What do you think?
Rate this book
LRezidentė
2020-ieji, rugpjūtis. Pirmųjų metų rezidentė Ieva Ytė pradeda pirmą savo darbo dieną ligoninėje. Studentiškos dienos praeity – dabar ji jau gydytoja, turinti licenciją, atsakomybę ir norą padėti žmonėms. Pasaulis netrunka knygos heroję pastatyti į vietą – ji greit susiduria su medicinos ir socialinės sistemos neteisybe, į kišenes brukamais kyšiais, pacientais be kelnių, o ir vyresni gydytojai ne visada paglosto. Lyg to būtų maža – po dviejų rezidentūros mėnesių pasaulį sukrečia antroji COVID-19 banga. Kaip Ievai seksis išlikti savimi, išlaikyti savo širdyje ne tik troškimą padėti, bet ir pasirūpinti savimi?
256 pages, Paperback
First published January 1, 2025
10 people are currently reading
103 people want to read
Ratings & Reviews
Friends & Following
Create a free account to discover what your friends think of this book!
Community Reviews
Displaying 1 - 13 of 13 reviews
January 1, 2026
3.5/5
Reikalinga ir šmaikščiai, lengva ranka parašyta knyga, kuri jau įžangoje nuteikia, kad čia tiek ši FB paskyra nemažai ką buvo papiktinusi, kad nori nenori, tikiesi kažko labai jau stipriai vožiančio, iki kol neprisimeni, kad žmones feisbuke papiktint galima absoliučiai belekuo. Tai šiaip mano skoniui knyga parašyta net labai mandagiai, dialogai ir pats rašymo stilius kartais per daug nedrąsus, literatūrinis. Bet kai pats turinys reikalingas, o dar tikiu, kad ir kažkiek terapinis, nemažai ką galima pražiūrėti. Tik kad daug kas užgriebiama tik vos keliais paminėjimais: ir PTSD po darbo kovido metais, ir perdegimas, depresija, pasipiktinimas dėl noro žūtbūt gydytojui įkišti kyšį. Manau, tokios retai kada iš pačių gydytojų perspektyvos aptariamos temos nusipelnė daugiau dėmesio, net jei skaityti smagius pokalbius tarp rezidentės ir pacientų ir yra, žinoma, fainiau, nes galima pakikenti. Net jei supranti, kad gi turbūt dar oi kiek nepaminėta ir juoktis išeina tik laiko perspektyvoje.
Negalėjau atsikratyti minties, kad knyga iki galo nežino, kuo nori būti: ar romanu, ar trumpų nutikimų (FB postų? Nežinau, autorės FB niekad nesekiau, bet toks įspūdis) rinkiniu. Vietomis yra tęstinumas, o tada jis pradingsta, neina negalvoti, kad buvo bandyta sulipinti daugybę skirtingų stilių ir dėl skirtingų priežasčių/jausmų rašytų tekstų. Vienur limpa geriau, o kitur nesiklijuoja nors tu ką, krenta iš konteksto, gal net rodosi, kad turbūt įdomiau būtų skaityti kitam gydytojui, o ne tam, kuris tik jau mirtim vaduodamasis kreipiasi į specialistus. Nes nors ir bandoma daug ką paaiškinti, neretai aiškinami dalykai, kurie iš bendro išsilavinimo aiškūs (nors kaip pamatuosi? Suprantu, kaip sunku tą ribą užčiuopti), o tada prabėgama per tuos, su kuriais tūlas pacientas nelabai gali būti susidūręs, vietomis daug tokios kasdienybės, pritinkančios romanui, veikėjų, o tada jau seka FB postą primenantis bajerių rinkinukas. Todėl apibendrinant: reikalinga ir labai palaikau autorę idėjiškai ir visaip kitaip, tačiau kaip literatūros kūrinys veikė ne visada.
Reikalinga ir šmaikščiai, lengva ranka parašyta knyga, kuri jau įžangoje nuteikia, kad čia tiek ši FB paskyra nemažai ką buvo papiktinusi, kad nori nenori, tikiesi kažko labai jau stipriai vožiančio, iki kol neprisimeni, kad žmones feisbuke papiktint galima absoliučiai belekuo. Tai šiaip mano skoniui knyga parašyta net labai mandagiai, dialogai ir pats rašymo stilius kartais per daug nedrąsus, literatūrinis. Bet kai pats turinys reikalingas, o dar tikiu, kad ir kažkiek terapinis, nemažai ką galima pražiūrėti. Tik kad daug kas užgriebiama tik vos keliais paminėjimais: ir PTSD po darbo kovido metais, ir perdegimas, depresija, pasipiktinimas dėl noro žūtbūt gydytojui įkišti kyšį. Manau, tokios retai kada iš pačių gydytojų perspektyvos aptariamos temos nusipelnė daugiau dėmesio, net jei skaityti smagius pokalbius tarp rezidentės ir pacientų ir yra, žinoma, fainiau, nes galima pakikenti. Net jei supranti, kad gi turbūt dar oi kiek nepaminėta ir juoktis išeina tik laiko perspektyvoje.
Negalėjau atsikratyti minties, kad knyga iki galo nežino, kuo nori būti: ar romanu, ar trumpų nutikimų (FB postų? Nežinau, autorės FB niekad nesekiau, bet toks įspūdis) rinkiniu. Vietomis yra tęstinumas, o tada jis pradingsta, neina negalvoti, kad buvo bandyta sulipinti daugybę skirtingų stilių ir dėl skirtingų priežasčių/jausmų rašytų tekstų. Vienur limpa geriau, o kitur nesiklijuoja nors tu ką, krenta iš konteksto, gal net rodosi, kad turbūt įdomiau būtų skaityti kitam gydytojui, o ne tam, kuris tik jau mirtim vaduodamasis kreipiasi į specialistus. Nes nors ir bandoma daug ką paaiškinti, neretai aiškinami dalykai, kurie iš bendro išsilavinimo aiškūs (nors kaip pamatuosi? Suprantu, kaip sunku tą ribą užčiuopti), o tada prabėgama per tuos, su kuriais tūlas pacientas nelabai gali būti susidūręs, vietomis daug tokios kasdienybės, pritinkančios romanui, veikėjų, o tada jau seka FB postą primenantis bajerių rinkinukas. Todėl apibendrinant: reikalinga ir labai palaikau autorę idėjiškai ir visaip kitaip, tačiau kaip literatūros kūrinys veikė ne visada.
December 30, 2025
Diagnozė: rezidentūra.
Metus norėjau pabaigti apžvalga, kuri man arčiausiai širdies. Medicina yra mano aistra, mano meilė, mano gyvenimas. Ir nors autorė teigia, kad šie pasakojimai prasimanyti, prisiekiu, bent 80% jų man buvo nutikę! Tad tie, kas skaitysite, net nebandykite galvoti, kad taip nebūna. Būna ir dar kaip!
Knygoje aprašomi pirmieji trys Ievos Ytės rezidentūros metai vidaus ligų gydytojo kailyje. Nors tai terapinė specialybė ir chirurgai vaizduojami kaip seni viliokliai arba griežti žvėrys (neprieštarauju, dažnai tai tiesa), man vis tiek viskas buvo be galo artima ir išgyventa, nors esu chirurgė.
Kol kas tai vienintelė lietuvių autorių knyga apie mediciną, parašyta tokiu stiliu. Man ji priminė Adam Kay knygas apie jo rezidentūros nuotykius ginekologijoje. Tiesa, Gintarės knygoje daugiau socialinės neteisybės, hierarchijos, perdegimo atgarsių. Ne viskas klota svaigiu humoru ir juokais. Asmeniškai man, Adam Kay knygose jaučiasi daugiau širdies. Na o šioje knygoje daugiau konstruktyvaus proto, kruopštaus apgalvojimo, kur neperlenkti lazdos, kartais juntama pasididžiavimo gaidelė.
Iš visos knygos norėčiau išskirti kovidariumą. Tai metas, kuomet pasaulį sukrečia antroji COVID-19 banga. Man to patirti neteko, nes tuo metu auginau vaikus. Man ši knygos dalis paliko labai gilų įspūdį! Tikriausiai niekada iki galo nesuprasiu, kokį sunkų ir pasiaukojantį darbą dirbo mano kolegos. Pagarba.
Knygą vertinu truputį su magaryčiomis 5/5. Rekomenduoju tiems, kam įdomu, kuo gyvena Lietuvos rezidentai ir jauni gydytojai.
Ir žinote ką? Kiekvienam stojančiam į rezidentūrą, nepriklausomai kokią, šią knygą pridėčiau kaip "rezidento vadovą", kad nepaklystų klaidžiuose klinikų labirintuose.
Ar skaitei šią knygą? Kokie tavo įspūdžiai?
Metus norėjau pabaigti apžvalga, kuri man arčiausiai širdies. Medicina yra mano aistra, mano meilė, mano gyvenimas. Ir nors autorė teigia, kad šie pasakojimai prasimanyti, prisiekiu, bent 80% jų man buvo nutikę! Tad tie, kas skaitysite, net nebandykite galvoti, kad taip nebūna. Būna ir dar kaip!
Knygoje aprašomi pirmieji trys Ievos Ytės rezidentūros metai vidaus ligų gydytojo kailyje. Nors tai terapinė specialybė ir chirurgai vaizduojami kaip seni viliokliai arba griežti žvėrys (neprieštarauju, dažnai tai tiesa), man vis tiek viskas buvo be galo artima ir išgyventa, nors esu chirurgė.
Kol kas tai vienintelė lietuvių autorių knyga apie mediciną, parašyta tokiu stiliu. Man ji priminė Adam Kay knygas apie jo rezidentūros nuotykius ginekologijoje. Tiesa, Gintarės knygoje daugiau socialinės neteisybės, hierarchijos, perdegimo atgarsių. Ne viskas klota svaigiu humoru ir juokais. Asmeniškai man, Adam Kay knygose jaučiasi daugiau širdies. Na o šioje knygoje daugiau konstruktyvaus proto, kruopštaus apgalvojimo, kur neperlenkti lazdos, kartais juntama pasididžiavimo gaidelė.
Iš visos knygos norėčiau išskirti kovidariumą. Tai metas, kuomet pasaulį sukrečia antroji COVID-19 banga. Man to patirti neteko, nes tuo metu auginau vaikus. Man ši knygos dalis paliko labai gilų įspūdį! Tikriausiai niekada iki galo nesuprasiu, kokį sunkų ir pasiaukojantį darbą dirbo mano kolegos. Pagarba.
Knygą vertinu truputį su magaryčiomis 5/5. Rekomenduoju tiems, kam įdomu, kuo gyvena Lietuvos rezidentai ir jauni gydytojai.
Ir žinote ką? Kiekvienam stojančiam į rezidentūrą, nepriklausomai kokią, šią knygą pridėčiau kaip "rezidento vadovą", kad nepaklystų klaidžiuose klinikų labirintuose.
Ar skaitei šią knygą? Kokie tavo įspūdžiai?
December 21, 2025
Manau, kad autorė Gintarė Aukselė savo knygoje išskirtinai taikliai ir meistriškai, su didele atida bei kruopštumu įgarsino daugelio Lietuvos sveikatos priežiūros sistemoje dirbančiųjų (bent jau rezidentų - tikrai) mintis, jausmus, išgyvenimus, kurie kitu atveju taip ir liktų dūlėti bei būtų ,,neišventiliuoti”. Išties, didžioji dalis aprašytų situacijų pažįstamos iki kaulų smegenų, skaitydamas kaskart net šypteli. Ačiū autorei už tai!
Knyga savo stiliumi priminė Andriaus Černausko ,,Pragaro ambulatoriją”. Drįsčiau teigti, kad ,,LRezidentė” netgi pranoko pastarąją savo subtiliu (o kartais ir gerąja prasme tiesmuku) humoru, įžvalgomis apie gydytojo(-s) profesinį kelią bei iliustratyviais klinikinio darbo pavyzdžiais.
Viena geriausių 2025 m. perskaitytų knygų. Sveikinimai autorei!
Knyga savo stiliumi priminė Andriaus Černausko ,,Pragaro ambulatoriją”. Drįsčiau teigti, kad ,,LRezidentė” netgi pranoko pastarąją savo subtiliu (o kartais ir gerąja prasme tiesmuku) humoru, įžvalgomis apie gydytojo(-s) profesinį kelią bei iliustratyviais klinikinio darbo pavyzdžiais.
Viena geriausių 2025 m. perskaitytų knygų. Sveikinimai autorei!
December 30, 2025
Kaip laukiau tokios knygos! Kur būtų šmaikščiai aprašyta tai, ką patiria kiekvienas medicinos studentas, gavęs diplomą po 6 metų mokslų ir tapęs rezidentu. Su Gintare kiek prasilenkia mokymosi kartos, bet kaip matau rezidentūros patyrimai labai panašūs.
Gintarės veikėja vardu Ieva. Stropi rezidentė, kuri moksluose buvo ne pirmūnė, bet ir ne paskutinė, kuri mediciną pasirinko, nes tiesiog kur dėti tuos gerus pažymius iš gamtamokslinių dalykų. Ji stropi ir atsakinga, dažnai stengiasi padayti viską tobulai, įtikti ir vedėjui, ir prižiūrinčiam gydytojui. Tikrai, joje atradau nemažai savęs: ir aš savo darbą pradėjau nuo Vidaus ligų specialybių, išgyvenau pirmąjį budėjimą, pacientų mirtis ir atsidėkojimus… Skyriuje visad bus viską žinanti pirmūnė, ant visko padėjęs gydytojų sūnelis ir vyresnieji rezidentai, kurie jau tą patyrė.
Gintarę sekiau Facebook nuo pat pirmų jos įrašų. Dalyvavau, kai ji savo PMR (pirmų metų rezidentė) numarino, vėliau atgaivino. Ir nenumaniau, kad viskas taip gražiai susiklijuos į knygą, visą romaną. Situacijos gal realios, gal išgalvotos - jau nebesužinosime. Bet iki skausmo pažįstamos, papasakotos su lengvu humoru. Tada ir baisiausios ligos atrodo ne tokios neįveikiamos, ar ne? Jeigu ne humoras, švelnus cinizmas - turbūt neįmanoma išgyventi streso medicinoje sąlygomis.
Nuo koviariumo iki perdegimo. Tik treji metai apžvelgti romane - o tiek įvyko… Nuo jaunesniojo rezidento, iki vyresniojo, kuris moko kitus. Nejučia perėjau per savo rezidentūros metus. O medicinos studentams - tai tiesiog būtinas skaitinys. Britai turi Adam Kay, o mes turime LRezidentę.
Svarstau, ar ne medikai supras tuos juokelius. Vis dėl to, siūlau skaityti su medicina visai nesusijusiems arba tiesiog pacientams. Gal bus lengviau suprasti, kaip dirbama, kokie jausmai aplanko ir kaip gydytoju tampama. Rekomenduoju! Ir tyliai tikiuosi, kad tai ne paskutinė Gintarės knyga.
Gintarės veikėja vardu Ieva. Stropi rezidentė, kuri moksluose buvo ne pirmūnė, bet ir ne paskutinė, kuri mediciną pasirinko, nes tiesiog kur dėti tuos gerus pažymius iš gamtamokslinių dalykų. Ji stropi ir atsakinga, dažnai stengiasi padayti viską tobulai, įtikti ir vedėjui, ir prižiūrinčiam gydytojui. Tikrai, joje atradau nemažai savęs: ir aš savo darbą pradėjau nuo Vidaus ligų specialybių, išgyvenau pirmąjį budėjimą, pacientų mirtis ir atsidėkojimus… Skyriuje visad bus viską žinanti pirmūnė, ant visko padėjęs gydytojų sūnelis ir vyresnieji rezidentai, kurie jau tą patyrė.
Gintarę sekiau Facebook nuo pat pirmų jos įrašų. Dalyvavau, kai ji savo PMR (pirmų metų rezidentė) numarino, vėliau atgaivino. Ir nenumaniau, kad viskas taip gražiai susiklijuos į knygą, visą romaną. Situacijos gal realios, gal išgalvotos - jau nebesužinosime. Bet iki skausmo pažįstamos, papasakotos su lengvu humoru. Tada ir baisiausios ligos atrodo ne tokios neįveikiamos, ar ne? Jeigu ne humoras, švelnus cinizmas - turbūt neįmanoma išgyventi streso medicinoje sąlygomis.
Nuo koviariumo iki perdegimo. Tik treji metai apžvelgti romane - o tiek įvyko… Nuo jaunesniojo rezidento, iki vyresniojo, kuris moko kitus. Nejučia perėjau per savo rezidentūros metus. O medicinos studentams - tai tiesiog būtinas skaitinys. Britai turi Adam Kay, o mes turime LRezidentę.
Svarstau, ar ne medikai supras tuos juokelius. Vis dėl to, siūlau skaityti su medicina visai nesusijusiems arba tiesiog pacientams. Gal bus lengviau suprasti, kaip dirbama, kokie jausmai aplanko ir kaip gydytoju tampama. Rekomenduoju! Ir tyliai tikiuosi, kad tai ne paskutinė Gintarės knyga.
January 10, 2026
Ot tos medikų istorijų knygos! Tikrai, galėčiau skaityti visas, o ypač - kai jos parašytos lietuvių medikų! Ši istorija - labiau patyriminė, sudėta iš patirtų ar girdėtų istorijų, savotiško humoro ir patirtų iššūkių.
Knygos veikėja Ieva - pirmųjų metų rezidentė. Tik pradėjusi savo mediko karjerą susiduria su pirmaisiais savarankiškais budėjimais, naujų žinių įsisavinimo subtylybėmis, įgūdžių per praktiką statymą, o prie viso to - dar ir antrąja Covid-19 banga. Rezidento gyvenimas ir taip pakankamai sudėtingas, o pridėkim pasaulinę pandemiją ir pažiūrėkim, kas gausis!
Nors ir pati nesu gydytoja, bet mano tikrasis kvalifikuotos slaugytojos kelias prasidėjo irgi Covid’o laikotarpiu, tik tai buvo pirmoji banga, tad man šie potyriai ir išgyvenimai buvo artimi, jautrūs ir suprantami.
Skaitydama nepaleidau minties, kad ši knyga savo stiliumi labai panaši į anksčiau skaitytas Adam Kay knygas - humoras pro realybės atspindžius, laisvas ir atviras pasakojimo stilius, bet autorės knygoje daug ryškesnis vidinių išgyvenimų spektras, tas nuolat kankinantis pareigos, atsakomybės ir asmeninio gyvenimo balansas, o ir sveikatos sistema (kurią ir pati dar bandau perprasti) artimesnė, mielesnė.
Tad vienareikšmiškai knygą suvalgiau greitai, įdomiai ir smagiai! Labai viliuosi, kad autorė nesustos ties šia knyga ir dar daug istorijų sudės į knygos puslapius!
Knygos veikėja Ieva - pirmųjų metų rezidentė. Tik pradėjusi savo mediko karjerą susiduria su pirmaisiais savarankiškais budėjimais, naujų žinių įsisavinimo subtylybėmis, įgūdžių per praktiką statymą, o prie viso to - dar ir antrąja Covid-19 banga. Rezidento gyvenimas ir taip pakankamai sudėtingas, o pridėkim pasaulinę pandemiją ir pažiūrėkim, kas gausis!
Nors ir pati nesu gydytoja, bet mano tikrasis kvalifikuotos slaugytojos kelias prasidėjo irgi Covid’o laikotarpiu, tik tai buvo pirmoji banga, tad man šie potyriai ir išgyvenimai buvo artimi, jautrūs ir suprantami.
Skaitydama nepaleidau minties, kad ši knyga savo stiliumi labai panaši į anksčiau skaitytas Adam Kay knygas - humoras pro realybės atspindžius, laisvas ir atviras pasakojimo stilius, bet autorės knygoje daug ryškesnis vidinių išgyvenimų spektras, tas nuolat kankinantis pareigos, atsakomybės ir asmeninio gyvenimo balansas, o ir sveikatos sistema (kurią ir pati dar bandau perprasti) artimesnė, mielesnė.
Tad vienareikšmiškai knygą suvalgiau greitai, įdomiai ir smagiai! Labai viliuosi, kad autorė nesustos ties šia knyga ir dar daug istorijų sudės į knygos puslapius!
Read
December 7, 2025“Gyvenimas po rezidentūros tikrai palengvėjo”.
Tuo ir gyvenu.
Tuo ir gyvenu.
December 3, 2025
Turiu silpnybę knygoms apie mediciną. Nors didžiąją gyvenimo dalį ir pačiai teko praleisti tarp ligoninės sienų, bet man tai traumų neįvarė, o kaip tik paskatino dar labiau domėtis medicina. LRezidentės įrašus skaičiau ir facebooke, tad pamačiusi, kad ji išleido knygą, nieko nelaukusi čiupau.
2020-ųjų rugpjūtį pirmųjų metų rezidentė Ieva Ytė pradeda pirmą savo dieną ligoninėje. Studijos jau praeityje – dabar ji oficiali gydytoja su licencija, atsakomybe ir dideliu noru padėti žmonėms. Tačiau realybė ją greitai nuleidžia ant žemės: medicinos sistema pilna neteisybių, pacientai – visko matę, kyšiai brukami tiesiai į kišenę, o vyresni kolegos ne visada draugiški. Ir kaip tik tada, kai ji bando prisitaikyti, užgriūva antroji COVID-19 banga. Knyga kelia klausimą: ar Ievai pavyks išlikti savimi, išlaikyti norą padėti kitiems ir kartu nepamiršti pasirūpinti savimi?
Puiki knyga. Šmaikšti, ironiška, nuoširdi ir kartais griebianti už širdies. Skaitydama nemažai prisijuokiau, bet vietomis norėjosi nubraukti ašarą. Puikiai atskleistos mūsų sveikatos sistemos spragos. Knyga puikiai atskleidžia naujojo gydytojo naštą – didelė atsakomybė tenka žmogui, kuris dar tik mokosi ir ieško savo vietos hierarchijoje. Jaučiama nuolatinė įtampa tarp noro padėti ir baimės suklysti. Autorė, pati būdama neurologė ir psichoterapeutė, naudoja taiklų ir aštrų humorą bei ironiją, kad palengvintų sunkias situacijas. Šis humoras tampa ne tik pramogos elementu, bet ir gynybinės reakcijos, leidžiančios medikams išlikti sveiko proto, atspindžiu.
Gintarės Aukselės „LRezidentė“ praskleidžia paslapties šydą ir leidžia visuomenei iš arti pamatyti medicinos kasdienybę. Tai ne idealizuotas, o žmogiškas, šiek tiek ciniškas, bet nuoširdus pasakojimas apie pradedančiojo gydytojo kelionę, kuri turėtų būti privaloma ne tik medicinos studentams, bet ir kiekvienam, norinčiam geriau suprasti, kas vyksta „kitoje“ baltojo chalato pusėje.
2020-ųjų rugpjūtį pirmųjų metų rezidentė Ieva Ytė pradeda pirmą savo dieną ligoninėje. Studijos jau praeityje – dabar ji oficiali gydytoja su licencija, atsakomybe ir dideliu noru padėti žmonėms. Tačiau realybė ją greitai nuleidžia ant žemės: medicinos sistema pilna neteisybių, pacientai – visko matę, kyšiai brukami tiesiai į kišenę, o vyresni kolegos ne visada draugiški. Ir kaip tik tada, kai ji bando prisitaikyti, užgriūva antroji COVID-19 banga. Knyga kelia klausimą: ar Ievai pavyks išlikti savimi, išlaikyti norą padėti kitiems ir kartu nepamiršti pasirūpinti savimi?
Puiki knyga. Šmaikšti, ironiška, nuoširdi ir kartais griebianti už širdies. Skaitydama nemažai prisijuokiau, bet vietomis norėjosi nubraukti ašarą. Puikiai atskleistos mūsų sveikatos sistemos spragos. Knyga puikiai atskleidžia naujojo gydytojo naštą – didelė atsakomybė tenka žmogui, kuris dar tik mokosi ir ieško savo vietos hierarchijoje. Jaučiama nuolatinė įtampa tarp noro padėti ir baimės suklysti. Autorė, pati būdama neurologė ir psichoterapeutė, naudoja taiklų ir aštrų humorą bei ironiją, kad palengvintų sunkias situacijas. Šis humoras tampa ne tik pramogos elementu, bet ir gynybinės reakcijos, leidžiančios medikams išlikti sveiko proto, atspindžiu.
Gintarės Aukselės „LRezidentė“ praskleidžia paslapties šydą ir leidžia visuomenei iš arti pamatyti medicinos kasdienybę. Tai ne idealizuotas, o žmogiškas, šiek tiek ciniškas, bet nuoširdus pasakojimas apie pradedančiojo gydytojo kelionę, kuri turėtų būti privaloma ne tik medicinos studentams, bet ir kiekvienam, norinčiam geriau suprasti, kas vyksta „kitoje“ baltojo chalato pusėje.
December 5, 2025
Lengvas, greitas ir nuotaikingas skaitalas. Pirmą kartą gyvenime visai neseniai teko savaitę praleisti ligoninėje, tai buvo labai įdomu išgirsti “kaip ten viskas įvyksta”. Nenusivyliau, pakrizenau. Itin patiko dalis apie kovidą. Taip ir jaučiausi, kad kartu su Ieva vaikštau tam šiugždančiam kostiume.
December 10, 2025
Atpažinau daug situacijų, kurios sukėlė šypseną. Ypač bandymai duot kyšius, nesupratingi artimieji ir faktas, kad vaistais norite juos nugydyti…
Tačiau buvo vietų, kur skaitėsi gana nuobodžiai, kažko pritrūko.
Tačiau buvo vietų, kur skaitėsi gana nuobodžiai, kažko pritrūko.
December 21, 2025
Tikriausiai nėra nieko, kas taip tiksliai atspindėtų rezidentūros realybę, kaip ši knyga. Joje galima rasti visą puokštę jausmų - nuo juoko ir komiškų situacijų iki graudulio ir gyvenimo neteisybę atskleidžiančių akimirkų.
Skaitydama knygą supratau, jog nesvarbu kurios specialybės gydytojas rezidentas esi - visiems tie patys džiaugsmai, siaubai, tos pačios baimės, ne��inios ir mažos pergalės.
Manau, jog knygą turėtų perskaityti kiekvienas žmogus, savo gyvenime susidūręs su medicinos mokslu. Studentas - jog žinotų, ko iš tikrųjų tikėtis ateityje, rezidentas - kad nesijaustų vienišas sprendžiant kasdienius rezidentinius rebusus, ir kiekvienas, lankęsis gydytojo kabinete - įsivaizdavimui, koks šis kelias įdomus ir vingiuotas.
Padėka autorei už drąsią knygą, kurią neabejotinai per likusius kelis rezidentūros metus dar perskaitysiu ne kartą, tikėdama žodžiais - “gyvenimas po rezidentūros tikrai palengvėjo”.
⭐️⭐️⭐️⭐️⭐️
Skaitydama knygą supratau, jog nesvarbu kurios specialybės gydytojas rezidentas esi - visiems tie patys džiaugsmai, siaubai, tos pačios baimės, ne��inios ir mažos pergalės.
Manau, jog knygą turėtų perskaityti kiekvienas žmogus, savo gyvenime susidūręs su medicinos mokslu. Studentas - jog žinotų, ko iš tikrųjų tikėtis ateityje, rezidentas - kad nesijaustų vienišas sprendžiant kasdienius rezidentinius rebusus, ir kiekvienas, lankęsis gydytojo kabinete - įsivaizdavimui, koks šis kelias įdomus ir vingiuotas.
Padėka autorei už drąsią knygą, kurią neabejotinai per likusius kelis rezidentūros metus dar perskaitysiu ne kartą, tikėdama žodžiais - “gyvenimas po rezidentūros tikrai palengvėjo”.
⭐️⭐️⭐️⭐️⭐️
December 11, 2025
Žinau, kad ypač medicinos studentai tokias knygas tikrai skaito (aš irgi skaitydavau). Garantuoju, kad bent daliai jūsų ši knyga leis geriau suprasti kokia bus lietuviška rezidentūra nei House of God ar koks serialas. Rekomenduoju.
January 7, 2026
Buvo įdomu paskaityti apie ligoninės ir gydytojų gyvenimo realybę problemas, su kuriomis jiems tenka susidurti. Patiko autorės humoras. Manau knyga turėtų būti privaloma pirmų metų rezidentams.
Displaying 1 - 13 of 13 reviews