Turtingas finansininkas Augustas Strindbergas (ne, ne tas) nusprendžia viską mesti ir pradėti visiškai naują gyvenimo etapą. Atsikrausto į visišką šiknaskylę, nusiperka ten buvusius laidojimo namus ir ketina čia atidaryti naudotų daiktų parduotuvę. Tą patį vakarą, kai Augustas atsibeldžia į savo naująją gyvenimo vietą, čia prapuola moteris. Paieškos užsitęsia ir kuo toliau, tuo labiau aiškėja, kad moteris ne šiaip prapuolė – greičiausiai jos nebėra gyvųjų tarpe.
Įvykiai (o gal ne tiek jie, kiek Augustui į akį kritusi tyrimą vykdanti policininkė Marija Martinson) vis kažkaip užkabina Strindbergą. O čia dar paaiškėja, kad namas, kuriame jis apsistojo – taip pat seno ir žiauraus nusikaltimo vieta.
Skandinaviškas detektyvas. Bet toks labiau gal Sjöwall ir Wahlöö, nei kokio šiuolaikinio Nesbø dvasioje. Neskubrus, labiau socialinis, nei veiksmo. Bet parašytas labai lengva kalba, skaitosi smagiai ir greitai, nepaisant gana nemenkos, kaip detektyvui, apimties. Gal kiek erzino vien nelaimingos šeimos, bet kas ten tuos skandinavus supaisys?
Lėtas, lengvas, neįpareigojantis. Kaip tokiam – keturi iš penkių.