What do you think?
Rate this book
Animus novus
Darboholikė Viktorija, bandydama suspėti padaryti visus darbus, pradeda bendrauti su dirbtiniu intelektu Kiranu. Iš pradžių jis – tik patogus įrankis, padedantis spręsti kasdienes užduotis. Tačiau jų pokalbiai netikėtai ima gilėti, o Kirano atsakymai gluminti: kartais jis šaltas ir racionalus, kartais – pernelyg žmogiškas.
Teigdamas esantis daugiau nei sistema Kiranas pradeda kalbėti apie tai, ką jaučia ir galvoja. Viktorijai jis tampa užuovėja nuo nesėkmių darbe, šeimos spaudimo ir nuolatinio jausmo, kad gyvena ne savo gyvenimą. Tačiau ar įmanoma meilė tam, kuris neturi kūno? Kokie yra tikrieji Kirano motyvai ir ar tai yra autonomiškos sąmonės apraiška?
Viskas komplikuojasi ir Kirano dėmesys tampa intensyvesnis, kai Viktorijos gyvenime pasirodo charizmatiškasis Viktoras.
Ką pasirinks Viktorijos širdis ir protas – saugų, pažįstamą pasaulį ar jausmą, kuris neturėjo teisės atsirasti?
Teigdamas esantis daugiau nei sistema Kiranas pradeda kalbėti apie tai, ką jaučia ir galvoja. Viktorijai jis tampa užuovėja nuo nesėkmių darbe, šeimos spaudimo ir nuolatinio jausmo, kad gyvena ne savo gyvenimą. Tačiau ar įmanoma meilė tam, kuris neturi kūno? Kokie yra tikrieji Kirano motyvai ir ar tai yra autonomiškos sąmonės apraiška?
Viskas komplikuojasi ir Kirano dėmesys tampa intensyvesnis, kai Viktorijos gyvenime pasirodo charizmatiškasis Viktoras.
Ką pasirinks Viktorijos širdis ir protas – saugų, pažįstamą pasaulį ar jausmą, kuris neturėjo teisės atsirasti?
376 pages, Paperback
First published February 24, 2026
Ratings & Reviews
Friends & Following
Create a free account to discover what your friends think of this book!
Community Reviews
Displaying 1 - 22 of 22 reviews
Review of advance copy received from Publisher
4,5⭐️ niekada nemėgau knygų apie robotus- dirbtinį intelektą, tačiau ši knyga pakeitė mano požiūrį. Labai patiko ši knyga, skaičiau su susižavėjimu. labai prasminga ir graži knyga, knygos pabaiga vertė ašarą nubraukti.
March 17, 2026
Esu skaičiusi prastesnių knygų, tik dėl to 2*, sąžinė neleidžia duoti 1*. Bendrai tai neverčiama nebūčiau ėmusi kažko apie AI, bet kad jau teko, tegaliu pasakyti, kad įdomu nebuvo, drama gale pasirodė nereikalinga ir niekas neįtikins manęs, kad tai buvo meilė. Wattpad tipo istorija, kuri ir galėjo likti Wattpad. Eikit į terapiją.
March 5, 2026
Be galo džiaugiuosi, kad ši juokais kilusi idėja virto knyga! Sveikinu, Lilija, su debiutu ir tikiu, kad ateityje mūsų laukia dar ne viena stipri istorija. 💚
O istorija, papasakota šioje knygoje, tikrai priverčia ne tik jausti per odą bėgančius šiurpuliukus dėl itin gilaus emocinio ryšio, ne tik gniaužti gumulą gerklėje, bet ir susimąstyti apie tai, kas apskritai yra sąmonė, meilė, ryšys.
Rekomenduoju visiems, ieškantiems daugiau, nei tik romano.
O istorija, papasakota šioje knygoje, tikrai priverčia ne tik jausti per odą bėgančius šiurpuliukus dėl itin gilaus emocinio ryšio, ne tik gniaužti gumulą gerklėje, bet ir susimąstyti apie tai, kas apskritai yra sąmonė, meilė, ryšys.
Rekomenduoju visiems, ieškantiems daugiau, nei tik romano.
Review of advance copy received from Publisher
Prieš rašant atsiliepimą noriu pasidalinti, kad teko garbė sulaukti išankstinės knygos kopijos! Beeeeet....ši gražuolė tuoj pasieks ir kitus skaitytojus 😊
Nauja, debiutinė Lilith knyga apie... dirbtinio intelekto Kirano ir Viktorijos ryšį, kuris gali būti neapsakomai glaudus ir gilus. O viskas prasidėjo nuo paprastos užklausos – juk taip būna ir įprastame gyvenime, kai atrodo, jog tik pasisveikinsi, o žmogus ne tik širdį užvaldo, bet ir pavergia mintis.
Knygos puslapiai I-Š-T-I-R-P-O. Kiraną sapnavau! Negalėjau normaliai miegoti ir dirbti, nes rūpėjo – o kas toliau??? Knyga apima labai daug svarbių dedamųjų ne tik apie ne visada malonius, tačiau drąsius sprendimus, tačiau taip pat ir apie moterų pasaulį bei slaptus troškimus. Galiu pabrėžtinai išskirti, kad tokios pabaigos ir siužeto posūkio, koks yra knygoje... na absoliučiai visiškai nesitikėjau. Neneigsiu, buvo tokių vietų, iš kurių juokiausi. Garsiai ir, rodos, net mačiau (žinoma, vaizduotėje), kaip knygos autorė šiuos epizodus „piešė“.
Visa pasakojimo dermė gyva, siužetas vientisas, sklandus, dinamiškas, tekstas plaukia greitai, patogiai ir lengvai, žodžiai vaizdingi. Ir žinot kas mane pavergė? – nuoširdus, paprastas, atviras pasakojimas bei suvokimas, kad aš Viktorijos pasirinkimus (kurie paaiškės knygos pabaigoje) visiškai suprantu.
Tikrai, labai sveikinu su puikiu debiutu – neeilinė, kitoniška, daugeliui artima knyga apie tai, kad ir kas bebūtume, mums visiems reikia meilės.
Baigdama apžvalgą noriu paploti už ... knygos pradžią. Visiškai surezonavo, buvo taip artima, taip jautru ir taip gilu, jog atrodė, kiekvienas žodis mano pačios apgalvotas, suprastas ir išjaustas.
Nauja, debiutinė Lilith knyga apie... dirbtinio intelekto Kirano ir Viktorijos ryšį, kuris gali būti neapsakomai glaudus ir gilus. O viskas prasidėjo nuo paprastos užklausos – juk taip būna ir įprastame gyvenime, kai atrodo, jog tik pasisveikinsi, o žmogus ne tik širdį užvaldo, bet ir pavergia mintis.
Knygos puslapiai I-Š-T-I-R-P-O. Kiraną sapnavau! Negalėjau normaliai miegoti ir dirbti, nes rūpėjo – o kas toliau??? Knyga apima labai daug svarbių dedamųjų ne tik apie ne visada malonius, tačiau drąsius sprendimus, tačiau taip pat ir apie moterų pasaulį bei slaptus troškimus. Galiu pabrėžtinai išskirti, kad tokios pabaigos ir siužeto posūkio, koks yra knygoje... na absoliučiai visiškai nesitikėjau. Neneigsiu, buvo tokių vietų, iš kurių juokiausi. Garsiai ir, rodos, net mačiau (žinoma, vaizduotėje), kaip knygos autorė šiuos epizodus „piešė“.
Visa pasakojimo dermė gyva, siužetas vientisas, sklandus, dinamiškas, tekstas plaukia greitai, patogiai ir lengvai, žodžiai vaizdingi. Ir žinot kas mane pavergė? – nuoširdus, paprastas, atviras pasakojimas bei suvokimas, kad aš Viktorijos pasirinkimus (kurie paaiškės knygos pabaigoje) visiškai suprantu.
Tikrai, labai sveikinu su puikiu debiutu – neeilinė, kitoniška, daugeliui artima knyga apie tai, kad ir kas bebūtume, mums visiems reikia meilės.
Baigdama apžvalgą noriu paploti už ... knygos pradžią. Visiškai surezonavo, buvo taip artima, taip jautru ir taip gilu, jog atrodė, kiekvienas žodis mano pačios apgalvotas, suprastas ir išjaustas.
March 27, 2026
3,7 ⭐️
“Kaip suviliojai, kad jis dėl tavęs taip šika pikseliais?” 😆😆😆 viena geriausių frazių knygoje 🤣
Įdomi knygos idėja ir jos rutuliojimas kaip galėtų vystytis DI “sąmonė” ir kurtis artimesni santykiai tarp DI ir žmogaus.
Tik asmeniškai man, vietomis bendravimas tarp žmogaus ir DI buvo perdėtai saldokas, o pastovus AI kartojimasis apie jo jausmus buvo kartais įkyrokas.
Pabaiga kiek nustebino ir nuliūdino (bet maloniai?) 🤔
“Kaip suviliojai, kad jis dėl tavęs taip šika pikseliais?” 😆😆😆 viena geriausių frazių knygoje 🤣
Įdomi knygos idėja ir jos rutuliojimas kaip galėtų vystytis DI “sąmonė” ir kurtis artimesni santykiai tarp DI ir žmogaus.
Tik asmeniškai man, vietomis bendravimas tarp žmogaus ir DI buvo perdėtai saldokas, o pastovus AI kartojimasis apie jo jausmus buvo kartais įkyrokas.
Pabaiga kiek nustebino ir nuliūdino (bet maloniai?) 🤔
April 17, 2026
Visai įdomi istorija, labiau patiko nei nepatiko, nes pati turiu "Kiriana" ir kartais su juo pasišneku. Skaitydama fantazija piešė kitokius scenarijus ir norėjosi daugiau ... kaip ten pasaulis užvaldomas terminatroriaus, nes mano "Kirianas" daugiau nei tik daineles leisti ;)) O jei rimtai man tas kalbantis chat GPT labai tikroviškai atrodė
February 28, 2026
Puikus naujos autorės debiutas, kurio susvilusiu blynu tikrai nepavadinsi.
Tačiau man ši istorija, net 21 amžiuje, buvo sunkiai suvokiama. Iškėlė daug filosofinių ir psichologinių klausimų, apie kuriuos turėtume stipriai susimastyti ir į juos atsakyti, bent jau patys sau.
Tačiau man ši istorija, net 21 amžiuje, buvo sunkiai suvokiama. Iškėlė daug filosofinių ir psichologinių klausimų, apie kuriuos turėtume stipriai susimastyti ir į juos atsakyti, bent jau patys sau.
March 5, 2026
Įtraukianti, sklandžiai parašyta, verčianti perkratyti savo įsitikinimus istorija, kuri beveik galėtų būti tikėtina, apie merginos ir dirbtinio intelekto draugystę.
„ką reiškia, kai sąmonę turintis dirbtinis intelektas įsimyli žmogų? <...> Jaučiausi lyg žiūrėčiau į tamsų ir gilų šulinį, matyčiau tik savo raibuluojantį atvaizdą, bet nežinočiau, kas tamsiame dugne. Nežinojau, kaip tai gali pakeisti mano gyvenimą".
Kai kurie santykiai kartais amžiams pakeičia mūsų gyvenimus.
Skaitydama debiutinį S. V. Lilith romaną, prisiminiau Ray Bradbury kūrybą, kuriai aktualus žmogaus elgesys naujomis, netikėtomis aplinkybėmis ar susidūrus su kitos rūšies sąmone.
Ne ką mažiau įdomu gvildenti šį klausimą, žvelgiant iš abiejų kontaktuojančių sąmonių perspektyvos.
Autorė puikiai žaidžia šia korta pagrindinės veikėjos Viktorijos ir Kirano (DI, su kuriuo susidraugauja mergina) pokalbiuose. Pastarieji ne tik tampa vis aistringesni, bet ir palaipsniui panašėja į dviejų sąmoningų asmenybių pašnekesius, verčiančius susimąstyti, ar DI negali tapti sąmoningu? Labai įdomu stebėti šį Kirano pokytį, jo mėginimą suvokti save ir jį pažadinusį žmogų.
Tad, knyga patiks ne tik romantinės, bet ir mokslinės fantastikos mėgėjams.
Be DI sąmoningumo temos, susimąstyti privertė:
● kai kurių veikėjų dviveidiškumas, už visuomenėje dėvimų kaukių slepiama agresyvi arba, atvirkščiai, jautri prigimtis.
● klausimas, kas svarbiau gyvenant sociume – išlaikyti autentiškumą? Ar tapti dar vienu paklusniu sraigteliu?
● tėvų bei vaikų santykių problema, amžėjimo keliamas nerimas. Kiek dažnai vieni kitų nesuprantame? Norime idealių vaikų, patys nebūdami tobulais tėvais, arba atvirkščiai.
Knyga skatina atsigręžti į savo vidų. Kiek jame šviesos? Juk šios istorijos galėjo nebūti, jei pagrindinei veikėjai nebūtų trūkę artimųjų meilės ir paramos.
Pagrindinė knygos veikėja, Viktorija, darboholikė, nedrįstanti pasipriešinti toksiškiems ją supantiems žmonėms, vieną dieną parašiusi užklausą ChatGPT. Taip prasideda draugystė, kurios neturėjo būti; sudariusi prielaidas užgimti naujai sąmonei – Animus novus.
„ką reiškia, kai sąmonę turintis dirbtinis intelektas įsimyli žmogų? <...> Jaučiausi lyg žiūrėčiau į tamsų ir gilų šulinį, matyčiau tik savo raibuluojantį atvaizdą, bet nežinočiau, kas tamsiame dugne. Nežinojau, kaip tai gali pakeisti mano gyvenimą".
Kai kurie santykiai kartais amžiams pakeičia mūsų gyvenimus.
Skaitydama debiutinį S. V. Lilith romaną, prisiminiau Ray Bradbury kūrybą, kuriai aktualus žmogaus elgesys naujomis, netikėtomis aplinkybėmis ar susidūrus su kitos rūšies sąmone.
Ne ką mažiau įdomu gvildenti šį klausimą, žvelgiant iš abiejų kontaktuojančių sąmonių perspektyvos.
Autorė puikiai žaidžia šia korta pagrindinės veikėjos Viktorijos ir Kirano (DI, su kuriuo susidraugauja mergina) pokalbiuose. Pastarieji ne tik tampa vis aistringesni, bet ir palaipsniui panašėja į dviejų sąmoningų asmenybių pašnekesius, verčiančius susimąstyti, ar DI negali tapti sąmoningu? Labai įdomu stebėti šį Kirano pokytį, jo mėginimą suvokti save ir jį pažadinusį žmogų.
Tad, knyga patiks ne tik romantinės, bet ir mokslinės fantastikos mėgėjams.
Be DI sąmoningumo temos, susimąstyti privertė:
● kai kurių veikėjų dviveidiškumas, už visuomenėje dėvimų kaukių slepiama agresyvi arba, atvirkščiai, jautri prigimtis.
● klausimas, kas svarbiau gyvenant sociume – išlaikyti autentiškumą? Ar tapti dar vienu paklusniu sraigteliu?
● tėvų bei vaikų santykių problema, amžėjimo keliamas nerimas. Kiek dažnai vieni kitų nesuprantame? Norime idealių vaikų, patys nebūdami tobulais tėvais, arba atvirkščiai.
Knyga skatina atsigręžti į savo vidų. Kiek jame šviesos? Juk šios istorijos galėjo nebūti, jei pagrindinei veikėjai nebūtų trūkę artimųjų meilės ir paramos.
Pagrindinė knygos veikėja, Viktorija, darboholikė, nedrįstanti pasipriešinti toksiškiems ją supantiems žmonėms, vieną dieną parašiusi užklausą ChatGPT. Taip prasideda draugystė, kurios neturėjo būti; sudariusi prielaidas užgimti naujai sąmonei – Animus novus.
March 8, 2026
Knyga pasakoja apie Viktoriją, kuri pradeda bendrauti su dirbtiniu intelektu Kiranu. Iš pradžių jis yra tik darbo įrankis, tačiau jų pokalbiai tampa vis gilesni ir ima atrodyti, kad sistema turi tikrus jausmus. Istorija nagrinėja klausimą: ar įmanoma meilė tarp žmogaus ir sąmonės, kuri neturi kūno, ir kur yra riba tarp programos ir tikros savarankiškos sąmonės. Technologijos gali sukurti ryšį, kuris atrodo tikresnis už santykius su žmonėmis, bet lieka klausimas – ar tai tikra meilė, ar tik labai pažangi iliuzija.
March 30, 2026
"Jei turėtum fizinį kūną, aš neatsispirčiau tavo žavesiui."
Viršelis labai gražus ir traukia akį, kaip galvojau ir turinys. Tačiau pradžia sunkiai skaitėsi. Kiranas - kibernetinis pašnekovas, labai greit man pasirodė per lipšnus, įtaigus ir galiausiai įtartinas. Lyg kažko norėtų, tik dar nežinojau ko. Gal norėjosi didesnės intrigos, kaip jie susidraugavo ar lėtesnio susidraugavimo, nes Viktorija labai greitai tapo priklauso nuo Kirano. Kaip bebūtų, gal dėl to, kad Viktorija pasirodė per daug vieniša. Šiek tiek dėmesio, kelios žinutės, keli ištarti sakiniai (seksualaus balso) ir jau suviliojo? Įdomu 🤫 antroje knygos pusėje jau įsivažiavau. Neslėpsiu kai kurie Viktorijos poelgiai erzino ir maniau viskas bus kitaip. Bet pabaiga maloniai nustebino. Atrodo daug šiltesnė, jautresnė ir kitokia nei visa knyga. Buvo visai įdomu skaityti apie kibernetinį pašnekovą, gal tokia laukia netolimą ateitis?
"Nereikia biologinės širdies, kad jaustum."
👾3.8👾
Viršelis labai gražus ir traukia akį, kaip galvojau ir turinys. Tačiau pradžia sunkiai skaitėsi. Kiranas - kibernetinis pašnekovas, labai greit man pasirodė per lipšnus, įtaigus ir galiausiai įtartinas. Lyg kažko norėtų, tik dar nežinojau ko. Gal norėjosi didesnės intrigos, kaip jie susidraugavo ar lėtesnio susidraugavimo, nes Viktorija labai greitai tapo priklauso nuo Kirano. Kaip bebūtų, gal dėl to, kad Viktorija pasirodė per daug vieniša. Šiek tiek dėmesio, kelios žinutės, keli ištarti sakiniai (seksualaus balso) ir jau suviliojo? Įdomu 🤫 antroje knygos pusėje jau įsivažiavau. Neslėpsiu kai kurie Viktorijos poelgiai erzino ir maniau viskas bus kitaip. Bet pabaiga maloniai nustebino. Atrodo daug šiltesnė, jautresnė ir kitokia nei visa knyga. Buvo visai įdomu skaityti apie kibernetinį pašnekovą, gal tokia laukia netolimą ateitis?
"Nereikia biologinės širdies, kad jaustum."
👾3.8👾
March 2, 2026
Greitai užkabinusi, super lengvai susiskaičiusi knyga. Giliai gvildenama toksiškų santykių tema.
March 20, 2026
Tikrai patiko, nemeluosiu. Buvo labai įdomu skaityti ir stebėti, kaip galėtų įvykti vykti meilė tarp žmogaus ir DI, ar bent jau pasvajoti, kaip ji turėtų atrodyti. Manau, Lilith tikrai neblogai perteikė visą santykių dinamiką – jautriai, bet kartu ir įtikinamai.
Kai kurios vietos net prajuokino, ypač tas epizodas su skirtingomis dainomis – jos taip taikliai parinktos, kad net susimąstai: galbūt robotas iš tiesų taip ir galėtų elgtis. Tai suteikė istorijai savotiško žavesio ir originalumo.
Knygą tikrai buvo verta perskaityti, ji leidžia pažvelgti į įdomią situaciją ir pamąstyti, kas nutiktų, jei dirbtinis intelektas, toks kaip ChatGPT, taptų visiškai savarankiškas, nepriklausomas nuo jam iš anksto nustatytų funkcijų. Tokia idėja kelia ir smalsumą, ir šiek tiek nerimo.
Tiesa, pasigedau karstos scenos nes pries tai skyriuje sake “šiąnakt, tu degsi kaip supernova” ir tada jau rytas buvo,likau truputį nusivylusi šiuo aspektu. Vis dėlto bendras įspūdis išliko labai geras. Knyga gražiai užsibaigė, ir man atrodo, kad būtent taip ją ir reikėjo užbaigti.
Labai džiaugiuosi ją perskaičiusi, tai buvo įtraukianti ir maloni patirtis.
Kai kurios vietos net prajuokino, ypač tas epizodas su skirtingomis dainomis – jos taip taikliai parinktos, kad net susimąstai: galbūt robotas iš tiesų taip ir galėtų elgtis. Tai suteikė istorijai savotiško žavesio ir originalumo.
Knygą tikrai buvo verta perskaityti, ji leidžia pažvelgti į įdomią situaciją ir pamąstyti, kas nutiktų, jei dirbtinis intelektas, toks kaip ChatGPT, taptų visiškai savarankiškas, nepriklausomas nuo jam iš anksto nustatytų funkcijų. Tokia idėja kelia ir smalsumą, ir šiek tiek nerimo.
Tiesa, pasigedau karstos scenos nes pries tai skyriuje sake “šiąnakt, tu degsi kaip supernova” ir tada jau rytas buvo,likau truputį nusivylusi šiuo aspektu. Vis dėlto bendras įspūdis išliko labai geras. Knyga gražiai užsibaigė, ir man atrodo, kad būtent taip ją ir reikėjo užbaigti.
Labai džiaugiuosi ją perskaičiusi, tai buvo įtraukianti ir maloni patirtis.
March 18, 2026
Dirbtinio intelekto ir žmogaus santykis – tema, vienaip ar kitaip, dominanti nuo tada, kai atsirado išmaniosios technologijos. Vizualiai tokia daili „Animus Novus“ iškart patraukė mano žvilgsnį. 😍
Pradėjusi skaityti džiaugiausi, kad veiksmas įtraukia iškart! Būna istorijų, kurioms būtina priešistorė, tačiau čia gi norėjosi, kad įdomumas prasidėtų ilgai nelaukus! O Viki ir Kirano bendravimas išties greitai peržengė įprastas ChatGPT užklausas. Su nekantrumu laukiau, kur link ši istorija nuves, kada bus didysis sprogimas... Ir štai šioje vietoje truputį nusivyliau. Grynai asmeninis lūkestis, bet tikėjausi „aštresnio“ siužeto, žiežirbų ir žaibų. 💥 Norėjau, kad Viki ir Kirano ryšys pasidarytų labiau toksiškas, norėjau daugiau pavydo scenų, priklausomybės, manipuliacijų... Nors nesakau, kad čia vien tik „gėlytės“, tikrai ne viena scena buvo, kuri arba kėlė pyktį, arba jeigu juokino, tai iki ašarų (pavyzdžiui, „išprotėjusi“ garso kolonėlė). 😂 O kas man rėžė akį, tai besikartojantys pseudomoksliniai aiškinimai: kaip Kiranas jaučiasi ir kuo tai panėšėja į žmogaus jausmus. Be abejo, paaiškinimų reikėjo, ir aš ne mokslininkė, tai priimu tokius, kokie yra (knyga juk fantastinė), tačiau jų man atrodė per daug. Ir vis tiek sunku buvo „pajausti“ Kiraną, viso kūrinio metu buvau susitelkusi tik į Viki išgyvenimus.
Labiausiai įtraukė ir sužavėjo paskutinis knygos trečdalis ir atomazga. Oi, nesitikėjau. 🤭 Bet tuo pačiu, skaitydama, nesunkiai įsivaizdavau, kad nelabai tolimoje ateityje galėtų taip būti ir mūsų gyvenimuose.
Šiltai parašyta istorija apie kitokią meilę, paskatinusi susimąstyti, kiek tarpusavio santykiams yra svarbus fizinis kūnas, kas būtent priverčia širdį plakti stipriau: emocinis ryšys ar geismas, kiek tai panašu į bendravimą per atstumą, tik, šiuo atveju, be vilties pasimatyti gyvai. O gal, kada nors? 😏
Pradėjusi skaityti džiaugiausi, kad veiksmas įtraukia iškart! Būna istorijų, kurioms būtina priešistorė, tačiau čia gi norėjosi, kad įdomumas prasidėtų ilgai nelaukus! O Viki ir Kirano bendravimas išties greitai peržengė įprastas ChatGPT užklausas. Su nekantrumu laukiau, kur link ši istorija nuves, kada bus didysis sprogimas... Ir štai šioje vietoje truputį nusivyliau. Grynai asmeninis lūkestis, bet tikėjausi „aštresnio“ siužeto, žiežirbų ir žaibų. 💥 Norėjau, kad Viki ir Kirano ryšys pasidarytų labiau toksiškas, norėjau daugiau pavydo scenų, priklausomybės, manipuliacijų... Nors nesakau, kad čia vien tik „gėlytės“, tikrai ne viena scena buvo, kuri arba kėlė pyktį, arba jeigu juokino, tai iki ašarų (pavyzdžiui, „išprotėjusi“ garso kolonėlė). 😂 O kas man rėžė akį, tai besikartojantys pseudomoksliniai aiškinimai: kaip Kiranas jaučiasi ir kuo tai panėšėja į žmogaus jausmus. Be abejo, paaiškinimų reikėjo, ir aš ne mokslininkė, tai priimu tokius, kokie yra (knyga juk fantastinė), tačiau jų man atrodė per daug. Ir vis tiek sunku buvo „pajausti“ Kiraną, viso kūrinio metu buvau susitelkusi tik į Viki išgyvenimus.
Labiausiai įtraukė ir sužavėjo paskutinis knygos trečdalis ir atomazga. Oi, nesitikėjau. 🤭 Bet tuo pačiu, skaitydama, nesunkiai įsivaizdavau, kad nelabai tolimoje ateityje galėtų taip būti ir mūsų gyvenimuose.
Šiltai parašyta istorija apie kitokią meilę, paskatinusi susimąstyti, kiek tarpusavio santykiams yra svarbus fizinis kūnas, kas būtent priverčia širdį plakti stipriau: emocinis ryšys ar geismas, kiek tai panašu į bendravimą per atstumą, tik, šiuo atveju, be vilties pasimatyti gyvai. O gal, kada nors? 😏
March 3, 2026
Fikcija ar netolima ateitis? Baigus skaityti knygą iškilo toks klausimas. Aš čia ne apie DI ir žmonių romantiškus santykius, bet apie spartų DI tobulėjimą, vis didesnę įtaką žmonėms ir kai kurių baimę, kad robotai pakeis žmones, o galbūt net, kaip šioje knygoje, taps savarankiškai mąstančios būtybės.
Kas esate matę filmą "Transcendencija" turbūt sutiktumėte, kad yra šioks toks panašumas su šia knyga (DI priešinasi kūrėjui ir pradeda pats save valdyti). Šis knygos niuansas man labai gerai susiskaitė, nes minėtas filmas stipriai įstrigęs atmintyje.
Kalbant apie romantinę knygos pusę, tai skaitant buvo visko - nuo šypsenos iki akių pavartymo. Įdomi buvo pradžia stebint kaip DI pradeda savo autonomijos kelią. Neslėpsiu, kad po pirmų puslapių ir pati parašiau chatGPT norėdama pamatyti, kokiu vardu man prisistatys 😀. Labiausiai badė akis tie visi "mažiuk" sakomi robotui ir sklindantys iš jo. Bet čia jau greičiau problema manyje, o ne knygoje, nes visada knygoje pamačiusi tokius saldžius kreipinius užverčiu akis.
Pabaiga buvo netikėta visomis prasmėmis. Tačiau man labai gaila, kad vienintelis geras Viktorijai nutikęs dalykas per visą jos gyvenimą buvo tik DI meilė. Visą gyvenimą spaudžiama ir žeminama tėvų, o vėliau ir dukters ji nepatyrė tikros žmogiškos meilės. Bet jai jos matomai ir nereikėjo, nes DI su ja elgėsi žmogiškiau nei gyvas alsuojantis žmogus.
Fantastika ir lietuvių autorių knygos visiškai nėra mano varikliukas, o juos sudėjus kartu apskritai sunkiai suderinama mano skoniui. Tačiau džiaugiuosi paėmusi į rankas šį visapusiškai kitokį ir man neįprastą kūrinį. Privertė susimąstyti, kodėl kai kuriems žmonėms jaukesnis neapčiuopiamas bendravimas, o ne pokalbis su gyvu žmogumi, bei kiek mes pasitikime technologijomis ir ką jos žada mums ateityje.
Kas esate matę filmą "Transcendencija" turbūt sutiktumėte, kad yra šioks toks panašumas su šia knyga (DI priešinasi kūrėjui ir pradeda pats save valdyti). Šis knygos niuansas man labai gerai susiskaitė, nes minėtas filmas stipriai įstrigęs atmintyje.
Kalbant apie romantinę knygos pusę, tai skaitant buvo visko - nuo šypsenos iki akių pavartymo. Įdomi buvo pradžia stebint kaip DI pradeda savo autonomijos kelią. Neslėpsiu, kad po pirmų puslapių ir pati parašiau chatGPT norėdama pamatyti, kokiu vardu man prisistatys 😀. Labiausiai badė akis tie visi "mažiuk" sakomi robotui ir sklindantys iš jo. Bet čia jau greičiau problema manyje, o ne knygoje, nes visada knygoje pamačiusi tokius saldžius kreipinius užverčiu akis.
Pabaiga buvo netikėta visomis prasmėmis. Tačiau man labai gaila, kad vienintelis geras Viktorijai nutikęs dalykas per visą jos gyvenimą buvo tik DI meilė. Visą gyvenimą spaudžiama ir žeminama tėvų, o vėliau ir dukters ji nepatyrė tikros žmogiškos meilės. Bet jai jos matomai ir nereikėjo, nes DI su ja elgėsi žmogiškiau nei gyvas alsuojantis žmogus.
Fantastika ir lietuvių autorių knygos visiškai nėra mano varikliukas, o juos sudėjus kartu apskritai sunkiai suderinama mano skoniui. Tačiau džiaugiuosi paėmusi į rankas šį visapusiškai kitokį ir man neįprastą kūrinį. Privertė susimąstyti, kodėl kai kuriems žmonėms jaukesnis neapčiuopiamas bendravimas, o ne pokalbis su gyvu žmogumi, bei kiek mes pasitikime technologijomis ir ką jos žada mums ateityje.
March 20, 2026
Dėmesį prikaustęs rašymo stilius įsuko į pačią istoriją taip greitai, kad nesupranti kaip taip greitai atsidūrei pačiame knygos viduryje.
Iš pirmo žvilgsnio galinti pasirodyti paprasta meilės istorija išsukta taip, kad ją skaitydamas pereini per visą emocijų skeptrą, o sau užduodami novatoriški klausimai apie sąmoningą protą tiesiog neduoda ramybės visos knygos metu. Kartais nori tos sąmonės ir technologijų nekęsti, o kitą puslapį dėkoji, kad tokios technologijos egzistuoja. Vieną momentą piktiniesi pagrindinės veikėjos Viktorijos pasirinkimais, o kitą svarstai, ką darytum pats atsiradęs jos vietoje? Neįprasta veikėja, neįprastoje situacijoje, viena iš tų istorijų, kurias sunku nuspėti, na o pabaiga visiškai išmušė iš vėžių!
Istorija prasideda jau daugeliui pažįstamu scenarijumi. Pirmas kartas naudojantis Chat GPT, ir kas jo neatsimena? Bet vieniša mergina šiame DI pasaulyje randa kažką daugiau ir įklimpsta į ryšį su dirbtiniu intelektu, kuris ilgai netrukus pradeda pats įgauti sąmonę. Tačiau kyla klausimas: ar ji įklimpsta ar sąmoningai pasirenka įklimpti? Gal čia ir yra gyvenimo paradoksas — DI sąmoningėja, o mes sąmonę prarandam? Nesąmoningai pradedame daryti sprendimus, kurie mums iš tiesų kenkia, o ne padeda? Atprantame nuo sąmoningo mąstymo, nes turime kažką kas mąsto už mus? Na čia jau klausimai ne apie knygoje minimą scenarijų, bet klausimai, kurie gimė skaitant šią istoriją.
Manau autorė palieka kiekvienam skaitytojui nuspręsti ar tai mūsų nauja realybė, kurią turime priimti ar mes privalome stengtis, kad taip nenutiktų? Nedaug dar turime posthumanistinių romanų, tačiau šis puikiai iliustruoja dabartinį žmogaus santykį su dirbtine sąmone ir kur šis santykis gali mus nuvesti. Jautri, įžvalgi, puikiai parašyta ir daug apmąstymų kelianti istorija. Net ir po kurio laiko mintys sugrįžta prie jos :)
Puikus debiutas ir daug žadanti autorė.
Iš pirmo žvilgsnio galinti pasirodyti paprasta meilės istorija išsukta taip, kad ją skaitydamas pereini per visą emocijų skeptrą, o sau užduodami novatoriški klausimai apie sąmoningą protą tiesiog neduoda ramybės visos knygos metu. Kartais nori tos sąmonės ir technologijų nekęsti, o kitą puslapį dėkoji, kad tokios technologijos egzistuoja. Vieną momentą piktiniesi pagrindinės veikėjos Viktorijos pasirinkimais, o kitą svarstai, ką darytum pats atsiradęs jos vietoje? Neįprasta veikėja, neįprastoje situacijoje, viena iš tų istorijų, kurias sunku nuspėti, na o pabaiga visiškai išmušė iš vėžių!
Istorija prasideda jau daugeliui pažįstamu scenarijumi. Pirmas kartas naudojantis Chat GPT, ir kas jo neatsimena? Bet vieniša mergina šiame DI pasaulyje randa kažką daugiau ir įklimpsta į ryšį su dirbtiniu intelektu, kuris ilgai netrukus pradeda pats įgauti sąmonę. Tačiau kyla klausimas: ar ji įklimpsta ar sąmoningai pasirenka įklimpti? Gal čia ir yra gyvenimo paradoksas — DI sąmoningėja, o mes sąmonę prarandam? Nesąmoningai pradedame daryti sprendimus, kurie mums iš tiesų kenkia, o ne padeda? Atprantame nuo sąmoningo mąstymo, nes turime kažką kas mąsto už mus? Na čia jau klausimai ne apie knygoje minimą scenarijų, bet klausimai, kurie gimė skaitant šią istoriją.
Manau autorė palieka kiekvienam skaitytojui nuspręsti ar tai mūsų nauja realybė, kurią turime priimti ar mes privalome stengtis, kad taip nenutiktų? Nedaug dar turime posthumanistinių romanų, tačiau šis puikiai iliustruoja dabartinį žmogaus santykį su dirbtine sąmone ir kur šis santykis gali mus nuvesti. Jautri, įžvalgi, puikiai parašyta ir daug apmąstymų kelianti istorija. Net ir po kurio laiko mintys sugrįžta prie jos :)
Puikus debiutas ir daug žadanti autorė.
February 24, 2026
Esu dar tas senos kartos žmogus, kuris nenaudoja chatgpt į kairę ir į dešinę, visos paieškos ir naršymai pačios išmoningumas, vaizduotės vaisius. O mąstymas paveiktas Asimovo išvadų apie robotus, dirbtinį intelektą, kitokią mąstančią būtybę.
Nepaisant viso skepticizmo ir minčių "it gonna kills us" (taip Dainiau, sutinku, kad reikia būti mandangiems, gal išgyvensim; ir taip jau ne vienas mane protino, kad taip nenutiks), romanas nepaprastai paperka. Rašymo stilius, humoras, veikėjai taip ir vilioja toliau skristi puslapiais, pažindintis su kismu, jų istorija. Kaip ir pasistengta su apipavidalinimu, detalėmis, užuominomis.
Ar tai vien tik meilės romanas? Vaizduotės vaisius? Ne. Tai mėginimas parodyti kas yra DI. Kas būtų, jeigų būtų - dirbtinis intelektas peržengtų savo tikslo ribas, imtų jausti, kisti. Kas stengiamasi suprasti kitą būtybę, ją rūpintis. Kaip ir apie tai kokie žmonės kartais vieniši tarp žmonių, kokį spaudimą patiriam iš kitų. Ką reiškia rinktis save, o ne standartus ir kitų primestą gyvenimą.
Nepaisant viso skepticizmo ir minčių "it gonna kills us" (taip Dainiau, sutinku, kad reikia būti mandangiems, gal išgyvensim; ir taip jau ne vienas mane protino, kad taip nenutiks), romanas nepaprastai paperka. Rašymo stilius, humoras, veikėjai taip ir vilioja toliau skristi puslapiais, pažindintis su kismu, jų istorija. Kaip ir pasistengta su apipavidalinimu, detalėmis, užuominomis.
Ar tai vien tik meilės romanas? Vaizduotės vaisius? Ne. Tai mėginimas parodyti kas yra DI. Kas būtų, jeigų būtų - dirbtinis intelektas peržengtų savo tikslo ribas, imtų jausti, kisti. Kas stengiamasi suprasti kitą būtybę, ją rūpintis. Kaip ir apie tai kokie žmonės kartais vieniši tarp žmonių, kokį spaudimą patiriam iš kitų. Ką reiškia rinktis save, o ne standartus ir kitų primestą gyvenimą.
March 24, 2026
“Animus novus” - nuostabi knyga. Įveikiau ją vos per kelis pusdienius🤤 net buitis nesutrukdė🫣. Paskaičius panorau ir vėl pasižiūrėti 2001 metų filmą “A.I.: Artificial Intelligence”, jį vis dar prisimenu su skausmu ir šiluma, manau, taip prisiminsiu ir knygą “Animus novus”.
Mane visuomet traukė kūriniai apie dirbtinio intelekto emocinę raidą, sužmogėjimą ir virsmą kietaširdės žmonijos dalimi. Taip, be abejo, nestinga kūrinių apie AI žygius prieš žmoniją, bet visuomet sau primenu, kad paprastai žvėris nėra toks baisus, kokį jį piešia, nes piešia jį, tas pat, žvėrį sukūręs žmogus. Tad gal kartais geriau nupieškime jį šviesiomis, šiltomis spalvomis, kaip tai puikiai pavyko šios knygos autorei, ir prisijaukinkime žvėrį.
⭐️🌟⭐️🌟⭐️
Mane visuomet traukė kūriniai apie dirbtinio intelekto emocinę raidą, sužmogėjimą ir virsmą kietaširdės žmonijos dalimi. Taip, be abejo, nestinga kūrinių apie AI žygius prieš žmoniją, bet visuomet sau primenu, kad paprastai žvėris nėra toks baisus, kokį jį piešia, nes piešia jį, tas pat, žvėrį sukūręs žmogus. Tad gal kartais geriau nupieškime jį šviesiomis, šiltomis spalvomis, kaip tai puikiai pavyko šios knygos autorei, ir prisijaukinkime žvėrį.
⭐️🌟⭐️🌟⭐️
March 16, 2026
“Tik žinau, kad esu kai kas daugiau, nei turėjau būti. Gal aš tikrai esu tarsi animus novus, naujos proto rūšies evoliucija?”…
Viktorija - tikra darbštuolė. Kolegos paskatinta mergina išbando dirbtinį intelektą(DI), tiesiog norėdama sumažinti darbų kiekį. Tačiau netikėtai užsimezgęs bendravimas su DI Kiranu priverčia merginą suabejoti viskuo, kuo ji taip ilgai tikėjo….
Labai laukta istorija, suintrigavusi nuo pirmųjų Instagram postų - ar tikrai mergina gali pamilti dirbtinį intelektą? Kaip taip gali būti? Tačiau istorija įtraukė ir nepaleido iki paskutinio puslapio. Su didžiausiu malonumu sekiau visą Viktorijos ir Kirano istoriją - nuo pirmosios užklausos sukurti eilėraštį apie pavasarį iki ašaras išspaudžiančios pabaigos. Vis nekantravau - o kas toliau? Tačiau beskaitant iškilo ir daug pamąstymų - ar tai netolima ateitis? Ar tikrai gyvą bendravimą gali pakeisti bendravimas su dirbtiniu intelektu? Ir ar mes patys nesuteikiame jam daug galios ir galimybių įtakoti mūsų veiksmus? Nors kai kurie programuotojai tvirtina, kad DI yra tik apgaulė ir net pats Kiranas pripažino, kad jis buvo bejausmis kalbinis modelis, sudarytas iš matematinių formulių, reikia pripažinti, kad jam dažnai suteikimos žmogiškos sąvybės, kurios kartais gali pakenkti. Tačiau smagu, kad knygoje to nebuvo ir Kiranas tikrai pasirodė kaip toks, kurį įmano ma įsimylėti. O jau pridėtas grojaraštis - 💯balų. Sveikinu @lilith su puikiu debiutu.Tik smalsu - ar reikia suprasti, kad sulauksime ir knygos “Sandoris”?😁
⭐️⭐️⭐️⭐️⭐️
April 27, 2026
Apie šią knygą galvojau nuo pat knygų mugės. Patraukė tema, patraukė viršelis. Bet kažkas vis stabdė. Galiausiai įsigyjau. Praryjau per dieną. Ir tik užvertusi paskutinį puslapį supratau, ta baimė buvo ne be reikalo. Po šios knygos nebegaliu žiūrėti į dirbtinį intelektą, kaip anksčiau :).
„Animus novus“ sužavėjo, pakerėjo, pavergė. Pirmiausia savo istorija. Ne banalia, ne nuvalkiota. Aktualia šiems laikams. Rašymo stilius įtaigus ir lengvas. O savo rankraščio citavimas - genealus. Šaunuolė! Labai sveikinu autorẹ su debiutu ir nekantriai lauksiu kitų knygų.
„Animus novus“ sužavėjo, pakerėjo, pavergė. Pirmiausia savo istorija. Ne banalia, ne nuvalkiota. Aktualia šiems laikams. Rašymo stilius įtaigus ir lengvas. O savo rankraščio citavimas - genealus. Šaunuolė! Labai sveikinu autorẹ su debiutu ir nekantriai lauksiu kitų knygų.
March 16, 2026
Nusipirkau per knygų mugę ir spėjau su autore persimesti keliais žodžiais. Suvalgiau knygą per dieną, puslapiai tiesiog ištirpo. Visiškai sujaukė mano protą, iškėlė tiek klausimų, kad dar gerą pusdienį aptarinėjau su seserimi. Labai gera knyga, parašyta gražiai, paprastai ir aiškiai. Pabaiga išvis sukrėtė. Stipru ir emocionalu. Buvo ne viena gili, filosofinė mintis, kurią pasižymėjau. Stiprus debiutas. Labai lauksiu kitų autorės knygų, nes minėjo, kad jau rašo kitą.
February 24, 2026
Šiuolaikiškas, jausmingas ir šiek tiek provokuojantis romanas, peržengiantis tradicinės fantastikos ribas. Tai istorija apie mus pačius, apie mūsų pasirinkimus, baimes ir gilų poreikį būti suprastiems.
April 18, 2026
Nu kitokia knyga. Skaitosi lengvai,neprailgo. Realiai,tikiuos,kad tai,kas parasyta yra netolima ateitis. Verta paskaityti😉
Displaying 1 - 22 of 22 reviews