Silūras

by Renata Šerelytė

Silūras – mitinė geologinė era, kurioje galioja saviti laiko dėsniai; vienintelė, kurios neįveikė visa apimantis pelėsis. Saugesnė užuovėja, ar bent jos provaizdis.

Pagrindinis alegorinio romano veikėjas Teris bando įveikti tikrovės ir netikrumo, o kartu realybės ir nerealybės ribą. Nors ši istorija pasižymi distopijos bruožais, joje nekalbama apie ateitį. Ateities kaip laiko sąvokos nėra, ji egzistuoja kaip konkreti vieta, į kurią patekti nesunku – tereikia galva pramušti sienos betoną. Uždaros laiko kilpos primena šiandieninius socialinių tinklų burbulus.

Fantastinių elementų nestokojančiame pasakojime, skirtame jaunimui ir suaugusiesiems, ironija išmoningai pinasi su liūdesiu, metaforos – su vulgarybėmis, ir niekur neišnyksta tikrovės, kurioje mes visi esame vienas kitam reikalingi kaip žmogiškos būtybės, nuojauta ir ilgesys.

„Visas pasaulis kaip didžiulė simuliacija, nešanti į tolimas, nežinomas kosmoso gelmes. Šioje knygoje sutiksite keistų personažų, kurie kartais gali būti žmonės, kartais – gyvūnai, rasite šalia gyvųjų gyvenančius mirusiuosius, laiką, einantį priešinga kryptimi, ir dar daug kitų keisčiausių dalykų. Knyga nuotykis, knyga sapnas – įtraukia ir skraidina pasakojimo labirintais. Kas tikra, o kas menama? Kas gyva, o kas tik iliuzija? Patiks visiems, mėgstantiems netikėtus siužeto posūkius, turintiems beribę vaizduotę ir pro pilką kasdienybės šydą gebantiems įžvelgti anapus plytinčius spalvotų sapnų pasaulius.“ – Alvydas Šlepikas

„Rašydama maniau, kad tai bus distopija. Tačiau ateities modelių konstravimas – bergždžias darbas, nes daugiausia remiasi vaizduote. O ši sukelia tam tikrų pavojų, vienas jų – iškreipta realybė, nė iš tolo nepretenduojanti į tikrovę. Todėl ši knyga – keistas, gražus sapnas. Troškimas būti nesukurtu – vadinasi, ir nemirštančiu. Ir tuo pat metu – žodžio, turinčio galią kurti, ilgesys. Geliantis ir skausmingas.“ – Renata Šerelytė


Renata Šerelytė (gim. 1970 m.) – išskirtinio braižo rašytoja, literatūros kritikė, beveik trijų dešimčių knygų suaugusiesiems, vaikams ir jaunimui autorė. Romanai ir trumpoji proza įvertinti Žemaitės (2000), Antano Vaičiulaičio (2001), Gabrielės Petkevičaitės-Bitės (2007), Jurgos Ivanauskaitės (2010) premijomis. 2013 m. pagal romaną „Vardas tamsoje“ pastatytas to paties pavadinimo filmas (rež. Agnė Marcinkevičiūtė). Kūriniai nominuoti „Metų knygos“ rinkimuose, įtraukti į Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto Kūrybiškiausių knygų dvyliktuką, IBBY garbės sąrašą. Kūrybos išversta į anglų, prancūzų, švedų, vokiečių, rusų, kartvelų, lenkų ir kitas kalbas.

216 pages, Paperback

First published November 1, 2025

About the author

Renata Šerelytė (g. 1970) – prozininkė, poetė, dramaturgė, kritikė, žurnalistė. 1988 m. baigė Šimonių vidurinę mokyklą, metus dirbo mokyklos bibliotekoje. 1994 m. Vilniaus universitete baigė lietuvių kalbos ir literatūros studijas. Dirbo vaikų žurnale „Žvaigždutė“, kultūros savaitraštyje „7 meno dienos“, žurnale „Jaunimo gretos“. Šiuo metu bendradarbiauja „Šiaurės Atėnuose“, internetiniuose dienraščiuose. R. Šerelytė debiutavo 1986 m. žurnale „Moksleivis“. Pirmasis novelių rinkinys – „Žuvies darinėjimas“ (1995). Išleido novelių rinkinius „Balandų ratas“ (1997), „O ji tepasakė miau“ (2001), romanus „Ledynmečio žvaigždės“ (1999), „Vardas tamsoje“ (2004), du nuotykinių istorinių apysakų rinkinius vaikams, eilėraščių rinkinį vaikams, esė rinkinį „Laukiniai mėnesiai“ (2006). Nuotykinių istorinių apysakų rinkinys vaikams „Jundos lemtis“ pažymėtas kaip geriausia 1997 m. lietuvių autoriaus knyga vaikams. Jos pjesė „Stoglangis“ 1999 m. laimėjo II vietą Atviros Lietuvos fondo paskelbtame pjesių, skirtų vaikų ir paauglių teatrui, konkurse. 2000 m. autorė apdovanota Žemaitės premija už romaną „Ledynmečio žvaigždės“. 2001 m. už novelistiką, išspausdintą literatūros mėnraštyje „Metai“, R. Šerelytei įteikta A. Vaičiulaičio premija. „ Moteris, kuri nekompleksuoja, kad ji moteris, – retas literatūroje atvejis; pasaulis atsiveria netikėtu rakursu, su švelnia ironija ir simpatija, piešiama viskas – nuo Gagarino iki Donelaičio, nuo Arteko iki psichoanalizės, nuo tautinių televizijų marazmo iki teisinių absurdų“ (Gintaras Beresnevičius).

Reviews

[Kulvinskaitė Virginija · Rating 5 out of 5]

Lynčiškas romanas pačia pačia geriausia prasme, klajonė po daugialypę, labirintišką vidujybę. Daug poetiškos entropijos, baugių transformacijų, nejaukos ir grožio. Skaitydama supratau, kaip buvau pasiilgusi poetiško ir kartu lakoniško, grakštaus sakinio, kuriuo galima gėrėtis.