Kodėl šiandien tiek daug kalbama apie ilgaamžiškumą? Ar tai tik laikina mada, ar neblėstantis mitų šaltinis? Kas naujo biotechnologijose ir kas nepajudinama gamtos dėsniuose? Kas slepiasi už skambių pažadų ir už ląstelės sienelių? Ką galime padaryti kasdien ir kuo jau pasirūpino evoliucija? Kaip suprasti sudėtingus senėjimo procesus ir nepasiklysti informacijos jūroje?
Knygoje „Laiko biochemija“ mokslininkė ir mokslo žurnalistė atvirai ir nuodugniai nagrinėja sudėtingą senėjimo procesą, atskleidžia, kaip laikas ir kūno molekulės veikia išvien, kaip susidomėjus ilgaamžiškumu tenka laikyti ir informacinio raštingumo egzaminą.
Unikalus rašymo stilius ir autorių polėkis veda skaitytoją per 12 temų, susijusių su skirtingais senėjimo mechanizmais. Kaskart veiksmas prasideda kasdienybėje, pasileidžia nenuspėjamais kalneliais – nuo tinginio ant sofos iki DNR gijos, nutįsusios per kosmoso platybes, ir atgal į žarnyno bakterijų visatą... kol sujungia asmenines patirtis su naujausiomis mokslo žiniomis į pažinimo bei apmąstymų metus.
„Laiko biochemija“ – knyga tiems, kurie nori ne greitų receptų, o gilesnio supratimo apie savo kūną, ilgaamžiškumo mokslą ir sąmoningą gyvenimą.
• Kas svarbiau – genai ar aplinka? • Ar senėjimo procesas mūsų ląstelėse užprogramuotas? • Kas tos gerosios bakterijos? • Ar galime nusipirkti papildomų metų? • Ar mus sendina mikroplastikas? • Ar reikia išsiplauti smegenis? • Dantys genda ir nuo lėtinio streso? • Jau prasidėjo perimenopauzė – ar ne per anksti? • Ar protarpinis badavimas – tikrai badas? • Ar mokslas vienodai objektyvus vyrams ir moterims? • Ar galėtume iš medūzos išmokti nemirtingumo?
Goda Raibytė-Aleksa – mokslo žurnalistė, komunikatorė ir edukatorė, žinoma dėl savo pastangų populiarinti mokslą Lietuvoje. Ji yra laisvai samdoma žurnalistė, televizijos ir radijo laidų vedėja, renginių pranešėja bei knygų autorė.
Goda kuria mokslo ir kritinio mąstymo laidas, tokias kaip „Radikalus smalsumas“ DELFI TV platformoje bei „Mokslas skubantiems“ Lietuvos nacionaliniame radijuje (LRT). Ji bendradarbiauja su žymiausiomis mokslo institucijomis, tokiomis kaip Europos kosmoso agentūra (ESA), SETI institutas, CERN ir NASA.
Be žurnalistinės veiklos, Goda yra aktyvi sekuliarizmo ir racionalaus mąstymo šalininkė, siekianti, kad mokslas taptų prieinamas ir suprantamas plačiajai visuomenei. Ji taip pat dalyvauja įvairiuose renginiuose kaip pranešėja, skatinanti diskusijas apie mokslą, technologijas ir visuomenės raidą.
Aš taip pat pasikartosiu: knyga skirta moterims ir suprantama daugiausiai moteriškai logikai. Jeigu reikėtų apibūdinti knygą vienu sakiniu, tai sakyčiau, taip: tai moteriškas pasičiauškėjimas mokslinėmis temomis. Tad patiks ne visiems. Jausmingumu kažkuo primena dienoraščio formatą. Bendrai, tai aš mėgstu diskusijas mokslo temomis, bet šioje knygoje viskas pasirodė itin plačiai ir smulkiai parašyta. Trūko konkretumo, todėl tik 3 iš 5 žvaigždžių. Verčiau rinktis seną gerą "Biology textbook" be sukramtytų ir pateiktų vertinimui minčių.
Na, man kaip chemikei pirmiausia į akis kritęs netikslumas buvo sakinys: "DNR yra molekulė". Taip teigti yra mažų mažiausiai neteisinga. Taip H2O, CO2 yra molekulės. Bet paklauskit dešimtokų ir visi pasakys, kad DNR yra MAKROmolekulė. O ne paprastas mažamolekulinis darinys.
Taip pat standartinis krakmolas nėra priskiriamas skaiduloms kaip kad knygoje yra rašoma.
Knygoje esama labai daug hipochondrizmo. Mat, sakinys "Net atsakas į aštrų maistą kaupiasi su metais". Na, jei jau taip, tai viskas net įkvėptas oro gurkšnis ir jo sukelta oksidacinė pažaida kenkia žmogui. Arba kitas sakinys: "Net man džiaugiantis nuostabiu rytu, kūne kaupiasi senos ląstelės." Na, tai yra savaime suprantama, kuo čia dėtas nuostabus rytas?? Kiekvieną sekundę tai vyksta.
Knygos privalumas: maža apimtis. Iš skambaus knygos pavadinimo tikėjausi kažko daugiau.
3,5 ⭐ Visai įdomu ir naudinga informacija, tik kartais susimąstydavau ar tai tikrai turėjo virsti knyga, galbūt būtų užtekę ir tiesiog ilgesnio straipsnio. Bet bent neprailgo.
Subalansuota moterims, bet tinka ir vyram :) Pakankamai paprastai, bet ne paviršutiniškai aprašomi organizme vykstantys procesai, kurie lemia senėjimą, mokslo pastangas tuos procesus pristabdyti beu mūsų įpročių įtaka galimai gyvenimo trukmei. Knyga ne mokanti, kaip gyventi ir moralizuojanti, o racionaliai ir draugiškai pateikianti faktus, kas vyksta, kai nesirūpinam savimi.
Knyga savalaikė, bet be didelės išliekamosios vertės, tad gerai pasirinkau nešdamasi iš bibliotekos. + lengvai skaitoma, kūrybiška struktūra, nenuobodžiai ir suprantamai pateikiama mūsų kūno veikimo logika (galbūt tai stipriausia knygos dalis);
- minusus galiu serviruoti lengvesne ranka. Labiausiai kliuvo nenuosekliai pristatomi tyrimai. Knygos pabaigoje pateikiama tik mažoji dalis minimų šaltinių, gerokai dažniau pasitinka tokios abstrakčios frazės tekste, kaip „Vienas tyrimas parodė…”, „Neseniai mokslininkai nustatė, kad…” ar net kliše tapęs „Didžiosios Britanijos mokslininkai nustatė…” Tai pateikta be jokios lydinčios informacijos (kas, kur, kaip, kokia imtimi), suprantu, kad tai ne šios knygos žanre, bet tokią informaciją nurodyti prie šaltinių, man regis, privalu.
Galbūt tai redakcinė problema, galbūt jau sistemingai pastebima Alma Littera problema, galbūt taupomas popierius, bet viena iš autorių turi tikrai aukštus standartus sau ir kitiems, tikrai yra vertinamas tinkamas citavimas, todėl tas labai stebino.
Radau ir klaidų (nors tikrai nesu ekspertė, todėl įdomu kaip knygą skaitytų ekspertai), pavyzdžiui „Tik keli žmonės pasaulyje turi geną, leidžiantį išgyventi miegant itin trumpai” (70 psl., kalbama apie ±4 val. miegą). Ne keli žmonės, o keli procentai žmonių pasaulyje. Manau klaidų buvo ir daugiau, juk knyga tokia aktuali, longevity kaip medus dabar leidykloms ir viskam. Mačiau net longevity kondensuotą pieną.
Ar rekomenduočiau šią knygą? Ne, nerekomenduočiau, žalos nepadarys, bet didelės vertės irgi nesukurs, ypač, jei skaito žmonės, kurie domisi sveikata ir kūnu. Bus daug informacijos ir tezių pasikartojimų, suprasite, kad ilgaamžiškumo pagrindą sudaro šventa trejybe miegas-judėjimas-mityba, taip pat galėsite nemažai (prieš kiekvieną skyrių) paskaityti vienos iš autorių refleksiją apie savo asmeninius įpročius, rutiną, streso šaltinius (man tai buvo perteklinė informacija, kurią norėjau praversti). Mačiau iš kitų atsiliepimų, kad knyga labiau subalansuota moterims, su tuo galima sutikti, bet kitą vertus jis bendražmogiška. Tik didelę naudą matau, jei ją skaitys vyrai, kurie suvoks kas ta perimenopauzė ir kaip ydingai nurašomos moterys mokslinių tyrimų pasaulyje.
Įdomi knyga apie tai, kas vyksta mūsų organizme bėgant laikui ir kiek tam įtakos turi mūsų kasdieniai pasirinkimai.
Radau nemažai įdomių faktų ir dalykų, apie kuriuos anksčiau nebuvau susimąsčiusi. Vis dėlto ne visos temos vienodai įtraukė, o kai kur norėjosi mažiau teorijos ir daugiau konkretaus „gerai, o ką su šia informacija daryti kasdien?“.
Skiriu 3,5/5 ⭐verta paskaityti, jei domina ilgaamžiškumas ir mūsų organizmo veikimas, bet man pritrūko to „wow“.
Moterų pašnekesiai prie kavos puodelio, daug dėmesio skirta nereikšmingoms detalėms, tokioms kaip "atsikėliau iš lovos ir pažvelgiau pro langą", mažai konkretumo