Vaida M. Via "Tave vadina visateisiu"
Aš nuoširdžiai pavydžiu tiems, kurie dar tik atras Materos pasaulį. Ir dar geriau, kad jau galėsit skaityt abi dalis iš karto, na, o paskui kartu su nekantrumu lauksim trečiosios.
Šios knygos man sukelia priklausomybę, kuriai pasiduodu pamiršdama viską aplink. Jau perskaičiusi pirmą dalį supratau, kad su šia istorija man nėra jokių "palauk, skaityk iš lėto ar pataupyk". Aš tiesiog pasineriu į ją ir nepaleidžiu, kol neužverčiu paskutinio puslapio. Autorė sugeba užmegzti tokį ryšį tarp skaitytojo ir veikėjų, kad nuoširdžiai rūpi, kaip jiem seksis. Jei aš naktį negalėjau ramiai miegotū, nes svarsčiau, kaip čia dabar bus ir gal net nebemiegoti, o eiti skaityti, tai kaip dar bepavadinti kitaip, jei ne priklausomybe?
Autorės rašymo stilius vertas atskiro paminėjimo, ji sugeba kurti tamsią, kiek provokuojančią, subtiliai aistringą, traukiančią ir intriguojančią istoriją. Ta intriga kutena smalsumo jausmą dar nuo pirmos dalies pabaigos, o skaitant antrąją jis vis stiprėja ir nenumalšta perskaičius. Taigi belieka laukti finalo.
Sirenos, patricijos ir famulos gyvena itin skirtingą gyvenimą ir su jų taisyklėmis mes vis glaudžiau susipažįstame. Matera itin griežtai nubrėžia moters vietą pagal tam tikrą rangą ir kartu palieka spragų išimtims. Aš visą knygą laukiau vieno, paskui tikėjausi kito, o paskutiniai autorės siužeto pakreipimai vėl viską pakabino ant plauko.
Nors knygos nemenkos apimties, to nei kiek nesijaučia, atrodo neištęsta nei viena detalė, nes kiekvienas įvykis yra svarbus. Romantinė linija tokia, kur ne kažkokie aistros proveržiai kuria kaitrą, o tam tikri įvykiai, poelgiai, mintys ir vėlgi ryšys. Sugebėta pritraukti ne erotika, o subtiliomis detalėmis.
Labai laukiu trečiosios dalies ir kartus nenoriu atsisveikinti su šia istorija. Aš net perskaičiusi šias knygas kurį laiką negaliu paleisti, mąstau, varstau iš įvairių pusių, prisimenu tam tikras detales. Labai rekomenduoju, teisybę pasakius, vienas geriausių šių metų atradimų. 🩶