Kotryna Nausėdė — gyvensenos medicinos specialistė, lektorė ir aktyvi psichikos sveikatos bei gerovės temų skleidėja socialinėje erdvėje. Ji tiki, kad tikroji sveikata prasideda tada, kai žmogui tampa patogu jo paties būtyje.
Šiame autobiografiniame romane pasakojama apie gyvenimą su valgymo sutrikimais, depresija ir savidestrukcija — apie tai, kaip ligos balsas perima valdymą, o dienos ima tekėti pro šalį. Tačiau kartu tai ir pasakojimas apie kelią į atsigavimą — galimybę atsiverti, reflektuoti ir po truputį sudėlioti save iš naujo. Knyga atvira, kartais skaudi, bet kupina vilties. Ji skirta visiems, kurie ieško atpažinimo ir drąsos kalbėti apie psichikos sveikatą.
Baigiau. Skaityti norėjosi be atsitraukimo, tuo pačiu ir tekdavo padėti knygą. Pabūti su išgyvenimais, atmintin grįžusiais ir savais prisiminimais. Kiek sąlyčio taškų atrastų, gal dėl to, išjausta stipriai. Žodžiai tiesiog teka, meistriškai apjungiantys praeities pasakojimą su dabartimi bei moksliniais paaiškinimais, kurie tiesiog natūraliai įsilieja į tekstą.
Ir išties, atvirumas suartina, normalizuoja. Tuo tikiu jau seniai, to stiprus įrodymas yra ši knyga. Ir su ašarom akyse ir su žavesiu, kiek daug gali patirti vienas žmogus ir kaip džiaugiuos, kad noras gyventi nugalėjo, kad atsiradęs saugus uostas, padėjo sužydėti. Verta skaityti visiems, jei nerasit bendrumo savo gyvenime, tikrai atsiras atjautos ir supratimo šalia esančiam.
Labai rekomenduoju skaitant (ir netik) įsijungti Spotify playlistą. Pakylėja patyrimą dar į kitą lygį.
Ačiū, Kotryna, už atvirumą, autentiškumą, pasidalijimus, drąsą. Už tai, kad ESI, dalijiesi savo talentais su mumis. 🤍
Poetically raw — tokie žodžiai kyla galvoje perskaičius šią knygą. Vietomis ji grakščiai filosofiška, kitur — brutaliai atvira, ir būtent ši priešprieša daro kūrinį tokį stipriai įtraukiantį. Su knyga itin lengva tapatintis: joje, greta pagrindinės nervinės anoreksijos tėkmės, paliečiama ir daugybė kitų temų — šeimos dinamika, savidestrukcija, depresija, santykis su savimi ir kitais bei gyvenimo prasmės paieškos. Tai knyga ne tik apie iššūkius, bet ir apie įrankius — priemones, kuriomis galima sau padėti. Kūrinys alsuoja viltimi, primena, kad nesi vienas, o didžioji dalis išgyvenimų yra universalūs ir bendražmogiški.
Jautru, graudinausi skaitydama kiekvieną puslapį autentiškos mintys ir išgyvenimai persmelkė ne tik istoriją, bet ir mano pačios vidinį pasaulį. Ši knyga išgydė neigydytas vietas manyje, tas, kurias ilgą laiką buvau palikusi nepaliestas. Autorės kalba tokia gyva, lengvai skaitoma ir be pagražinimų, jog jausmas būdavo ne skaityti tekstą, o būti šalia žmogaus, kuris drąsiai dalijasi savo tiesa ir skauduliu. Tai, kad knyga rezonavo su kiekvienu skyriumi, tik dar labiau parodė, kokia galinga yra jos istorija.
Neabejotinai, tai geriausia mano iki šiol skaityta knyga, kuri ne tik papasakojo kelionę per sunkumus ir atgimimą, bet ir privertė giliau suvokti savo pačios jausmus bei patirtis. Knyga ne tik liečia, bet ir priverčia mąstyti apie tai, kas iš tiesų yra dėkingumas, kas yra kova su savimi ir kaip žodžiai gali tapti tiltu į supratimą bei gijimą. Ačiū Kotrynai už viską – už drąsą dalintis, už nuoširdumą ir už tai, kad jos istorija gydo.
Wow. Labai patiko. Kaip pasiimi knygą į rankas nenori paleisti, nes įdomu kas bus toliau, bet ir taip artima kai kuriems savo, ar draugių išgyvenimams. Vietomis taip lengva save sutapatinti, nes užaugus stebint MTV grožio ir išvaizdos standartus, dažnai savo kūnas atrodydavo nepakankamai lieknas, o nepasitenkinimas išvaizda ar nepasitikėjimas savimi tik didėdavo. Autobiografinis romanas mane pavergė tokiu nuogu atvirumu ne tik apie kūno pokyčius, bet ir emocinius ir psichologinius išgyvenimus, kuriuos kartais esam linkę slėpti. Pirmus 300 psl tiesiog "suvalgiau" per porą dienų, bet po to norėjosi skyrius taupyti kaip kokį desertą, nes knyga emocijų sukėlė tikrai daug. Rekomenduoju.
Jau kuris laikas, kai perskaičiau knygą „Ačiū už nieką / Ačiū už viską“… ji manęs nepaleidžia. Labai stipri. Labai vaizdinga. Be galo atvira. Vietomis net skaudu skaityti. Skaitant nuolat lydėjo jausmas, kad viskas pamažu smenga žemyn, kad gyvenimas ritasi į kažkokią nebeatstatomą bedugnę…
Baisiausia – suvokti, jog Kotryna gyveno apsupta žmonių. Kad laiku neatsirado tų, kurie pastebėtų visas tyliai besivelkančias bėdas ir ištiesų pagalbos ranką… O gal tokių buvo – tik aš jų neįžvelgiau. Ji gyveno socialinį gyvenimą, kaip daugelis mūsų: studijavo, turėjo draugų, giminių…
Kiek tokių „Kotrynų“ yra aplink mus… Kaip jas pastebėti minioje? Kaip atpažinti už šypsenų, kasdienybės, įprastų pokalbių? Ir svarbiausia – kaip rasti būdų joms padėti, kol dar ne per vėlu…
Gyva, atvira ir skaudi knyga. Tikrai įdomu, kiek dar merginų tarp mūsų išgyvena panašias istorijas.
Kartais klampoka ir įmantri kalba, bet skaitydamas matai prieš save filmą apie save, drauges, pažįstamas.
Paskutinė dalis apie jogą ir tokį kaip ir „nušvitimą" kiek sugadino bendrą vaizdą, bet bendrai manau, kad didžioji šios knygos dalis – labai reikalinga istorija.
Tai knyga, kuri lieka ne tik galvoje, bet ir kūne. Apie tai, kaip nemokame matyti vieni kitų ir kaip sunku išmokti pamatyti save. Skaudi tema, bet parašyta labai tikrai ir jautriai, be patoso. Skaitant jausmas, lyg autorė sėdėtų šalia ir tyliai pasakotų savo istoriją. Ši knyga verčia sustoti, permąstyti savo žodžius, veiksmus ir tylą. Kartu ji suteikia vilties, kad galima išeiti. Kad galima pasirinkti gyventi.
Labai stiprus, nuoširdus ir reikalingas pasakojimas. Ačiū už šią knygą. ❤️
Jautrus ir autentiškas pasakojimas apie save, tuo pačiu – epochos, ištisos lietuvių moterų kartos ar net kelių tyrimas. Kokybiškas, išjaustas tekstas kviečia ne tik mėgautis skaitymo patirtimi, bet ir tapatintis – per traumų pobūdį, gyvenimo detales, personažų nuotrupas, melodijas, geografines ar kultūrines nuorodas. Tai daugiau, stipriau, galingiau nei memuarai, nes autorė intymias biografijos ir ligos istorijos detales dėsto su sveika, simpatijos ankstesnei sau nestokojančia, bet nuo aukos vaidmens nutolusia distancija. Tikiuosi, Kotrynos talentas mums padovanos ir daugiau knygų.
užvertus paskutinį puslapį, norisi mintis lėtai sukramtyti. bet apie ką tylėt nesinori - tai rašytojos iškalba. seniai tokių gražių, tokių tikrų sakinių neskaičiau.
Nuostabi knyga! Nesinorėjo jos padėti ir kartu taupiau skaitydama vos po kelis skyrelius. Sakiniai tokie turtingi ir gyvi. Gražiai ir organiškai tarp asmeninių prisiminimų įpinti mokslo pavyzdžiai. Tai neabejotinai geriausias pastarųjų kelių metų, o gal ir apskritai geriausias lietuvių kalba parašytas, mano kada skaitytas autobiografinis romanas. Ačiū autorei už įkvėpimą gyvenimui ❤️
Stipriai palietusi mane knyga. Buvo gera ją skaityti tokią atvirą, gyvą, dar pulsuojančią ir šiltą. Beskaitydama ir verkiau, ir juokiausi, kartais tekdavo ir nusukt akis į šoną iš nejaukumo. Tačiau knyga be galo viltinga ir visuomet lydi po truputį gyjančios žaizdos jausmas, o knygos pabaigoje įvyko stiprus išrišimas/katarsis/paleidimas, kurį išgyvenau kartu su autore - ties paskutiniu sakiniu pasipylė giluminės gijimo ašaros, buvo gan keista, knyga tikrai suveikė terapiškai. Džiaugiuosi, kad knyga mane rado - visuomet maniau, kad kai kurios mintys lankėsi tik mano galvoje. Perskaičius jos buvo stipriai "nugėdintos", pamatytos, įžodintos. Tikiu, kad ši knyga yra LABAI svarbi ir ji nudirbs didelius darbus.
Tokio atviro, nuogo teksto seniai neteko skaityti. Rašymo kalba neįtikėtinai graži, sugebanti pagauti ir nebepaleisti. Skaitant tapau vieniu su rašytoja. Ir pykau, ir verkiau, ir juokiausi kartu. Stilius brutalus, nuogas, ironiškas, kartais net sarkastiškas, su juodo humoro prieskoniu. Knygoje aprašomos istorijos ne tik įtraukia, bet ir atliepia kiekvieno mūsų gyvenimą. Tačiau svarbiausia, tai knyga ne apie valgymo sutrikimus, destruktyvų elgesį ar nihilizmą, o apie norą gyventi ir pasveikimą.
This book felt less like reading and more like falling into a moving picture. I devoured it in one breath of forty-eight hours, without feeling the weight of time at all. Its language is raw, lyrical, and astonishingly alive, every line honest and clear, yet deeply moving. I can only imagine what it must feel like to read it as someone who is living through these difficulties themselves. A special book, nothing else.
Absoliučiai geriausia, ką lietuvių autorių esu skačiusi pastaruoju metu. Labai autentiška, gilu, gyva. Skaityti būtina. Daug suvokimo, daug vidinių demonų pažadina, bet tik tam, kad jų atsikratyti.