąlygiškai myli savo vaikus, tačiau kantrybės juos auginant - tikrai reikia.
Rekomenduoju visoms mamoms!
Perskaičiau ir nesupratau, kodėl kai kurie komentarai apie šią knygą yra tokie įžeidžiantys, nekorektiški ir pikti. Vaiva rašo taip, kaip kiekviena mama jaučiasi kasdien. Bent jau aš tikrai atradau save ir savo elgesį šioje knygoje. Esu skaičiusi Vaivos knygą „Pirmąkart mama“ ir galiu sakyti, kad toje knygoje ne su visomis autorės mintimis sutikau, o šiame tekste Vaiva man pasirodė pasikeitusi - švelnesnė, laisvesnė, sukalbamesnė, o svarbiausia - atvira iki smulkiausių kaulelių. Dėl šio atvirumo knygą įvertinau 5 žvaigždutėm.
Daugelis mamų slepia dėl vaikų kylančius jausmus, tačiau kartais tiesiog reikia sau pasakyti, kad tokius jausmus yra normalu jausti. Mama irgi žmogus, kaip pasakytų Beata. Mama visuomet besąlygiškai myli savo vaikus, tačiau kantrybės juos auginant - tikrai reikia.
Rekomenduoju visoms mamoms!
March 28, 2026
Skaitant knyga malonumas toks pats, kaip grizus namo persirengti i megstamiausias sportines kelnes ir nusiimti liemenele:)
Kaip tikslu!:) « Vaikų neturinčioms moterims aš pavydžiu. Jų ramaus skaitymo lėktuve, manikiūro, tų rytinių meilės sau ritualų, bet ne gyvenimo. Jos man irgi, atrodo, nepavydi gyvenimo. Pagailim vienos kitų prasilenkdamos, nusišypsom, nors kartais mintyse sušnypščiam it laukinės katės.
„Aš kitaip auginčiau…“ – nueidama mintyse teigia vaikų neturinti moteris.
„E8% ^&*$@#!“ – jai atsakau. Irgi, aišku, mintyse. »
Aciū uz knyga! Nuostabi!
Labai labai laukiu Jusu knygos apie emigracijos psichologija, 100 proc. bus bestseleris!!
Kaip tikslu!:) « Vaikų neturinčioms moterims aš pavydžiu. Jų ramaus skaitymo lėktuve, manikiūro, tų rytinių meilės sau ritualų, bet ne gyvenimo. Jos man irgi, atrodo, nepavydi gyvenimo. Pagailim vienos kitų prasilenkdamos, nusišypsom, nors kartais mintyse sušnypščiam it laukinės katės.
„Aš kitaip auginčiau…“ – nueidama mintyse teigia vaikų neturinti moteris.
„E8% ^&*$@#!“ – jai atsakau. Irgi, aišku, mintyse. »
Aciū uz knyga! Nuostabi!
Labai labai laukiu Jusu knygos apie emigracijos psichologija, 100 proc. bus bestseleris!!
This entire review has been hidden because of spoilers.
March 6, 2026
Man labai patiko. Tikra, nesumeluota, nesuvaidinta motinystė. Ne visur su autore sutikau, ne viską skaityti buvo miela ir gražu, bet skaitydama jaučiau, kad įgalinu save jausti visus motinystės atspalvius.
Labai džiaugiuosi atradusi šią knygą - kaip geras pokalbis su drauge apie viską 😌
Negaliu komentuoti ar knyga patiktų vaikų neturinčioms moterims (biologinių ar ne, nesvarbu). Man atrodo, kad knygos tikslinė auditorija yra mamos ir tėčiai, kurie nori geriau suprasti mamas.
Labai džiaugiuosi atradusi šią knygą - kaip geras pokalbis su drauge apie viską 😌
Negaliu komentuoti ar knyga patiktų vaikų neturinčioms moterims (biologinių ar ne, nesvarbu). Man atrodo, kad knygos tikslinė auditorija yra mamos ir tėčiai, kurie nori geriau suprasti mamas.
March 24, 2026
Labai laiku paimta knyga, man tai buvo tikrai nuostabus, nepaprastai atviras Mamos pasakojimas apie daug jausmų! Neįsivaizduoju kaip galima tą neigti, nuoširdžiai! Perskaičius (tiksliau perklausius) jaučiu dėkingumą! 🙏🏻
February 13, 2026
Lyg su drauge prie arbatos, jau atšalusios
Jei ieškot tyrimais pagrįstų minčių, platesnio moterų rato diapazono, tai tikrai to nerasite. Čia autorė rašo vedima jausmų, minčių bei patirčių susikaupusių per visus tuos motinystės metus. Kai kartais tiesiog bandoma išgyventi ties sveiko proto riba, kai vaikai mylimi be krašto, ribų, o kartais norint juos tiesiog surišti, kad bent penkias minutes pabūtų vienoje vietoje ir jus paliktų vieną.
Motinystė bei apimantys išgyvenimai bei patirtys totaliai skiriasi turint skirtingą skaičių vaikų. Todėl galbūt ši knyga bus priimtinesnė ir artimesnė bent du vaikus turinčiai mamai. Nors santykis su seneliais, nykstančios ribos ar nusistatymai, draugystės išlaikymas bei naujos pažintys bus artimos ir pirmakartėms mamoms.
Nesvarbu, gyvename Lietuvoje, Havajuose, didmiestyje ar kaime, tikrai galime rasti bent keletą motinystės temų, kuriomis sutarsime, o gal priešingai, pasidalinsime visai kitokiomis patirtimis , bet gebėsime išgirsti, išklausyti bei atjausti. Būtent tokia ir pasirodė man ši knyga. Asmeninė patirtis, nesiekiant perteikti absoliučios tiesos.
Jei ieškot tyrimais pagrįstų minčių, platesnio moterų rato diapazono, tai tikrai to nerasite. Čia autorė rašo vedima jausmų, minčių bei patirčių susikaupusių per visus tuos motinystės metus. Kai kartais tiesiog bandoma išgyventi ties sveiko proto riba, kai vaikai mylimi be krašto, ribų, o kartais norint juos tiesiog surišti, kad bent penkias minutes pabūtų vienoje vietoje ir jus paliktų vieną.
Motinystė bei apimantys išgyvenimai bei patirtys totaliai skiriasi turint skirtingą skaičių vaikų. Todėl galbūt ši knyga bus priimtinesnė ir artimesnė bent du vaikus turinčiai mamai. Nors santykis su seneliais, nykstančios ribos ar nusistatymai, draugystės išlaikymas bei naujos pažintys bus artimos ir pirmakartėms mamoms.
Nesvarbu, gyvename Lietuvoje, Havajuose, didmiestyje ar kaime, tikrai galime rasti bent keletą motinystės temų, kuriomis sutarsime, o gal priešingai, pasidalinsime visai kitokiomis patirtimis , bet gebėsime išgirsti, išklausyti bei atjausti. Būtent tokia ir pasirodė man ši knyga. Asmeninė patirtis, nesiekiant perteikti absoliučios tiesos.
March 12, 2026
Įprastai atsiliepimų nerašau, bet perskaičius tiek neigiamų ir, sakyčiau, žiaurių komentarų apie šią knygą, pamaniau, kad parasyti privalu. Man ši knyga buvo šiek tiek nuobodoka, nes jau nebeaktuali (jaučiuosi jau išaugusi mamystės abejones arba susigyvenusi su jomis), tačiau labai džiaugiuosi, kad tokia knyga buvo parašyta. Nes ji neįkainojama. Prieš 7m, kai buvau jauna mama ir bandžiau išgyventi visus mamystės pragaro ratus, lygiai kaip knygoje aprašo autorė, jaučiausi labai vieniša ir vos nesusinaikinau. Baudžiau save už "mamai netinkančius" jausmus. Tada dar nebuvo įprasta kalbėti apie mamystės sunkumus ir su savo jausmais likdavau viena ir nenormali, nes dauguma kalbėjo apie motinystės šventumą ir vienareikšmę laimę. Labai svarbu, kad žmonės daugiau kalbėtų apie visokius jausmus ir jų nesmerktų. Esu be galo dėkinga autorei ir didžiuojuosi, džiaugiuosi Jūsų drąsa pasakoti apie tikrą nenupudruotą autentišką gyvenimą su visomis jo pusėmis. Brandžios asmenybės supranta, apie ką jūs rašote, o tos, kurios smerkia, niekada matyt ir nepasieks tos brandos, apgaudinėdamos ne tik kitus bet ir save. Jūsų vaikai didžiuosis Jumis perskaitę šią knygą, nes juk tikra meilė ir yra apie tai, kad net ir per didžiausias abejones ar sunkumus ištikimai lieki ir rūpiniesi. Linkiu autorei didžiausios sėkmės.
January 18, 2026
Apie šitą knygą tiek komentarų neigiamų parašyta, kad negaliu neparašyti priešingo. 😀 Vaiva Rykštaitė mano viena mylimiausių autorių, tai jau 5ta jos skaityta knyga ir eilinį kartą nenorėjau, kad baigtųsi. Simboliška, kad pirmą jos knygą perklausiau dar laukdamasi ir tai buvo "Pirmąkart mama", dabar skaičiau šią jau turėdama motinystės "patirtį". Man Vaivos rašymo stilius unikalus ir labai artimas, ją skaitydama jaučiuosi pakibusi tarp knygos ir pačių atviriausių pokalbių su draugėm, o gal net labiau pačia savim. Visos knygoje randamos emocijos, būsenos, savęs, motinystės, pasaulio matymas... Viskas nuostabiai supinama su fantazijomis, pasąmone, mitais. Tai gyvas ir turtingas autorės vidinis pasaulis ir gyvenimas, kai skaitant gali ir nuverkti, ir pasijuoki, ir -žiauriai- susitelkus "klausyti". Sutinku, kad knyga gali kažkam nepatikti, ir pati mintyje turiu draugų, kuriem net neketinčiau Vaivos knygų rekomenduoti, nes žinau, kad nesupras, ne jiem. Kita vertus, tiems atradusiems, norisi dar ir dar.
December 10, 2025
Rykštaitės kūrybą labai puikiai apibūdina du lietuviški posakiai, net nežinau, kuris taiklesnis - "pilstymas iš tuščio į kiaurą" ir "iš šūdo spausti vašką". Pastarasis į galvą ateina matant, kad autorė jau kelis metus perrūšiuoja savo mintis knygose, feisbuke, LRT straipsniuose ir t.t. pristatydama tai kaip kažką naujo. Knyga susiskaitė kaip labai nelaimingo ir viskuo nepatenkinto žmogaus dienoraštis su TV Pagalbos žanro elementais. Bandyta savo mintis pritempti prie mokslu paremtų straipsnių, tačiau tai padaryta labai paviršutiniškai. Taip pat tekste minimos kelios mamystės tema skaitytos knygos, būtent tos pastraipos buvo ilgesnės ir informatyvesnės, tačiau visai ne originalios autorės mintys.
Vis dėlto, labiausiai skaityti trukdė rašytojos visažinės tonas, nors įvairiose knygoje aprašytose situacijose tapo akivaizdu, kad visažinyste ten net nekvepia. Pavyzdžiui, knygos pradžioje autorė teigia, kad dėl daug ko gali ginčytis su pediatrais, o knygos viduryje paaiškėja, kad namuose net neturi "paprasčiausio ibuprofeno" ir su sergančiu vaiku porą kartų vien dėl jo turi vykti į skubiosios pagalbos skyrių. Kelis kartus pašiepiamos "vaikų neturinčios draugės" ir jų patarimai, nors kai kuriuos iš jų tikrai galėtų duoti ir daugiavaikės mamos. Savo soc. erdvėje autorė vis pasigiria, kad jau n metų nevartoja alkoholio, kad jos vaikai nėra matę jos apsvaigusios, o knygoje atvirai rašo kaip apsivartojusi grybų guli prie savo kūdikio. Žodžiu, the list goes on.
Knygoje pasakojama apie propaguojamą prieraišią motinystę, tačiau pakartotinai vis primenama, kad norisi tėkšti savo vaikus į sieną. Daug skundžiamasi, kad turima per daug darbų ir kad su vaikais nėra galimybių jų atlikti. "Sugebu mėgautis savo buvimu mama namuose", pabaigoje rašo Rykštaitė. Nežinau kokiu alternatyviu būdu ji įsivaizduoja prieraišią motinystę, bet jei savu noru pasirinkus šį motinystės modelį ir leidžiant kiekvieną dieną su savo vaikais jai kyla agresija bei nuolatinis nepasitenkinimas dėl nenudirbtų darbų, gal vertėtų permąstyti savo sprendimus?
Knygoje taip pat nemažai klaidų, tiek gramatinių (pvz. pasikartojantis "Makarešas"), tiek loginių (pvz. "vaikų neturinčios mamos"). Pastraipos trumpos, tarp jų dideli tarpai, tad tiesiog susidaro įspūdis, kad buvo paimtas internetiniam blog'ui skirtas tekstas ir iš jo sulipdyta šiokia tokia knyga.
Vis dėlto, labiausiai skaityti trukdė rašytojos visažinės tonas, nors įvairiose knygoje aprašytose situacijose tapo akivaizdu, kad visažinyste ten net nekvepia. Pavyzdžiui, knygos pradžioje autorė teigia, kad dėl daug ko gali ginčytis su pediatrais, o knygos viduryje paaiškėja, kad namuose net neturi "paprasčiausio ibuprofeno" ir su sergančiu vaiku porą kartų vien dėl jo turi vykti į skubiosios pagalbos skyrių. Kelis kartus pašiepiamos "vaikų neturinčios draugės" ir jų patarimai, nors kai kuriuos iš jų tikrai galėtų duoti ir daugiavaikės mamos. Savo soc. erdvėje autorė vis pasigiria, kad jau n metų nevartoja alkoholio, kad jos vaikai nėra matę jos apsvaigusios, o knygoje atvirai rašo kaip apsivartojusi grybų guli prie savo kūdikio. Žodžiu, the list goes on.
Knygoje pasakojama apie propaguojamą prieraišią motinystę, tačiau pakartotinai vis primenama, kad norisi tėkšti savo vaikus į sieną. Daug skundžiamasi, kad turima per daug darbų ir kad su vaikais nėra galimybių jų atlikti. "Sugebu mėgautis savo buvimu mama namuose", pabaigoje rašo Rykštaitė. Nežinau kokiu alternatyviu būdu ji įsivaizduoja prieraišią motinystę, bet jei savu noru pasirinkus šį motinystės modelį ir leidžiant kiekvieną dieną su savo vaikais jai kyla agresija bei nuolatinis nepasitenkinimas dėl nenudirbtų darbų, gal vertėtų permąstyti savo sprendimus?
Knygoje taip pat nemažai klaidų, tiek gramatinių (pvz. pasikartojantis "Makarešas"), tiek loginių (pvz. "vaikų neturinčios mamos"). Pastraipos trumpos, tarp jų dideli tarpai, tad tiesiog susidaro įspūdis, kad buvo paimtas internetiniam blog'ui skirtas tekstas ir iš jo sulipdyta šiokia tokia knyga.
December 29, 2025
Esu įsitikinusi, kad motinystė įgalina pamatyti ir jausti tokius dalykus, kurių neįmanoma papasakoti moterims, neturinčioms vaikų. (Džiugu, kad ši mano nuostata rezonuoja su Autorės) Taip pat ir su šia knyga - esu įsitikinusi, kad neįmanoma jos suprasti neturint 2(+) mažų vaikų.
Ši knyga man pasirodė kaip kolektyvinės mamų sąmonės liudijimas. Visos autorės išrašytos mintys labai surezonavo ir atliepė. Jaučiuosi kaip po gero ir atviro pokalbio su drauge. Negalvojau, kad tiek minčių gali sutapti - apie lyčių stereotipų vengimą, apie gausą-perteklių, …. (O gal dauguma nūdienos mamų taip jaučiasi?). Autorė tekste duoda užuominų, kurias mamų smegenys atpažįsta ir pasipildo savo patirtimis. Ne veltui V. Rykštaitė knygos pradžioje parašė, jog istorijomis dalinasi tam, kad mamos geriau išgirstų save.
Pamačius įvertinimus, kad Autorei reikia vaikų teises kviesti - ieškojau kas jau čia bus tokio pikantiško - ir neradau. Jaučiausi perskaičiusi tris dienas iš savo namelio. Ar tai reiškia, kad ir man jau tiek blogai? O gal viską ramiau priimu, nes jaučiu, kad man jau geriau? Didžiausią įsisukimo į motinystės pasiutpolkę ir savasties praradimo etapą pavyko išgyventi.
Svarstau - kada tinkamas laikas skaityti šią knygą? Aš priėmiau ramiai, su šypsena veide ir dažniausiai pritariamai linksinčia galva. Manau, kad jei būčiau skaičiusi prieš dvejus metus - kai motinystė tarp mažylių buvo ypatingai intensyvi - knyga būtų suveikusi kaip terapinė. O gal po dešimtečio skaitydama sakysiu - nesąmonė, šis laikotarpis nebuvo sunkus ir išvis kaip galima gyventi ne tik vaikams ir apie vaikus?
Ši knyga man pasirodė kaip kolektyvinės mamų sąmonės liudijimas. Visos autorės išrašytos mintys labai surezonavo ir atliepė. Jaučiuosi kaip po gero ir atviro pokalbio su drauge. Negalvojau, kad tiek minčių gali sutapti - apie lyčių stereotipų vengimą, apie gausą-perteklių, …. (O gal dauguma nūdienos mamų taip jaučiasi?). Autorė tekste duoda užuominų, kurias mamų smegenys atpažįsta ir pasipildo savo patirtimis. Ne veltui V. Rykštaitė knygos pradžioje parašė, jog istorijomis dalinasi tam, kad mamos geriau išgirstų save.
Pamačius įvertinimus, kad Autorei reikia vaikų teises kviesti - ieškojau kas jau čia bus tokio pikantiško - ir neradau. Jaučiausi perskaičiusi tris dienas iš savo namelio. Ar tai reiškia, kad ir man jau tiek blogai? O gal viską ramiau priimu, nes jaučiu, kad man jau geriau? Didžiausią įsisukimo į motinystės pasiutpolkę ir savasties praradimo etapą pavyko išgyventi.
Svarstau - kada tinkamas laikas skaityti šią knygą? Aš priėmiau ramiai, su šypsena veide ir dažniausiai pritariamai linksinčia galva. Manau, kad jei būčiau skaičiusi prieš dvejus metus - kai motinystė tarp mažylių buvo ypatingai intensyvi - knyga būtų suveikusi kaip terapinė. O gal po dešimtečio skaitydama sakysiu - nesąmonė, šis laikotarpis nebuvo sunkus ir išvis kaip galima gyventi ne tik vaikams ir apie vaikus?
March 30, 2026
3,5
Man iš esmės sunkoka priimti knygas, kurios yra tokios autobiografijos-publicistikos mišinys. Atrodo, kad tekstai tinkamesni Facebook ar Substack, ir nežinau, ar būčiau taip teigiamai vertinusi, jei būčiau skaičiusi popierinę, o ne klausiusi audio. Bet čia jau mano asmeninis suvokimas, kas yra ar nėra knyga. Neturiu kvalifikacijos griežtai vertinti.:)
O klausytis buvo įdomu. Toks tikrai ne vien mamystę apimantis temų popuri. Įdomu sužinoti apie autorę, apie gyvenimą Havajuose, įvairių tendencijų ir tyrimų nuotrupų.
Vaikų neturiu, tad jausmiškai niekaip negalėjau tapatintis. Gal dėl to ir kai kurie teiginiai atrodė kategoriški, įsakmūs, nebūtinai pagrįsti. Bet šiam žanrui ko gero, tinkami. Ir vis tiek labai patiko aštresnės vietos, atvirumas. Dar pasirodė, kad mums, 90s kids, augti buvo sveikiau. Ir dar – Havajai atrodo kaip viena tų vietų, kur vaikams augti yra faina.
Žodžiu, malonus, greitas suklausymas. Visiškai nesuprantu iš kur tos pasipiktinimo bangos, nes viskas atrodė normalu, gyvenimas.
Man iš esmės sunkoka priimti knygas, kurios yra tokios autobiografijos-publicistikos mišinys. Atrodo, kad tekstai tinkamesni Facebook ar Substack, ir nežinau, ar būčiau taip teigiamai vertinusi, jei būčiau skaičiusi popierinę, o ne klausiusi audio. Bet čia jau mano asmeninis suvokimas, kas yra ar nėra knyga. Neturiu kvalifikacijos griežtai vertinti.:)
O klausytis buvo įdomu. Toks tikrai ne vien mamystę apimantis temų popuri. Įdomu sužinoti apie autorę, apie gyvenimą Havajuose, įvairių tendencijų ir tyrimų nuotrupų.
Vaikų neturiu, tad jausmiškai niekaip negalėjau tapatintis. Gal dėl to ir kai kurie teiginiai atrodė kategoriški, įsakmūs, nebūtinai pagrįsti. Bet šiam žanrui ko gero, tinkami. Ir vis tiek labai patiko aštresnės vietos, atvirumas. Dar pasirodė, kad mums, 90s kids, augti buvo sveikiau. Ir dar – Havajai atrodo kaip viena tų vietų, kur vaikams augti yra faina.
Žodžiu, malonus, greitas suklausymas. Visiškai nesuprantu iš kur tos pasipiktinimo bangos, nes viskas atrodė normalu, gyvenimas.
December 14, 2025
Labai laukiau šios knygos pasirodymo ir galiu drąsiai sakyti – ji visiškai nenuvylė. Knyga labai patiko, o autorė, kaip visada, įtraukė nuo pat pirmos pastraipos. Vaivos Rykštaitės rašymas man be galo artimas – jame tiek tikrumo, jausmo ir atpažinimo, kad skaitant norisi sustoti, pagalvoti, o kartais ir nusišypsoti ar nubraukti ašarą.
Tai knyga apie be galo mylinčią mamą, kuri viską daro dėl savo vaikų, kad tik jie užaugtų su gražiais, šiltais prisiminimais. Skaitant labai lengva atpažinti save, savo mintis, abejones ir pastangas būti gera mama, net kai kartais tam pritrūksta jėgų.
Tikrai rekomenduosiu šią knygą ir mamoms, ir draugėms, kurios dar neturi vaikų – kad jos galėtų geriau suprasti mane, motinystę ir tai, kas vyksta mamos širdyje. Tai šilta, jautri ir labai reikalinga knyga, kuri dar ilgai išlieka mintyse.
Tai knyga apie be galo mylinčią mamą, kuri viską daro dėl savo vaikų, kad tik jie užaugtų su gražiais, šiltais prisiminimais. Skaitant labai lengva atpažinti save, savo mintis, abejones ir pastangas būti gera mama, net kai kartais tam pritrūksta jėgų.
Tikrai rekomenduosiu šią knygą ir mamoms, ir draugėms, kurios dar neturi vaikų – kad jos galėtų geriau suprasti mane, motinystę ir tai, kas vyksta mamos širdyje. Tai šilta, jautri ir labai reikalinga knyga, kuri dar ilgai išlieka mintyse.
December 22, 2025
Mama namuose šią knygą spėjo suskaityti, kai vaiko namuose namuose nebuvo arba šis ryte su tėčiu dar saldžiai miegojo. Galvojau, jog tai bus paskutinis mano 2025 metų skaitinys, tačiau buvau pagauta, įtraukta ir vos tik radusi laiko griebdavau ne skrolinti, o skaityti.
Man ši knyga tikrai daug geresnė nei Pirmą kartą mama, o taip yra todėl, kad čia aptikau daugiau autentiškos patirties, kai subjektyvaus balso tiek neslepia cituojami skaityti tyrimai, knygos, o tai irgi yra natūralu, nes mamystėje jau pabūvota, jau daug patirta, pereita ir išmokta. Nesuprantu moterų, kurios nepriima Vaivos patirties ir išskira kažkokius nereikšmingus niuansus... Man būtent ši knyga yra girtina dėl savo autentiškumo ir bandymo būti tokia mama, kokia yra geriausia savo autentiškiems vaikams. Nebūtina tapatintis, siekti ar atsiriboti, svarbiausia - priimti, matyti ir suprasti. Ačiū, Vaiva!
Man ši knyga tikrai daug geresnė nei Pirmą kartą mama, o taip yra todėl, kad čia aptikau daugiau autentiškos patirties, kai subjektyvaus balso tiek neslepia cituojami skaityti tyrimai, knygos, o tai irgi yra natūralu, nes mamystėje jau pabūvota, jau daug patirta, pereita ir išmokta. Nesuprantu moterų, kurios nepriima Vaivos patirties ir išskira kažkokius nereikšmingus niuansus... Man būtent ši knyga yra girtina dėl savo autentiškumo ir bandymo būti tokia mama, kokia yra geriausia savo autentiškiems vaikams. Nebūtina tapatintis, siekti ar atsiriboti, svarbiausia - priimti, matyti ir suprasti. Ačiū, Vaiva!
March 14, 2026
Ir vėl nesuprantu visų tų blogų atsiliepimų. Puiki knyga. Jaučiuosi pamatyta ir suprasta ją skaitydama, puikiai surašyta, kokia motinystė yra kompleksiška ir sudėtinga, kiek joje telpa skirtingų jausmų, kartais tuo pačiu metu ir prieštaraujančių vienas kitam. Keista skaityti, kad kažkam atrodo, kad autorė nekenčia savo vaikų, nes kelis kartus pamini, kad nori trėkšti juos į sieną... Na, jei taip mano neturintys vaikų, ok, suprantu, jei turintys - tiesiog labai smarkiai pavydžiu, kad jūsų vaikai jums neiššaukia tokių neigiamų jausmų. Man knygoje kaip tik Vaiva spinduliuoja meile savo vaikams, o tai, kad kalba ir apie juodas motinystės puses tik sveikintina. Man norėtųsi geresnės redakcijos, nes buvo pasikartojimų ir kai kur tekstas lyg ir norėtųsi, kad būtų "švaresnis", bet iš esmės, savo turiniu, knyga patiko labai.
January 7, 2026
Knygą skaičiau iš įdomumo dėl tiekos daug blogų komentarų. Nieko tokio jau šokiruojančio neradau, nes tai literatūros kūrinys, o ne buitinis pokalbis, tad natūralu, kad tie mamos jausmai aprašyti tarsi “perspaustai”, be to juk ir sakom, kad nemoku išreikšti žodžiais. Įžodinti patiriamus jausmus be galo sudėtinga.
Knyga man patiko tuo, kad lengvai skaitoma, nėra to literatūrinio “sunkumo”, būdingo lietuvių autoriams. Patiko keliami, aptariami, reflektuojami filosofiniai ir socialiniai klausimai, tačiau tame ir pritrūko gylio, tarsi per mažai ir nepakankamai tose vietose kur įdomu. Mažiau įdomūs skyriai buvo apie cukrų ir maminfluencinimą.
Bendrai knygą vertinu geriau nei vidutiniškai turėjau gerą laiką, bet likau su jausmu, kad kažko pritrūko.
Knyga man patiko tuo, kad lengvai skaitoma, nėra to literatūrinio “sunkumo”, būdingo lietuvių autoriams. Patiko keliami, aptariami, reflektuojami filosofiniai ir socialiniai klausimai, tačiau tame ir pritrūko gylio, tarsi per mažai ir nepakankamai tose vietose kur įdomu. Mažiau įdomūs skyriai buvo apie cukrų ir maminfluencinimą.
Bendrai knygą vertinu geriau nei vidutiniškai turėjau gerą laiką, bet likau su jausmu, kad kažko pritrūko.
March 9, 2026
Neskaičiau o klausiau, kas labai patiko vien dėl to, kad įgarsintojos Vitos Linčytės balsas labai priminė pačios Vaivos Rykštaitės baisą. Skaitomas tekstas skamėbėjo labai organiškai. Kudos Audiotekai.
Autorė apie motinystę kalbą kaip apie gilų ir visa keičiantį patyrimą, išlieka realistiška, bet kartu nepamiršta pabrėžti, kad ši patirtis yra jos ir unikali. Vaivą jau keletą metų seku ir skaitau, todėl dalis teksto visgi atrodė kaip pasikartojimas (dėl ko autorė atsiprašė dar knygos pradžioje).
Girdėjau nemažai kritikos dėl "tų skraidančių puodelių", tai linkiu visoms atrasti daug gilesnius knygoje atsiveriančius moters/ mamos/ deivės klodus.
P.S. tikiuosi, kad minima idėja apie Havajams skirtą knygą kada nors tikrai pasieks skaitytojus. :)
Autorė apie motinystę kalbą kaip apie gilų ir visa keičiantį patyrimą, išlieka realistiška, bet kartu nepamiršta pabrėžti, kad ši patirtis yra jos ir unikali. Vaivą jau keletą metų seku ir skaitau, todėl dalis teksto visgi atrodė kaip pasikartojimas (dėl ko autorė atsiprašė dar knygos pradžioje).
Girdėjau nemažai kritikos dėl "tų skraidančių puodelių", tai linkiu visoms atrasti daug gilesnius knygoje atsiveriančius moters/ mamos/ deivės klodus.
P.S. tikiuosi, kad minima idėja apie Havajams skirtą knygą kada nors tikrai pasieks skaitytojus. :)
Displaying 1 - 30 of 53 reviews