What do you think?
Rate this book
Materos trilogija #2
Tave vadina visateisiu
Ką reiškia būti Materos įkūrėjo sūnumi? Paklusdamas Nojaus Opendalio šantažui ir siekdamas vietos Stratoje Arda atsigręžia į praeitį, kai Matera buvo tik idėja. Galbūt tik jo vieno prisiminimuose glūdi atsakymas, kodėl gvildendami visuomenės problemas sofistai sukūrė despotišką moterų rūšiavimo sistemą.
Nelengva susitaikyti nei su praeitimi, nei su dabartimi. Tačiau negalima blaškytis – būtina įsiteikti įpėdinio ieškančiam vyriausiajam strategui Denzeliui Faru. Tai lengviausias kelias į Stratą. Tik jį įveikus bus galima pagalvoti, kokie yra tikrieji Opendalio tikslai.
„ARGI NE JUOKINGA? MANE VADINA VISATEISIU, BET NETURIU TEISĖS MYLĖTI MOTERĮ, KURIĄ MYLĖTI NORIU.”
Mila suvokia, kad santuokoje ji – vieno vyro nuosavybė. Tačiau tik ištekėjusi nebus uždaryta tarp našlyno sienų. Širdis nesusitaiko su palikta nežinia. Be to, santuoka yra vienintelė galimybė surasti artimuosius. Nenutildomas vidinis maištas privers pažvelgti į tiesą, kurią slepia jos naujasis vyras.
„Tave vadina visateisiu“ – antroji trilogijos dalis, kuri atveria kitą Materos pusę. Ar tikrai patricijų gyvenimas yra tas, kurio verta pavydėti?
Nelengva susitaikyti nei su praeitimi, nei su dabartimi. Tačiau negalima blaškytis – būtina įsiteikti įpėdinio ieškančiam vyriausiajam strategui Denzeliui Faru. Tai lengviausias kelias į Stratą. Tik jį įveikus bus galima pagalvoti, kokie yra tikrieji Opendalio tikslai.
„ARGI NE JUOKINGA? MANE VADINA VISATEISIU, BET NETURIU TEISĖS MYLĖTI MOTERĮ, KURIĄ MYLĖTI NORIU.”
Mila suvokia, kad santuokoje ji – vieno vyro nuosavybė. Tačiau tik ištekėjusi nebus uždaryta tarp našlyno sienų. Širdis nesusitaiko su palikta nežinia. Be to, santuoka yra vienintelė galimybė surasti artimuosius. Nenutildomas vidinis maištas privers pažvelgti į tiesą, kurią slepia jos naujasis vyras.
„Tave vadina visateisiu“ – antroji trilogijos dalis, kuri atveria kitą Materos pusę. Ar tikrai patricijų gyvenimas yra tas, kurio verta pavydėti?
524 pages, Hardcover
Published January 9, 2026
Ratings & Reviews
Friends & Following
Create a free account to discover what your friends think of this book!
Community Reviews
Displaying 1 - 18 of 18 reviews
Read
December 22, 2025„Mane vadina sirena“ tęsinys.
Nekepu knygų kaip blynų. Tai iš viso septynerius metus trukusios kūrybinės kelionės dalis. Tiek pat išmylėta ir gludinta kaip ir pirmoji.
Džiaugsiuosi kiekvienu skaitytoju, kurio širdyje ši istorija paliks pėdsaką.
Linkėjimai,
autorė
Nekepu knygų kaip blynų. Tai iš viso septynerius metus trukusios kūrybinės kelionės dalis. Tiek pat išmylėta ir gludinta kaip ir pirmoji.
Džiaugsiuosi kiekvienu skaitytoju, kurio širdyje ši istorija paliks pėdsaką.
Linkėjimai,
autorė
Review of advance copy
Vaida M. Via "Tave vadina visateisiu"
Aš nuoširdžiai pavydžiu tiems, kurie dar tik atras Materos pasaulį. Ir dar geriau, kad jau galėsit skaityt abi dalis iš karto, na, o paskui kartu su nekantrumu lauksim trečiosios.
Šios knygos man sukelia priklausomybę, kuriai pasiduodu pamiršdama viską aplink. Jau perskaičiusi pirmą dalį supratau, kad su šia istorija man nėra jokių "palauk, skaityk iš lėto ar pataupyk". Aš tiesiog pasineriu į ją ir nepaleidžiu, kol neužverčiu paskutinio puslapio. Autorė sugeba užmegzti tokį ryšį tarp skaitytojo ir veikėjų, kad nuoširdžiai rūpi, kaip jiem seksis. Jei aš naktį negalėjau ramiai miegotū, nes svarsčiau, kaip čia dabar bus ir gal net nebemiegoti, o eiti skaityti, tai kaip dar bepavadinti kitaip, jei ne priklausomybe?
Autorės rašymo stilius vertas atskiro paminėjimo, ji sugeba kurti tamsią, kiek provokuojančią, subtiliai aistringą, traukiančią ir intriguojančią istoriją. Ta intriga kutena smalsumo jausmą dar nuo pirmos dalies pabaigos, o skaitant antrąją jis vis stiprėja ir nenumalšta perskaičius. Taigi belieka laukti finalo.
Sirenos, patricijos ir famulos gyvena itin skirtingą gyvenimą ir su jų taisyklėmis mes vis glaudžiau susipažįstame. Matera itin griežtai nubrėžia moters vietą pagal tam tikrą rangą ir kartu palieka spragų išimtims. Aš visą knygą laukiau vieno, paskui tikėjausi kito, o paskutiniai autorės siužeto pakreipimai vėl viską pakabino ant plauko.
Nors knygos nemenkos apimties, to nei kiek nesijaučia, atrodo neištęsta nei viena detalė, nes kiekvienas įvykis yra svarbus. Romantinė linija tokia, kur ne kažkokie aistros proveržiai kuria kaitrą, o tam tikri įvykiai, poelgiai, mintys ir vėlgi ryšys. Sugebėta pritraukti ne erotika, o subtiliomis detalėmis.
Labai laukiu trečiosios dalies ir kartus nenoriu atsisveikinti su šia istorija. Aš net perskaičiusi šias knygas kurį laiką negaliu paleisti, mąstau, varstau iš įvairių pusių, prisimenu tam tikras detales. Labai rekomenduoju, teisybę pasakius, vienas geriausių šių metų atradimų. 🩶
Aš nuoširdžiai pavydžiu tiems, kurie dar tik atras Materos pasaulį. Ir dar geriau, kad jau galėsit skaityt abi dalis iš karto, na, o paskui kartu su nekantrumu lauksim trečiosios.
Šios knygos man sukelia priklausomybę, kuriai pasiduodu pamiršdama viską aplink. Jau perskaičiusi pirmą dalį supratau, kad su šia istorija man nėra jokių "palauk, skaityk iš lėto ar pataupyk". Aš tiesiog pasineriu į ją ir nepaleidžiu, kol neužverčiu paskutinio puslapio. Autorė sugeba užmegzti tokį ryšį tarp skaitytojo ir veikėjų, kad nuoširdžiai rūpi, kaip jiem seksis. Jei aš naktį negalėjau ramiai miegotū, nes svarsčiau, kaip čia dabar bus ir gal net nebemiegoti, o eiti skaityti, tai kaip dar bepavadinti kitaip, jei ne priklausomybe?
Autorės rašymo stilius vertas atskiro paminėjimo, ji sugeba kurti tamsią, kiek provokuojančią, subtiliai aistringą, traukiančią ir intriguojančią istoriją. Ta intriga kutena smalsumo jausmą dar nuo pirmos dalies pabaigos, o skaitant antrąją jis vis stiprėja ir nenumalšta perskaičius. Taigi belieka laukti finalo.
Sirenos, patricijos ir famulos gyvena itin skirtingą gyvenimą ir su jų taisyklėmis mes vis glaudžiau susipažįstame. Matera itin griežtai nubrėžia moters vietą pagal tam tikrą rangą ir kartu palieka spragų išimtims. Aš visą knygą laukiau vieno, paskui tikėjausi kito, o paskutiniai autorės siužeto pakreipimai vėl viską pakabino ant plauko.
Nors knygos nemenkos apimties, to nei kiek nesijaučia, atrodo neištęsta nei viena detalė, nes kiekvienas įvykis yra svarbus. Romantinė linija tokia, kur ne kažkokie aistros proveržiai kuria kaitrą, o tam tikri įvykiai, poelgiai, mintys ir vėlgi ryšys. Sugebėta pritraukti ne erotika, o subtiliomis detalėmis.
Labai laukiu trečiosios dalies ir kartus nenoriu atsisveikinti su šia istorija. Aš net perskaičiusi šias knygas kurį laiką negaliu paleisti, mąstau, varstau iš įvairių pusių, prisimenu tam tikras detales. Labai rekomenduoju, teisybę pasakius, vienas geriausių šių metų atradimų. 🩶
February 21, 2026
Pernai vasarą skaitytas šios autorės debiutinis romanas man be galo patiko. Labai pradžiugino, jog tęsinio neteko laukti ilgai. Tad ilgai netaupydama šios knygos, vėl leidausi į kelionę, kuri mane vedė atgal į Materą.
Šioje dalyje man Milos balsas skambėjo išties garsiai. Daug dėmesio skiriama jos vidiniams išgyvenimams bei pasirinkimams, kurie ją atvedė ten, kur ji yra šiandien.
Autorė ir toliau mus veda klaidžiais Materos keliais, kur viskas tikrai nėra tik juoda ar balta.
Susipažinome ir su keletu naujų veikėjų. Vienas iš jų buvo Bastianas. Vos tik su juo susipažinusi vis negalėjau suprasti kokie yra jo motyvai. Svarsčiau įvairias versijas. Bet man buvo svarbiausia, jog jis buvo geras Milai 🩶
Žavėjausi autorės išmone sukurti tokį įtraukiantį ir tiesą pasakius net kraupiai tikrovišką pasaulį. Juk niekada negali žinoti kas laukia mūsų ateityje 🙈 Manau, jog gyriau ir praėjusį kartą, tačiau norisi pagirti ir dar. Man be galo patinka Vaidos rašymo stilius. Subtilus, vietomis kuriantis įtampą, tačiau tuo pačiu ir įtraukiantis. Tiesiog gera skaityti ir net nesitiki, jog tai tik antrasis romanas 🤫
Atomazga tokia, jog tikrai norisi sužinoti kas lauks toliau. Tad su nekantrumu lauksiu dar vienos knygos.
Šioje dalyje man Milos balsas skambėjo išties garsiai. Daug dėmesio skiriama jos vidiniams išgyvenimams bei pasirinkimams, kurie ją atvedė ten, kur ji yra šiandien.
Autorė ir toliau mus veda klaidžiais Materos keliais, kur viskas tikrai nėra tik juoda ar balta.
Susipažinome ir su keletu naujų veikėjų. Vienas iš jų buvo Bastianas. Vos tik su juo susipažinusi vis negalėjau suprasti kokie yra jo motyvai. Svarsčiau įvairias versijas. Bet man buvo svarbiausia, jog jis buvo geras Milai 🩶
Žavėjausi autorės išmone sukurti tokį įtraukiantį ir tiesą pasakius net kraupiai tikrovišką pasaulį. Juk niekada negali žinoti kas laukia mūsų ateityje 🙈 Manau, jog gyriau ir praėjusį kartą, tačiau norisi pagirti ir dar. Man be galo patinka Vaidos rašymo stilius. Subtilus, vietomis kuriantis įtampą, tačiau tuo pačiu ir įtraukiantis. Tiesiog gera skaityti ir net nesitiki, jog tai tik antrasis romanas 🤫
Atomazga tokia, jog tikrai norisi sužinoti kas lauks toliau. Tad su nekantrumu lauksiu dar vienos knygos.
Review of advance copy received from Author
Sunku rinkti žodžius apie šią knygą. Ji yra tokia tiršta savo gyliu, kad nuo pat pirmo puslapio pasiglemžia ir nebepaleidžia. Įtraukia visa jėga į istorijos vingius, kurie stebina savo nenuspėjamumu.
Knyga taip giliai palietė, kad net trūksta žodžių išreikšti jausmams. Labiausiai skverbiasi vienas jausmas - liudesys. Liūdna, kad teko užversti paskutinį puslapį.
Knyga taip giliai palietė, kad net trūksta žodžių išreikšti jausmams. Labiausiai skverbiasi vienas jausmas - liudesys. Liūdna, kad teko užversti paskutinį puslapį.
February 26, 2026
Tai distopinio romano "Mane vadina sirena" tęsinys. Nepasikuklinsiu sakydama, jog trilogijos pradžia įžengė su milžinišku trenksmu. Įtraukė skaitytojus į painų ir pinklių kupiną pasaulį, kuris be galo traukia, nors yra šiurpiai bauginantis. Tas kitoniškumas veikia tarsi magnetas ir nuo pat pradžių sakiau, jog Materos ideologija verčia mano kūną šiurpti. Įdomu, smalsumas baigia sugraužti iš vidaus, bet užvertus knygą norisi tarsi viską nusipurtyti. O minčių taip lengvai neatsikratysi. Šis siužetas yra toks įtikinamas ir kartais atrodo, kad jį nuo realybės skiria tik keletas žingsnių. Būtent tai manęs neapleidžia, tarsi lindimas nepagrįstai baimei į nasrus.
Šįkart man siaubingai koją kišo nekantrumas. Norėjau kuo greičiau viską issiaiškinti, bent kiek arčiau prisislinkti prie taip geidžiamų atsakymų. Man labai patinka autorės rašymo stilius, tai kaip ji geba kuo ramiausiai laviruoti ant bedugnės krašto. Įtemptas akimirkas pagardinti ramumu dvelkiančiomis scenomis. Įmetė mus į tikrų tikriausią chaosą, kuris bent jau man dvelkia perversmu, rimtais, ramybės neduodančiais pokyčiais, o tada pasiemė į ilgą, lėtą pasivaikščiojimą po kitokią Materos pusę. Atsikandome sirenų patirties ir kasdienybės, dabar buvo metas pakeisti kryptį ir susipažinti su kardinaliai kitokia tvarka.
Labai nudžiugino, kad Ardai buvo suteiktas balsas, pripažįstu, jog mielai būčiau skyrusi jam dar daugiau dėmesio. Pasakojimas iš jo perspektyvos buvo tarsi liūto tampymas už ūsų. Nuojauta kuždėjo įvairiausias teorijas ir neleido nurimti. Antroji dalis privertė mane permąstyti labai daug prieš tai įsitvirtinusių tiesų. Buvau priversta pažvelgti visiškai kitu kampu ir tai lengvai šokiravo, tas atradimas. Nes viskas apsivertė aukštyn kojomis.
Negaliu detalizuoti ir atimti skaitymo malonumo iš kitų, tiesiog paminėsiu, kad lūžis įvyko Bastianui įžengus į eterį. Jo pasirodymas išmušė iš vėžių, buvau nusiteikusi prieš jį. Norėjau išbraukti lauk, pašalinti iš žaidimo, jis pagal mane čia niekur netiko. Mano romantikės širdis nenorėjo jokių papildomų posūkių, jokių naujų veidų. Ir tuomet laikui bėgant supratau, kad jo pasirodymas buvo vienas iš geriausių sprendimų. Linkiu ir kitiems jį pamatyti mano akimis. "Tave vadina visteisiu" nors ir apėmė nemažai buitiškų scenų ir pradžioje pasitiko mane nelengvas kelias, tačiau ši dalis buvo revoliucinė. Jaučiuosi tarsi būčiau pagaliau praregėjusi. Išsigryninau faktus, kas yra tikrasis priešas, o užuojautos ir gailesčio skalė pasikeitė kardinaliai. Pyktis buvo nukreiptas visiškai ne ta linkme.
Šįkart man siaubingai koją kišo nekantrumas. Norėjau kuo greičiau viską issiaiškinti, bent kiek arčiau prisislinkti prie taip geidžiamų atsakymų. Man labai patinka autorės rašymo stilius, tai kaip ji geba kuo ramiausiai laviruoti ant bedugnės krašto. Įtemptas akimirkas pagardinti ramumu dvelkiančiomis scenomis. Įmetė mus į tikrų tikriausią chaosą, kuris bent jau man dvelkia perversmu, rimtais, ramybės neduodančiais pokyčiais, o tada pasiemė į ilgą, lėtą pasivaikščiojimą po kitokią Materos pusę. Atsikandome sirenų patirties ir kasdienybės, dabar buvo metas pakeisti kryptį ir susipažinti su kardinaliai kitokia tvarka.
Labai nudžiugino, kad Ardai buvo suteiktas balsas, pripažįstu, jog mielai būčiau skyrusi jam dar daugiau dėmesio. Pasakojimas iš jo perspektyvos buvo tarsi liūto tampymas už ūsų. Nuojauta kuždėjo įvairiausias teorijas ir neleido nurimti. Antroji dalis privertė mane permąstyti labai daug prieš tai įsitvirtinusių tiesų. Buvau priversta pažvelgti visiškai kitu kampu ir tai lengvai šokiravo, tas atradimas. Nes viskas apsivertė aukštyn kojomis.
Negaliu detalizuoti ir atimti skaitymo malonumo iš kitų, tiesiog paminėsiu, kad lūžis įvyko Bastianui įžengus į eterį. Jo pasirodymas išmušė iš vėžių, buvau nusiteikusi prieš jį. Norėjau išbraukti lauk, pašalinti iš žaidimo, jis pagal mane čia niekur netiko. Mano romantikės širdis nenorėjo jokių papildomų posūkių, jokių naujų veidų. Ir tuomet laikui bėgant supratau, kad jo pasirodymas buvo vienas iš geriausių sprendimų. Linkiu ir kitiems jį pamatyti mano akimis. "Tave vadina visteisiu" nors ir apėmė nemažai buitiškų scenų ir pradžioje pasitiko mane nelengvas kelias, tačiau ši dalis buvo revoliucinė. Jaučiuosi tarsi būčiau pagaliau praregėjusi. Išsigryninau faktus, kas yra tikrasis priešas, o užuojautos ir gailesčio skalė pasikeitė kardinaliai. Pyktis buvo nukreiptas visiškai ne ta linkme.
July 26, 2026
4.5⭐
"Argi ne juokinga? Mane vadina visateisiu, bet neturiu teisės mylėti moterį, kurią mylėti noriu.
Koks skirtumas.
Galiu mylėti ir be teisės.
Be to, niekas neuždraus man ją saugoti.
Pagaliau žinau - egzistuoju tam, kad sugriaučiau tai, ką jis sukūrė".
Antra trilogijos dalis, kaip ir pirmoji, prikaustė dėmesį nuo pirmų puslapių, buvo įdomu skaityti; su nekantrumu lauksiu trečios dalies.
"Argi ne juokinga? Mane vadina visateisiu, bet neturiu teisės mylėti moterį, kurią mylėti noriu.
Koks skirtumas.
Galiu mylėti ir be teisės.
Be to, niekas neuždraus man ją saugoti.
Pagaliau žinau - egzistuoju tam, kad sugriaučiau tai, ką jis sukūrė".
Antra trilogijos dalis, kaip ir pirmoji, prikaustė dėmesį nuo pirmų puslapių, buvo įdomu skaityti; su nekantrumu lauksiu trečios dalies.
February 17, 2026
Kaip gera vėl sugrįžti į Materą! Nors po pirmosios dalies praėjo vos ne metai, šis distopinis pasaulis vis dar nepaleido manęs. O dabar su nekantrumu laukiu trilogijos pabaigos 🥹
Turiu prisipažinti, pradžia mane buvo šiek tiek išgąsdinus. Tarsi per lėta, tarsi mano lūkesčiai buvo per dideli. Tačiau siužetui pasisukus įdomiais vingiais, mano simpatijos sugrįžo su kaupu! Klampojau po Materos tamsybes, sekiau pirmųjų idėjų virtimą realybe, bjaurėjausi absurdiškais kūrėjų argumentais, neteisybė moterų atžvilgiu vedė iš proto.
Ir vis dėlto pačioje nykiausioje tamsybėje kartais pasirodo šviesos spindulys. Šįkart man tai buvo naujai sutiktas veikėjas. Miela Vaida, ačiu Tau už šį personažą, kaip man jis patiko!
Antroji knygos dalis pateikė nemažai staigmenų, kurios labai džiugino. O pabaiga.. na tiesiog wow! Dabar suprantu (taip, tik dabar 🫣), kodėl bus iš viso trys dalys.
Negaliu nepaminėti išskirtinio autorės rašymo stiliaus. Jis toks subtilus, užburiantis, palengva įtraukiantis. Pasiliksiu prie nuomonės, kad labai norėčiau šį pasakojimą vieną dieną išvysti ekrane. Skaitant labai lengva vizualiai deliotis scenas.
"Materos trilogija" nėra lengvi, popkorniniai skaitiniai. Abi knygos kėlė daug minčių, daug jausmų, dažnai norėjosi sustoti ir dar kartą išgyventi perskaitytą sceną... tačiau skaitymo malonumas buvo šimtaprocentinis. Su nekantrumu laukiu paskutiniosios dalies.
Ačiū @vaida_via_istorijos už kūrybą ir už tai,
kad ištraukei šį pasakojimą į dienos šviesą.
Ieškantiems išskirtinių, ilgai neužmirštamų istorijų, pačios didžiausios rekomendacijos.
Pradėkite nuo "Mane vadina sirena".
Turiu prisipažinti, pradžia mane buvo šiek tiek išgąsdinus. Tarsi per lėta, tarsi mano lūkesčiai buvo per dideli. Tačiau siužetui pasisukus įdomiais vingiais, mano simpatijos sugrįžo su kaupu! Klampojau po Materos tamsybes, sekiau pirmųjų idėjų virtimą realybe, bjaurėjausi absurdiškais kūrėjų argumentais, neteisybė moterų atžvilgiu vedė iš proto.
Ir vis dėlto pačioje nykiausioje tamsybėje kartais pasirodo šviesos spindulys. Šįkart man tai buvo naujai sutiktas veikėjas. Miela Vaida, ačiu Tau už šį personažą, kaip man jis patiko!
Antroji knygos dalis pateikė nemažai staigmenų, kurios labai džiugino. O pabaiga.. na tiesiog wow! Dabar suprantu (taip, tik dabar 🫣), kodėl bus iš viso trys dalys.
Negaliu nepaminėti išskirtinio autorės rašymo stiliaus. Jis toks subtilus, užburiantis, palengva įtraukiantis. Pasiliksiu prie nuomonės, kad labai norėčiau šį pasakojimą vieną dieną išvysti ekrane. Skaitant labai lengva vizualiai deliotis scenas.
"Materos trilogija" nėra lengvi, popkorniniai skaitiniai. Abi knygos kėlė daug minčių, daug jausmų, dažnai norėjosi sustoti ir dar kartą išgyventi perskaitytą sceną... tačiau skaitymo malonumas buvo šimtaprocentinis. Su nekantrumu laukiu paskutiniosios dalies.
Ačiū @vaida_via_istorijos už kūrybą ir už tai,
kad ištraukei šį pasakojimą į dienos šviesą.
Ieškantiems išskirtinių, ilgai neužmirštamų istorijų, pačios didžiausios rekomendacijos.
Pradėkite nuo "Mane vadina sirena".
Review of advance copy received from Author
Net pavydu tiems, kurie dar neskaitė :) Trūksta žodžių apsakyti visus jausmus: taip gilu, įtraukia, paliečia ir sujaudina ❤️
Kartu išgyvenau su pagrindiniais veikėjais. Skaitant apėmė dvejopas jausmas - norėjosi skubėti, nes buvo įdomu, kaip viskas išsirutulios, bet kartu ir norėjosi taupyti puslapius, nes buvo LABAI GERAI ❤️
Kaip dabar išgyventi iki trečios dalies pasirodymo? 😃🙈
Tai buvo pirma šių metų perskaityta knyga, kartelė užkelta kosmiškai aukštai :)
Didžiausi aplodismetai autorei ❤️
Kartu išgyvenau su pagrindiniais veikėjais. Skaitant apėmė dvejopas jausmas - norėjosi skubėti, nes buvo įdomu, kaip viskas išsirutulios, bet kartu ir norėjosi taupyti puslapius, nes buvo LABAI GERAI ❤️
Kaip dabar išgyventi iki trečios dalies pasirodymo? 😃🙈
Tai buvo pirma šių metų perskaityta knyga, kartelė užkelta kosmiškai aukštai :)
Didžiausi aplodismetai autorei ❤️
June 10, 2026
Buvo įdomu vėl sugrįžti į Materos pasaulį. Pirmoji dalis labai patiko, antroji taip pat. Belieka laukti trečiosios distopinio romano dalies ir sužinoti kaip viskas baigsis...
Atrodo, ir gaila, nes buvo tikrai įdomu skaityti šias knygas.
"Tave vadina Visateisiu" - ką reiškia būti Materos sukūrėjo sūnumi? Arda turi tikslą - tapti Materos vadovu, kad galėtų viską pakeisti... Šioje knygoje Mila tapo Odile, jai teko pagyventi našlyne, nes dingo jos vyras. Arda pažadėjo, kad ji niekada nebebus Sirena... Jis tą pažadą ir ištęsėjo. Patiko moterų ryšys, draugystė, net ir sunkiomis dienomis jos palaikė viena kitą. Netikėtas Bastiano sutikimas. Man patiko jo vaidmuo - iš pradžių paslaptingas, bet tuo pačiu geras žmogus. Nepatiko tik Losan tarnaitės vaidmuo ir pabaigoje išaiškėjo kodėl, na, pabaiga tai nustebino... Tai kitoks pasaulis, tačiau vertas dėmesio. Labai įdomu kuo ši trilogija baigsis, tikiuosi laimingos pabaigos.
Atrodo, ir gaila, nes buvo tikrai įdomu skaityti šias knygas.
"Tave vadina Visateisiu" - ką reiškia būti Materos sukūrėjo sūnumi? Arda turi tikslą - tapti Materos vadovu, kad galėtų viską pakeisti... Šioje knygoje Mila tapo Odile, jai teko pagyventi našlyne, nes dingo jos vyras. Arda pažadėjo, kad ji niekada nebebus Sirena... Jis tą pažadą ir ištęsėjo. Patiko moterų ryšys, draugystė, net ir sunkiomis dienomis jos palaikė viena kitą. Netikėtas Bastiano sutikimas. Man patiko jo vaidmuo - iš pradžių paslaptingas, bet tuo pačiu geras žmogus. Nepatiko tik Losan tarnaitės vaidmuo ir pabaigoje išaiškėjo kodėl, na, pabaiga tai nustebino... Tai kitoks pasaulis, tačiau vertas dėmesio. Labai įdomu kuo ši trilogija baigsis, tikiuosi laimingos pabaigos.
January 23, 2026
Pirma dalis buvo verta 5*, ši dėja 4.
Pirmas minusas, pirmi 100 puslapių, juose buvo sunku susigaudyti su vardais pirmos dalies veikėjų. Antras, erzino, kad Milai nuolatos sekasi, atrodo, kad per dvi dalis vienintelis jai nutikęs tikrai blogas dalykas tai Bastiano mirtis 💔 (buvo tikrai gaila, jis man labai patiko, toks gėrio spinduliukas)... Nu kiek galima. Ir dar Nikola "prikėlimas"... Na tikimės, kad kitoje dalyje Milą tikrai visi papurtys famulos vaidmenyje...
Pirmas minusas, pirmi 100 puslapių, juose buvo sunku susigaudyti su vardais pirmos dalies veikėjų. Antras, erzino, kad Milai nuolatos sekasi, atrodo, kad per dvi dalis vienintelis jai nutikęs tikrai blogas dalykas tai Bastiano mirtis 💔 (buvo tikrai gaila, jis man labai patiko, toks gėrio spinduliukas)... Nu kiek galima. Ir dar Nikola "prikėlimas"... Na tikimės, kad kitoje dalyje Milą tikrai visi papurtys famulos vaidmenyje...
This entire review has been hidden because of spoilers.
March 14, 2026
Labai lauktas buvo sugrįžimtas į šią istoriją. 💙
Užbaigus pirmąją dalį, vis kirbėjo klausimas, kas gi toliau, buvo labai smalsu, kaip seksis šiems veikėjams?
Ir nors antrąją dalį paėmiau beveik po metų, labai greitai ir lengvai pavyko vėl įsijausti į pasakojimą. Tikrai ne su kiekviena serijine knyga tai pavyksta, bet ši istorija buvo giliai įstrigusi mintyse. 💙
Šioje dalyje, taipogi daug tamsumos, liūdesio ir neteisybės, tačiau, skaitant pajaučiau ir jautrius gyvenimo grožio momentus, kurie suteikė pasakojimui dalelę šviesos. 💙 O tokioje distopinėje istorijoje, ji manau tikrai reikalinga, tiesa? 🤭
Nemažai netikėtumų laukė manęs tęsinyje, skaičiau ir vis stebėjausi tuom kas vyksta, kaip viskas klostosi, tikrai jaučiau intrigą ir tą malonų jausmą, kai knyga nustebina. Vis pasidalindavau įspūdžiais skaitant, ir dažniausiai kartodavau, kad neįsivaizduoju kas laukia toliau - labai netikėta buvo ir istorijos pabaiga, kuri paliko su gumulu gerklėje ir sunkiu liūdesio jausmu. 🥹 Užvertus paskutinius puslapius, nesinorėjo net imti kitos knygos, reikėjo laiko pabūti dar su šiuo pasakojimu. 🥹💙
Tai viena iš tų knygų, kurias norisi skaityti iš lėto ir mėgautis. Turi tikrai Vaida talentą rašyti ir sukurti istorijas, kurios paliečia ir įtraukia, į mano širdį tikrai įkrito šis pasakojimas ir veikėjai, ir dabar su nekantrumu lauksiu paskutinės dalies. 💙
Užbaigus pirmąją dalį, vis kirbėjo klausimas, kas gi toliau, buvo labai smalsu, kaip seksis šiems veikėjams?
Ir nors antrąją dalį paėmiau beveik po metų, labai greitai ir lengvai pavyko vėl įsijausti į pasakojimą. Tikrai ne su kiekviena serijine knyga tai pavyksta, bet ši istorija buvo giliai įstrigusi mintyse. 💙
Šioje dalyje, taipogi daug tamsumos, liūdesio ir neteisybės, tačiau, skaitant pajaučiau ir jautrius gyvenimo grožio momentus, kurie suteikė pasakojimui dalelę šviesos. 💙 O tokioje distopinėje istorijoje, ji manau tikrai reikalinga, tiesa? 🤭
Nemažai netikėtumų laukė manęs tęsinyje, skaičiau ir vis stebėjausi tuom kas vyksta, kaip viskas klostosi, tikrai jaučiau intrigą ir tą malonų jausmą, kai knyga nustebina. Vis pasidalindavau įspūdžiais skaitant, ir dažniausiai kartodavau, kad neįsivaizduoju kas laukia toliau - labai netikėta buvo ir istorijos pabaiga, kuri paliko su gumulu gerklėje ir sunkiu liūdesio jausmu. 🥹 Užvertus paskutinius puslapius, nesinorėjo net imti kitos knygos, reikėjo laiko pabūti dar su šiuo pasakojimu. 🥹💙
Tai viena iš tų knygų, kurias norisi skaityti iš lėto ir mėgautis. Turi tikrai Vaida talentą rašyti ir sukurti istorijas, kurios paliečia ir įtraukia, į mano širdį tikrai įkrito šis pasakojimas ir veikėjai, ir dabar su nekantrumu lauksiu paskutinės dalies. 💙
February 23, 2026
Vertinimas: 4,25/5🌟
Labai laukiau šios antros trilogijos dalies ir įsivažiavusi negalėjau atsitraukti, kaip skaitant ir pirmąją dalį. Žavingas rašymo stilius, pasaulio kūrimo detalės, nauji veikėjai ir jų istorijos bei tų pačių pagrindinių veikėjų nauji išgyvenimai... Man labai patinka brandus ir gilus šios autorės siužeto atskleidimas, pasaulis kuriamas apgalvotai, strategiškai ir pagrįstai. Buvo įdomu susipažinti su patricijų namais ir jų santvarka, palyginti su sirenų laikymo sąlygomis, galiausiai labai domino tas moterų bendruomeniškumas Milai/Odilei persikrausčius į naujus vyro namus. Kaip gražiai moterys į bendruomenę priima viena kitą ir viena kitai padeda (ypač Emeralda Odilei). Buvo įdomu sekti Ardos kovos dėl aukštesnės pozicijos eigą. Šioje knygoje atskleista daug detalių, kurios buvo užsimintos, bet paslėptos pirmoje dalyje. Vis dėlto, knygoje vis dar tvyrojo daug įtampos, nuolatinės grėsmės pavojus, slepiama daug paslapčių, daug melo ir apgaulės. Sujaudino netikėta mirtis kūrinio pabaigoje. Skaitant vis bandydavau nuspėti veikėjų likimą, bet vis prašaudavau ir tai mane nustebindavo :))
Ko trūko iki 5 žvaigždučių?
Asmeniškai, aš kažkodėl turėjau kiek kitokį visko įsivaizdavimą. Knygoje man užkliuvo Milos naujo gyvenimo nevertinimas. Ji, patyrusi tokių traumų pirmoje knygos dalyje, antroje vos tik gavusi laisvės vėl veliasi į pavojų ir atrodo tokia išsiblaškiusi. Tai jai patinka Bastianas (o man tai jis labai patiko), tai jau nepatinka ir nepasitiki, tai supranta jį, tai nesupranta, tai ji to nori, tai nebenori ir įdomu kažkas kitas... Labai neapsisprendžianti, impulsyvi, nemokanti perteikti savo emocijų (pernelyg dažnai gailisi, kad nutylėjo ir nesipriešino, o kartais per daug akiplėšiška), pasimetusi, bet tuo pačiu visur norinti būti ir viską išbandyti persona. Vis galvojau, gal iš tiesų tas testas buvo teisingas, kad ir kiek ji beneigtų ir ji tikrai priklauso toms sirenoms. Tas toks jos mėtymasis visą knygą bent jau mane asmeniškai erzino. Gavai naują šansą gyventi geriau, ramiau, esi viskuo aprūpinta, tavęs neskriaudžia, ko tau dar trūksta? Veiksmo. Suprantu, kad vis dar nesutinki su visuomenės santvarka, bet tas maištavimas ir visko rizikavimas... Dar iš niekur nieko atsiradus jau manytam mirusiam veikėjui iškart juo pasitikėti nieko neklausinėjant, bet nepasitikėti vyru su kuriuo tiek laiko gyveni ir jau turi sukurtą ryšį? Man tai buvo nesuprantama. Be to tas norėjimas visais rūpintis pasirodė kažkiek dirbtinis, vien dėl savo tikslų. Tokios mintys nuolatos sukosi mano galvoje skaitant apie ją. Žinoma, viskas buvo būtina siužetui ir skaitytojui tai turėjo sukelti emocijų karuselę, ir sukėlė, nesakau, kad tai buvo blogai :)). Taip pat knygos pradžioje kažkodėl man labai nelipo Ardos pasakojimai, per juos norėjosi tik greitai prabėgti akimis, įdomesnis atrodė Milos gyvenimas tame našlyne. Taigi, gal pradžios skaitymas kiek prailgo dėl lėto veikimo, bet po to tikrai neatsitraukiau, kai veiksmas ėmė plėtotis.
Prie to paties apžvalgoje dar pridursiu kaip ir minėjau pačiai autorei asmeniškai, norėtųsi žinoti, kokios yra Materos plėtimosi ribos, kiek dar yra neužimtų aplinkinių teritorijų, kiek galima plėstis ateityje, mintyse norėtųsi susikurti žemėlapį. Iš knygos pabaigos jaučiu, kad laukia labai stipri ir įdomi paskutinė šios trilogijos dalis. Turėtų būti „bomba“! Dar vienas valstybės perversmas. Labai įdomu ir kaip Milai seksis pritapti (jeigu pavyks iki to nužengti) būti naujose pareigose. Labai lauksiu paskutinės dalies išleidimo. <3
Labai laukiau šios antros trilogijos dalies ir įsivažiavusi negalėjau atsitraukti, kaip skaitant ir pirmąją dalį. Žavingas rašymo stilius, pasaulio kūrimo detalės, nauji veikėjai ir jų istorijos bei tų pačių pagrindinių veikėjų nauji išgyvenimai... Man labai patinka brandus ir gilus šios autorės siužeto atskleidimas, pasaulis kuriamas apgalvotai, strategiškai ir pagrįstai. Buvo įdomu susipažinti su patricijų namais ir jų santvarka, palyginti su sirenų laikymo sąlygomis, galiausiai labai domino tas moterų bendruomeniškumas Milai/Odilei persikrausčius į naujus vyro namus. Kaip gražiai moterys į bendruomenę priima viena kitą ir viena kitai padeda (ypač Emeralda Odilei). Buvo įdomu sekti Ardos kovos dėl aukštesnės pozicijos eigą. Šioje knygoje atskleista daug detalių, kurios buvo užsimintos, bet paslėptos pirmoje dalyje. Vis dėlto, knygoje vis dar tvyrojo daug įtampos, nuolatinės grėsmės pavojus, slepiama daug paslapčių, daug melo ir apgaulės. Sujaudino netikėta mirtis kūrinio pabaigoje. Skaitant vis bandydavau nuspėti veikėjų likimą, bet vis prašaudavau ir tai mane nustebindavo :))
Ko trūko iki 5 žvaigždučių?
Asmeniškai, aš kažkodėl turėjau kiek kitokį visko įsivaizdavimą. Knygoje man užkliuvo Milos naujo gyvenimo nevertinimas. Ji, patyrusi tokių traumų pirmoje knygos dalyje, antroje vos tik gavusi laisvės vėl veliasi į pavojų ir atrodo tokia išsiblaškiusi. Tai jai patinka Bastianas (o man tai jis labai patiko), tai jau nepatinka ir nepasitiki, tai supranta jį, tai nesupranta, tai ji to nori, tai nebenori ir įdomu kažkas kitas... Labai neapsisprendžianti, impulsyvi, nemokanti perteikti savo emocijų (pernelyg dažnai gailisi, kad nutylėjo ir nesipriešino, o kartais per daug akiplėšiška), pasimetusi, bet tuo pačiu visur norinti būti ir viską išbandyti persona. Vis galvojau, gal iš tiesų tas testas buvo teisingas, kad ir kiek ji beneigtų ir ji tikrai priklauso toms sirenoms. Tas toks jos mėtymasis visą knygą bent jau mane asmeniškai erzino. Gavai naują šansą gyventi geriau, ramiau, esi viskuo aprūpinta, tavęs neskriaudžia, ko tau dar trūksta? Veiksmo. Suprantu, kad vis dar nesutinki su visuomenės santvarka, bet tas maištavimas ir visko rizikavimas... Dar iš niekur nieko atsiradus jau manytam mirusiam veikėjui iškart juo pasitikėti nieko neklausinėjant, bet nepasitikėti vyru su kuriuo tiek laiko gyveni ir jau turi sukurtą ryšį? Man tai buvo nesuprantama. Be to tas norėjimas visais rūpintis pasirodė kažkiek dirbtinis, vien dėl savo tikslų. Tokios mintys nuolatos sukosi mano galvoje skaitant apie ją. Žinoma, viskas buvo būtina siužetui ir skaitytojui tai turėjo sukelti emocijų karuselę, ir sukėlė, nesakau, kad tai buvo blogai :)). Taip pat knygos pradžioje kažkodėl man labai nelipo Ardos pasakojimai, per juos norėjosi tik greitai prabėgti akimis, įdomesnis atrodė Milos gyvenimas tame našlyne. Taigi, gal pradžios skaitymas kiek prailgo dėl lėto veikimo, bet po to tikrai neatsitraukiau, kai veiksmas ėmė plėtotis.
Prie to paties apžvalgoje dar pridursiu kaip ir minėjau pačiai autorei asmeniškai, norėtųsi žinoti, kokios yra Materos plėtimosi ribos, kiek dar yra neužimtų aplinkinių teritorijų, kiek galima plėstis ateityje, mintyse norėtųsi susikurti žemėlapį. Iš knygos pabaigos jaučiu, kad laukia labai stipri ir įdomi paskutinė šios trilogijos dalis. Turėtų būti „bomba“! Dar vienas valstybės perversmas. Labai įdomu ir kaip Milai seksis pritapti (jeigu pavyks iki to nužengti) būti naujose pareigose. Labai lauksiu paskutinės dalies išleidimo. <3
This entire review has been hidden because of spoilers.
Review of advance copy received from Publisher
Laikas išryškina vienas kito trūkumus, bet tai, ko iš tiesų norime, suprantame per kelias minutes.
Ne paslaptis, buvau šios istorijos beta skaitytoja ir be galo džiaugiausi galėdama sužinoti apie tolesnius įvykius anksčiau už kitus skaitytojus. Ir štai mano rankose knyga, kurią su malonumu perskaičiau darsyk. Be jokių klausimų ar pastebėjimų, tiesiog leisdama sau mėgautis istorija. 😌
Pirmoji trilogijos dalis užbūrė daugiasluoksniškumu ir tikroviškai bauginančiu, tamsiu, bet tuo pačiu įdomiu bei įtraukiančiu pasauliu. Antroji dalis – bent kiek šviesesnė. Žinant, kur nutrūko istorija, aišku viena – pagrindinės veikėjos Milos laukia visai kitokia patirtis. Tačiau ar tikrai ji geresnė?.. Sirenų, famulų ir patricijų gyvenimai nesulyginami, tačiau kiekviename jų slypi savi apribojimai ir pažeminimai. Vyrų primesta valdžia ir priespauda, kurioje gyvena net labiausiai visuomenėje gerbiamos patricijos, niekur nedingsta. Ir viskas aprašoma taip tikroviškai, kad momentais sunku ir skaityti.
Siužetas nuostabiai išpildytas ir skleidžiasi panašiu tempu, kaip ir knygoje „Mane vadina sirena“. Pirmoji knygos pusė yra lėtesnė, joje supažindinama su naujo gyvenimo pareigomis ir taisyklėmis, ir įtampa keliama pamažu – tai labiau nuojauta, kad netrukus nutiks kažkas blogo. Antroji knygos pusė nešykšti staigmenų, neduoda atsikvėpti ir veda link pribloškiančios atomazgos. 💥
Kas dar mane sužavėjo šioje knygoje – įsimintinai sukurti net ir antraeiliai personažai, ko neretai pasigendu. Knygos eilutėms bėgant pro akis, lengva buvo juos įsivaizduoti, pamatyti ir išgirsti kiekvieno iš jų istoriją. Net jei tik nujaučiant tarp eilučių. Taip pat ir intymios scenos – nusakomos vos kelias sakiniais ar net žodžiais, tačiau neapsakomai gilios ir aistringos.
Nekantrauju sužinoti, kas bus toliau, o dar po tokios intriguojančios pabaigos ir (tik) minimaliai nujaučiant, kur link krypstama. Ir kartu šiek tiek liūdna, kaip ir kai baigiasi bet kuris geras dalykas. Žinau tiek, kad prie šios trilogijos, po kurio laiko, norėsiu sugrįžti iš naujo! 🩷
Ne paslaptis, buvau šios istorijos beta skaitytoja ir be galo džiaugiausi galėdama sužinoti apie tolesnius įvykius anksčiau už kitus skaitytojus. Ir štai mano rankose knyga, kurią su malonumu perskaičiau darsyk. Be jokių klausimų ar pastebėjimų, tiesiog leisdama sau mėgautis istorija. 😌
Pirmoji trilogijos dalis užbūrė daugiasluoksniškumu ir tikroviškai bauginančiu, tamsiu, bet tuo pačiu įdomiu bei įtraukiančiu pasauliu. Antroji dalis – bent kiek šviesesnė. Žinant, kur nutrūko istorija, aišku viena – pagrindinės veikėjos Milos laukia visai kitokia patirtis. Tačiau ar tikrai ji geresnė?.. Sirenų, famulų ir patricijų gyvenimai nesulyginami, tačiau kiekviename jų slypi savi apribojimai ir pažeminimai. Vyrų primesta valdžia ir priespauda, kurioje gyvena net labiausiai visuomenėje gerbiamos patricijos, niekur nedingsta. Ir viskas aprašoma taip tikroviškai, kad momentais sunku ir skaityti.
Siužetas nuostabiai išpildytas ir skleidžiasi panašiu tempu, kaip ir knygoje „Mane vadina sirena“. Pirmoji knygos pusė yra lėtesnė, joje supažindinama su naujo gyvenimo pareigomis ir taisyklėmis, ir įtampa keliama pamažu – tai labiau nuojauta, kad netrukus nutiks kažkas blogo. Antroji knygos pusė nešykšti staigmenų, neduoda atsikvėpti ir veda link pribloškiančios atomazgos. 💥
Kas dar mane sužavėjo šioje knygoje – įsimintinai sukurti net ir antraeiliai personažai, ko neretai pasigendu. Knygos eilutėms bėgant pro akis, lengva buvo juos įsivaizduoti, pamatyti ir išgirsti kiekvieno iš jų istoriją. Net jei tik nujaučiant tarp eilučių. Taip pat ir intymios scenos – nusakomos vos kelias sakiniais ar net žodžiais, tačiau neapsakomai gilios ir aistringos.
Nekantrauju sužinoti, kas bus toliau, o dar po tokios intriguojančios pabaigos ir (tik) minimaliai nujaučiant, kur link krypstama. Ir kartu šiek tiek liūdna, kaip ir kai baigiasi bet kuris geras dalykas. Žinau tiek, kad prie šios trilogijos, po kurio laiko, norėsiu sugrįžti iš naujo! 🩷
April 10, 2026
,,Tave vadina visateisiu” 🖤 Vaida M. Via
🤍Ačiū autorei, kad taip greitai išleido antrąją dalį ir vėl leido pasinerti į Materos pasaulį. Istorijos vingiai primena labirintą – kai jau atrodo, kad laimė ir laisvė pasiekiamos ranka, įvykiai netikėtai pasisuka visai kita kryptimi. Meilė – kiek dėl jos pasiryžę kiekvienas iš mūsų ir knygos personažai? Ar žingsnis atgal ir stebėjimas iš tolo yra geriau nei buvimas kartu čia ir dabar?
Knygoje ypač subtiliai aprašomos erotinės scenos, aistringas dviejų žmonių suartėjimas, kai visas pasaulis lieka anapus uždarų durų. Perskaičiusi abi knygas vis grįžtu mintimis prie jų ir bandau suprasti personažų poelgius bei motyvus – autorė puikiai moka sukurti įtraukiančią ir emociškai nepamirštamą istoriją.🖤
✒️Citatos: ,,Niekas negali pabėgti nuo savo prigimties. ... Pareiga ir prigimtis - dvi medalio pusės. Turime pareigą išnaudoti savo prigimtį. Turime prigimtį, kad įvykdytume pareigas.” ,,Protas yra savas pasaulis: jis pats geba Dangų paversti pragaru, o pragarą - dangumi.” ,,Pati kalta, kad be klausimų ir pažadų įsileidau jį į širdį. Per smarkiai norėjau to, ką jis man davė.”
🤍Ačiū autorei, kad taip greitai išleido antrąją dalį ir vėl leido pasinerti į Materos pasaulį. Istorijos vingiai primena labirintą – kai jau atrodo, kad laimė ir laisvė pasiekiamos ranka, įvykiai netikėtai pasisuka visai kita kryptimi. Meilė – kiek dėl jos pasiryžę kiekvienas iš mūsų ir knygos personažai? Ar žingsnis atgal ir stebėjimas iš tolo yra geriau nei buvimas kartu čia ir dabar?
Knygoje ypač subtiliai aprašomos erotinės scenos, aistringas dviejų žmonių suartėjimas, kai visas pasaulis lieka anapus uždarų durų. Perskaičiusi abi knygas vis grįžtu mintimis prie jų ir bandau suprasti personažų poelgius bei motyvus – autorė puikiai moka sukurti įtraukiančią ir emociškai nepamirštamą istoriją.🖤
✒️Citatos: ,,Niekas negali pabėgti nuo savo prigimties. ... Pareiga ir prigimtis - dvi medalio pusės. Turime pareigą išnaudoti savo prigimtį. Turime prigimtį, kad įvykdytume pareigas.” ,,Protas yra savas pasaulis: jis pats geba Dangų paversti pragaru, o pragarą - dangumi.” ,,Pati kalta, kad be klausimų ir pažadų įsileidau jį į širdį. Per smarkiai norėjau to, ką jis man davė.”
February 15, 2026
Puiki istorija, labiau patiko, nei pirma dalis - daugiau veiksmo ir intrigos, sunkiai nuspėjami veikėjų poelgiai ar kryptis. Autorė "užsuka" taip, kad skaitytojui lieka galvoti - o kas čia toliau bus? 🙈
p.s. rašantys review'sus skaitytojai, neatskleiskit svarbių detalių ar faktų 🙊
p.s.s. va taip ir buvo "apgadinta" pabaigos intriga 🙉
p.s. rašantys review'sus skaitytojai, neatskleiskit svarbių detalių ar faktų 🙊
p.s.s. va taip ir buvo "apgadinta" pabaigos intriga 🙉
February 14, 2026
Puikus knygos tęsinys. Įtraukiantis, nenuspėjamas, jaudinantis. 10/10
May 16, 2026
Po antros dalies jau tikrai įsimylėjau... OMG Arda. Kas čia bus toliau??
Displaying 1 - 18 of 18 reviews