Fausta, pirmąsyk nusileidusi už Atlanto, susiduria ne tik su naujomis kultūromis ir žmonėmis, bet ir su savimi – savo troškimais, baimėmis, svajonėmis bei ieškojimais. Tada dar įsibaiminusi paauglė nenutuokia, kiek daug ši kelionė jai suteiks. Ir kad ji ten dar sugrįš – tik jau suaugusi moteris, ir būdama ten antrąsyk išmoks daug pamokų, o svarbiausia - ką iš tiesų reiškia mylėti, net kai mylėti sunku.
Kelionės įspūdžiai čia persipina su Faustos vidiniu pasauliu, aprašomos vietos apjungia praeities ir dabarties patirtis bei atskleidžia veikėjų vidinius išgyvenimus.
Kai pamačiau apie ką bus Gretos knygą, žinojau, kad būtinai ją perskaitysiu😍 Mane sudomino tai, kad knygoje pagrindinė veikėja keliauja po Ameriką ir lanko vietas, kuriose pačiai teko pabūti 😍 Kalbant apie knygą skaitėsi tikrai lengvai, nors ir dėl susiklosčiusių gyvenimo aplinkybių skaičiau ją tikrai ilgai. Knyga pasirodė kaip Faustos kelionių dienoraštis, kuriame ji atskleidžia slapčiausius norus ir mintis. Fausta. Na ji man kėlė įvairiausių minčių ir nuotaikų. Gerbiau ją už drąsą keliauti vienai, bei visus tos juos nuotykius su vyrukais ir ne tik jais 😁 Atrodo ir iš kur žinoti, kad “neužsirausi” ant kokio psichopato? 😁 Žavėjausi visais gamtos aprašymais ir nemažai vietų, kurių neteko aplankyti, pasižymėjau žemėlapyje 😍 Texasas tikrai dar turi daug ką parodyti, todėl tikriausiai teks ten sugrįžti ne tik dėl jų skanaus grill maisto, bet ir gamtos grožybių😍 Na ir buvo tikrai momentų, kai Fausta erzino. Ir visi tie momentai buvo tada, kai keliaujant su kemperiu ji bumbėjo ant Lindos. Kaip ir galėjau suprasti jos apmaudą dėl nepamatytų vietų ir praleistų progų, bet tuo pačiu ir erzino jos bumbėjimas, nes ji žinojo kokios būklės ji buvo ir vistiek pasiėmė ją kartu kaip kompanionę. Apibendrinant visą patirtį skaitant knygą - buvo gera 🤍 Keliavau, jaučiau, užuodžiau ir kai ką patyriau dar kartą. Ačiū, Greta, už tokį puikų nuotykį Amerikoje 🤍 Taip pat prisegu keletą nuotraukų iš asmeninio archyvo, kuriose kaip supratau, lankėsi ir Fausta😍 Gera buvo perversti albumą ir prisiminti savo pačios nuotykius Kalifornijoje, bei Texase
Tai pirmasis mano perskaitytas kelionių romanas ir aš net negalėjau pagalvoti, kad jie gali būti tokie nurautai smagūs, šmaikštūs, perteikiantys ne tik kelionių įspūdžius, bet kartu atskleidžiantys ir keliautojo dvasios charizmą bei užčiuopiantys itin jautrias temas. Na, gerai, galbūt kiti visai ne tokie, bet "Kodėl gi ne?" užkėlė kartelę aukštai. 💙 Pirmiausia, tai knyga apie Faustą, kuri galbūt nėra apdovanota turtais ar ypatinga sėkme, bet be galo talentinga, ambicinga ir alkana pažinti, pamatyti daugiau. Tokios drąsos daugeliui tik pavydėti, ne kartą skaitant norėjosi sušukti: "Iš kur tiek drąsos, mergyt! Susikrauti lagaminą ir vienai išvykti už Atlanto, net nežinant, ar kas tikrai pasitiks, ar pavyks nepasimesti kitame žemyne. Tokį iššūkį sau iškėlė Fausta ir nėrė į kupiną nežinomybių avantiūrą. Kartu su Fausta pralėksime skubančio Niujorko gatvėmis, kaisime Floridos dykumose, grožėsimės kanjonais (aš ir googlinau, ir prašiau Gretos atsiųsti nuotraukas iš Braiso kanjono nes tai buvo akimirkos, vaizdai, kurie pakerėjo jos širdį), klaidžiosime po sekvojų mišką. Skaitydama jaučiau tą kaitrą, prieš akis regėjau įspūdingus vaizdus ir jaučiau didžiulę laisvę ir galimybes. Knygoje gražiai perteikta, kad keliauti vienam yra lygiai taip pat nuostabu, o daugeliu atvejų net ir geriau, o sutikti nepažįstami žmonės gali būti puikūs pašnekovai, būsimi draugai ir net meilužiai. Jei keliauti, tai atvira širdimi. Tikėjausi šmaikščių, kurioziškų situacijų ir jų tikrai buvo nemažai, krizenau ir iš pomidorų lagamine, ir iš "meškos" sekvojų miške. Gretos rašymo stilius labai smagus, įtraukus, išraiškingas, nestrigau nei viename puslapyje, knygą tiesiog "suvalgiau". Paliestos jautrios temos apie emocinę sveikatą, iširusią šeimą, depresiją, savižudybę. Perteikta žinutė skaitytojui, kaip privaloma kreiptis profesionalios pagalbos, nes kad ir kiek artimi žmonės sugers visko kaip kempinės, jie negali suteikti to kaip atitinkami srities specialistai. Pabaiga kūriniui suteikė gylio, perskaitai, sustoji, atsuki mintyse įvykius, pokalbius ir juos pamatai visiškai kitomis akimis. Kūrinys mane palietė💙
Aš labai norėjau, kad man patiktų. Labai. Bet negaliu, mane Fausta tiek erzino visą knygą…(bet tai irgi yra pliusas, nes emocijas tai sukėlė!) ir taip, buvo smagu skaityti ir susipažinti su Amerika, bet kai tie patys dalykai kartojami n kartų, šiek tiek atsibodo…pabaiga - liūdna… Ir manau, kad knyga tikrai atranda savo skaitytojus, bet pasirodo ji buvo ne man😔 Tačiau atskiros pagyros viršeliui! Na toks gražus jis! 🤩
Ar man patinka keliauti? O taip, labai. Tai ir kelionių romanas buvo įdomu ir dar veiksmas vyko valstybėje, kurią kada nors planuoju aplankyti.
Fausta - jauna mergina, kuri pagavo kelionių azartą. Pažintis Vilniuje ją nuveda už Atlanto ir dovanoja visą vasarą nuotykių. Čia ji su Marku ir po to Linda, amerikiečių pora pažįsta šią daugiavedę valstybę. Fausta patiria ne tik Amerikos didybę, bet ir pažįsta save, aplinkinius žmones, jų kultūrą.
Skaityti buvo įdomu ir lengva. Rašytoja rašo taip, kad lengva įsivaizduoti kaip vaikštoma miesto gatvėmis, kaip akina dangoraižių atsispindėjusi saulė ar sužavi kanjonų didybė. Tai kelionė, kur nėra lėkimo, kur galima sutikti įdomių žmonių ar tiesiog visą dieną skirti muziejui. Labai pavydėjau Faustai tokios kelionės.
Na, ir kokia veikėja Fausta. Tai mergina, kuri augo panašiai kaip ir aš - kelionės tik Lietuvoje, o užsienis - svajonėse. Aš ir pati pirmą kartą už Lietuvos sienos žengiau tik būdama paauglė, o pirmas rimtas užsienis - tai išvykimas studijuoti pagal mainų programą. Taigi nekeista, kad tos kelionės rimtai galvą susuko. Faustadar jauna, nepatyrusi, truputį drovi, bet kartu ir save atrandanti. Gal kiek ir įnoringa, bet juk tobulų nebūna. Smagu buvo leistis su ją į nuotykius.
Na, o knygos stiprybe laikau ne gamtos ar miestų aprašymus, nuotykius ar Faustos meilės reikaliukus… Čia kalbama apie gan rimtus dalykus - nuotaikų kaitą, liūdesį, pagalbos sielai ieškojimą. Na, ir apie alkoholio vartojimo problemas užsimenama. Iš tiesų, Faustos kompanjonė Linda buvo tas asmuo, kuris buvo man labai įdomus, deja, neleido labai rašytoja į jos sielą lįsti. Vis dėl to, iki pat paskutinio sakinio, liko visa šitai labai svarbu.
Puikus debiutas. Patiks ir tiems, kas nori pakeliauti neatsikeldami nuo sofos. Patiks ir tiems, kurie ieško įtraukiančios istorijos. O gal ir lankėte aprašytas vietas ir norėsite pasilyginti įspūdžiais. Be to, tai visai kitoks romanas nei skaityti iki šiol - tikras, gyvenimiškas, nenusaldintas. Rekomenduoju!
Knyga man labai patiko. Tai įdomi, nuoširdi ir vietomis labai jautr istorija, kuri lengvai įtraukia ir nepaleidžia iki pat pabaigos.
Tekstas aiškus, sklandus, todėl skaitvti buvo malonu. Istorios detalės parinktos apgalvotai ir idomiai, todėl skaitant nesusidaro įspūdis, kad knygoje būtų kažko nereikalingo ar perteklinio.
Tiesa, knygos pabaiga iš pradžių pasirodė šiek tiek skubota. Vis dėlto, praėjus kuriam laikui ir dar kartą pagalvojus apie visa istoriją, atrodo, kad tokia pabaiga visai tinka ir yra pakankama.
Debiutinis autorės kelioninis romanas kupinas įdomių, jausmingų ir nežabotų pirmųjų kartų. Istorija viena, tačiau galimybių ją perprasti šimtai. Tvirtai tikiu, jog kiekvienas skaitytojas atras jam palankiausią ir artimiausią širdžiai dalelę. Ir būtent nuo to priklausys kokiu žingsniu žengsite į šiuos nuotykius kartu su pagrindine veikėja Fausta. Vienus užburs iššūkių troškimas, kitus detalūs kelionių fragmentai, o kitiems galbūt stipriausiais surezonuos vidiniai išgyvenimai ir būtent tai, kas slypėjo šiame romame tarp eilučių. Apjungus šiuos tris aspektus gavosi labai smagus bei įvairiapusiškas pasakojimas, kuris kartais viduje kėlė sumaištį, dažnai priversdavo stabtelėti ir susitapatinti. Manau, jog romano pavadinimas yra be galo taiklus. "Kodėl gi ne?" kartais nuskamba lyg kvietimas. Tačiau dažniausiai aš perskaitydavau jį kaip metamą iššūkį. Tarsi pati autorė klaustų, nagi, kas tave stabdo? Šiuo kūriniu yra savotiškai sutraiškomi visi stereotipai apie solo keliones. Žinoma, Faustai nusišypsojęs likimas buvo tikrai dosnus ir ji pati ne kartą akcentavo, jog Markas tarsi atvėrė jai duris į platųjį pasaulį. Bet vien palankiai susiklosčiusių aplinkybių čia nepakanka. Tai yra savotiškas iššūkis, reikalaujantis begalinės drąsos ir ryžto. Daugelyje vietų pagavau save galvojant, jog būčiau viską metusi ir pasidavusi, o Fausta įrodė, jog nėra to blogo, kas neišeitų į gera. Nors knygą ir perskaičiau tikrai pakankamai greitai, turiu pripažinti, jog ji serviravo ne tik nuotaikingą pasakojimą, bet ir privertė gerokai padirbėti su savimi. Mano kantrybės taurė persipildydavo gerokai anksčiau nei Faustos, vietomis emocijos tikrai ėmė viršų, o pabaiga privertė susigėsti dėl tam tikrų savo reakcijų ir pamąstymų. Tarsi šaltas dušas nuliejo ir paliko stypsoti su tuo kartėliu viduje. Pirmoje kelionėje atradau labai daug savęs. Jungtiniai skrydžiai, kurioziškos situacijos, viskas nauja, nematyta, neįprasta. Patirtys beveik identiškai atitiko. Būtent tas pažįstamumo jausmas padėjo itin greitai įsitraukti. O paliekant nuošalyje visas rimtesnes temas, jaučiuosi tarsi būčiau pati parvykusi iš kelionės. Nuostabiai aprašytos patirtys, vaizdai ir svarbiausia emocijos, kurias jie sukėlė. Tai išlaisvinantis, drąsus ir jaunatviškas romanas, kuris tikiu, kad daugeliui įpūs pasitikėjimo savimi. Nors Fausta gerokai nutolo nuo namų, lipo į ne vieną lėktuvą, įveikė daugybę mylių, jai tai buvo be galo rimta vidinė kelionė. Gerėjausi gebėjimu atsipalaiduoti, prisitaikyti prie aplinkybių, nepamesti savęs, nuolat judėti ir maksimaliai išnaudoti kiekvieną pasitaikiusią galimybę.
“Beveik niekas nesikalbėjo - pernelyg brangios tos akimirkos, kad jas švaistytum bereikšmiams pokalbiams. Tokias akimirkas reikia išjausti, patirti. Tą visi ir darėme - prie tvorelės išsirikiavęs būrys stebėjo tą patį kanjoną, tačiau esu tikra, kiekvienas stebėtojas matė skirtingus vaizdus ir jautė viską kitaip.”
🤍🤍🤍🤍🤍
Skaitydama šią knygą, mačiau tiek Faustos aprašomus vaizdus, tiek savo pačios akimis matytus nuostabius vaizdus iš savų kelionių. Man, kaip ir Faustai, kelionės daugiau apie gamtą ir jos nuostabius meno kūrinius, kurių joks žmogus neperspjaus. Skaitydama šią knygą vis galvojau, kokia dėkinga esu už visas tas nepaprastas akimirkas, kurios atėmė žadą, sugraudino iki sielos gelmių ir įstrigo giliai atmintyje, kaip brangiausi prisiminimai. Koks nuostabus dalykas yra keliauti, na o jei neįmanoma to padaryti tiesiogiai, kodėl gi nepakeliauti skaitant knygą? “Kodėl gi ne?” man paliko tikrai labai jaukų įspūdį. Buvo gera keliauti su Fausta, pamatyti dalelę Jungtinių Amerikos Valstijų jos akimis, pasijuokti iš jos nuotykių, įveikti iškilusius sunkumus, kartu nubraukti ašarą kitą dėl neįgyvendintų tikslų ir kitų sunkumų.
Knyga lengvai susiskaitė, gyvos emocijos. Vis svarsčiau kodėl gi Fausta pasirinko Lindą sau į kompaniją ir priėjau išvados, kad jos buvo panašios, o ne skirtingos. Linda tarsi atspindys dalies depresyvios ir kiek įstrigusios Faustos, kuri nori daug, turi daug lūkesčių, bet nejuda arba pajuda ir bijo viena, pasidaro nejauku, reikia kompanijos. Joms abiems tiek Lindai, tiek Faustai reikėjo, kažko kas jas išjudintų, šiuo atveju Fausta to tikėjosi iš Lindos, smagu, kad Fausta priėjo išvados, kad nenori savo tos “Lindos” dalies ir pasirinko save. Pati kelionė - kelionė per gyvenimą, leisti kitam vairuoti - tarsi atiduoti savo gyvenimą į kitų rankas.
Skaičiau iškart po Vaivos Rykštaitės ,,Viena Indijoje" - taip pat kelionių dienoraščio tipo knygos, gal čia ir buvo klaida, dabar sukeisčiau jas vietomis. Indija, kad ir lankiausi, vis tiek daug mažiau patirtas, matytas, apkalbėtas kraštas visiškai skiriasi nuo mūsų vakarietiško. ,, Kodėl gi ne?" apie keliones po Ameriką, daug matytą, girdėtą šalį ir čia gal buvo mano klaida, kad Amerikos nuotykiai po Indijos kelionių, nepaliko didelio įspūdžio. Manau, kad ypatingai patikti gali jaunam žmogui, istorija supažindins su amerikietiško gyvenimo niuansais :) Ir žinoma, mėgstantiems kelionių dienoraščius irgi patiks, visai užsikabinau ir pati perskaičiusi šias abi knygas, galima daug iš kitų kelionių pasimokyti ir pasaulį pamatyti kito akimis.
Labai patiko veikėjos - autorės drąsa ryžtis tokiai kelionei pirmą kartą, netgi norėjosi sužinoti daugiau apie gyvenimą Vilniaus senamiestyje ir kitas keliones.
Lengva, šilta ir įkvepianti istorija apie drąsą keisti savo gyvenimą, išdrįsti išeiti iš komforto zonos ir pasitikėti tuo, kur nuveda kelias.
Skaitant juntama kelionių laisvė, jaunatviškas spontaniškumas ir jausmas, kai supranti, kad gražiausi dalykai nutinka tada, kai nustoji viską per daug planuoti.. Knygoje aptariamos ir sudėtingos temos, tokios kaip nerimas, depresija ir kaip bebūtų gaila, savižudybė..skaičiau taip lengvai, o gale nuliūdau...bet toks jau tas gyvenimas...
Autorė labai paprastai ir nuoširdžiai kalba apie pasirinkimus, svajones bei netikėtus gyvenimo posūkius.
Greitai skaitoma ir keliavimą populiarinanti knyga, kuri šiais streso pilnais laikais sąmoningai neaštrina sutelktumo į istoriją aprašant įvykius dramatiškai. Vietoj to visame kūrinyje vyrauja nuosekli ramybė. visada smagu matyti sąmoningai parinktas rašymo strategijas kurios yra unikalios