Tylenė

by Justinas Žilinskas

Žūva Linas, jaunas muzikantas, „auksinių tėvų“ sūnus, norėjęs tapti roko žvaigžde. Policija nesismulkina: narkotikai, jaunimas. Tačiau kokią paslaptį slepia paskutinė daina su koduota žinute, šeimos relikvijos dingimas ir vaikino tėvų skyrybų konfliktas? Kodėl Lino kraujyje rasta skolopamino, vadinamojo „tiesos narkotiko“? Visa tai tenka spręsti Indrei – Lino draugei. Ją vadina „Tylene“ – taip, ji dažnai tyli, bet kai reikia veikti – žodžių randa.

„Tylenė“ – detektyvas ne tik apie paauglius. Knygoje susipina jaunuolių kasdienybė ir vyresnės kartos klystkeliai.

200 pages, Hardcover

Published January 1, 2026

About the author

Justinas Žilinskas (g. 1974 m. sausio 3 d. Vilniuje) – rašytojas (Lietuvos rašytojų sąjungos narys), vaikų, magiškos ir mokslinės fantastikos, nuotykinės literatūros autorius, publicistas, teisininkas

Reviews

[Gintautas Ivanickas · Rating 5 out of 5]

Ji nelinkusi tuščiai plepėti, gal todėl draugų ir praminta Tylene. Kai žūsta jos vaikinas, policija galvos ilgai nesuka – kraujyje narkotikai, padaugino, įvirto į upę, kam nepasitaiko? Bet Tylenei čia ne viskas aišku. Ir kuo giliau kapstosi, tuo daugiau paslapčių lenda laukan.
„Tylenė“ – toks iš pirmo žvilgsnio labiau į paauglius orientuotas detektyvas. O vaikams ir paaugliams Justinas rašyti moka, nepaisant to, kad pats – visas žilas it koks Žilinskas.
Bet čia gal iš pirmo žvilgsnio. Nes nesu paauglys, o atsivertęs „Tylenę“ porai valandų (na, nedidelė knyga, nedidelė) iškritau iš gyvenimo. Ir tai atsižvelgiant į tai, kad knygą skaičiau dar pirminiame rankraštyje, tai netgi žinojau atsakymus į tuos tris klausimus, verčiančius kaityti detektyvą – kas, kodėl ir kaip?
Įdomus ir bandymas žaisti su forma. Neretai detektyvą palyginam su dėlione, kur reikia visas detales sudėlioti į savo vietas. Tai „Tylenės“ atveju – literaliai gauname dėlionę iš trumpučių skyrių, kai kurie išvis trumputės dialogų nuotrupos ir dar reikia paspėlioti, kas čia kalba (ok, knygos gale yra nurodyta, bet rekomenduočiau pabandyt susivokt, o tik paskui atsiverst legendą).
Lengvas, bet dinamiškas, jaunatviškas, gerai sukaltas pageturner‘is. Tai savo lentynai – visai penki iš penkių. Ir net be visų tų „kaip lietuviui“ ar „kaip draugui“.

[Giedrė Dykuma · Rating 5 out of 5]

oh yeah! Nors nesu didelė detektyvų gerbėja, šis jaunimui skirtas detektyvas susivartojo kaip skaniausias desertas. Ačiū gerb. Justinui už malonų literatūrinį patiekimą.

Kadangi mano darbinė ir naminė kasdienos aplinka apsupta jaunimo, nebuvo sunku suprasti veikėjų leksiką. Knyga įsiurbė kaip Vilnelės tėkmė ir nepaleido iki paskutinio puslapio.

Gal kas pasakytų, kad per daug keiksmažodžių ir pan, na tada rekomenduočiau tokiam žmogui įtempti ausis ir kasdienoje paklausyti tarpusavy bendraujančio jaunimo.

Per knygų mugę autoriui sakiau, kad jis geriausias ir savo nuomonės nekeičiu. Kiekviena jo parašyta knyga yra kokybiška, talentingai suregzta ir traukianti mane kaip medus. Slay 🫦

Kaip ir prašiau - nesustokite ir rašykite, o aš pažadu skaityti ir rekomenduoti kitiems 💚

🎸 Jei knyga būtų daina - Depeche Mode “Enjoy the silence”

[Asta Maciulevičė · Rating 4 out of 5]

4,5 ⭐️

[Vidinė vėjo pusė · Rating 4 out of 5]

3. 5/5 💧💍🎸❤️‍🩹
Knyga mįslė. Sunku pasakyti kokiai auditorijai ji skirta. Knygoje daug šiuolaikinio žargono, turbūt vartojamo dabartinio jaunimo, nors dauguma man negirdėti, bet lyg ir suaugusiam, senosios kartos atstovui bus suprantama geriau. Dvyliktokė mergaitė čia lyg ir kertinė ašis, didžioji detektyvė, hakerė ir t. t. jos draugas nusižudo dar pirmame knygos skyriuje, tad čia nėra spoileris, bet kas kaip ir kodėl, bandoma pasakoti gana keistu būdu. Skyriai trumpi, tad tiks sunkiai dėmesį sukaupiantiems, rašoma iš 14 perspektyvų, tad reikia turėti kantrybės skaityti tokį pateikimą. Bet sutinku, kad jis originalus ir gan interaktyvus gaunasi, nes šokinėjama erdvėje ir laike.
Šiaip knyga nesujaudino, jokių širdies stygų neužgavo. Pora vietų man net kliuvo, bet jos parodo autoriaus pažiūras.
Tikrai patraukiantis akį viršelis. O moralas turbūt toks, tyli kiaulė gilią šaknį knisa?
"Ji niekada savęs neklausė, ką Linas joje rado. Nematė prasmės. Tokie klausimai rūpi tiems, kurie savimi abejoja. Ji savimi neabejojo."

[Duliniuku · Rating 4 out of 5]

Vilnietiškas detektyvas, puikiai tinka prie šeštadienio ryto kavos. Paaugliškas, bet nebūtinai tik. Tekstas lakoniškas, skaitėsi kaip komiksas (o ir paveikslėlių yra), užkoduoti dialogai duoda papildomo čiliuko.

[Adomas · Rating 5 out of 5]

Ir vėl nutiko tai. Atėjo siunta – knyga – ir prieš miegą pasiėmiau na taip paskaityt keliolika ar keliasdešimt puslapių prieš smingant, kad suprast kaip čia kas ir apie ką. Yeah, right. Kaip pačiam Justinas jau pareiškiau grasinimus – neatleisiu. Nes kol neperskaičiau iki galo, taip ir nepaleidau. Tai ir vėl 4-5 valandos miego ¯\_(ツ)_/¯

Labai dinamiška, labai smagiai įtraukianti, tikrai faina pramoginė knyga. Būtent pramoginė – be jokių ten gilių gilumų, tiesiog peidžturneris, smagi pramoga. Toks nesunkus trileris.

Tikrai gera struktūra – pakaitomis tai trumpi (tarsi „Instagram“ postai, vos iš vieno ar kelių kadrų sudaryti) skyriukai, tai ilgesni, bet tikrai neprailgstantys skyriai. Sakyčiau, labai gerai subalansuota jaunimui ir tiems, kam su attention span ne kažką.

Kaip beveik visada pas Justiną – yra švelnios erotikos (ir sakyčiau, su amžiumi ji tik švelnėja ir gerėja).

Bet priešingai nei ant nugarėlės pasisakė Ernestas apie tęsinio galimybę, aš pasisakysiu daug pikčeu – JEI SEQUELIO AR PREQUELIO NEBUS, „TYLENĖ“ BUS NE TAIP JAU IR KAŽKĄ. Nes be kai kurių vingių išplėstinio paaiškinimo kai kurie momentai atrodo tiesiog kaip ne visai sėkmingai sukalibruotas deus ex machina. Ir šiaip, yra likę pakankamai erzinančių neiššautų šautuvų.

Tai ačiū už smagų laiką skaitant – bet tik su sąlyga, kad bus sequelis ar prequelis, duodu penkias „The Beatles“ dainas iš penkių (aha, aš team Gabrielė). Su sąlyga, kad istorija bus tęsiama. Jei nebus – sorry, tik priartėjimas prie keturių.

[Justina Kapeckaitė · Rating 5 out of 5]

Nagi labai smagiai susiskaitė. Pusę perkrimtau dar nė negrįžusi iš Knygų mugės. Trumpi tekstukai, iš pradžių reikėjo kiek prisipratint, kad susigaudyti, kas ir kodėl čia vyksta, tačiau labai greit pagavo. Tiesa, ne visus slengo žodžius iki galo supratau, ar pagavau teisingai. Kaži, čia aš per sena, ar kaip tik per jauna jiems? (o dėl Vexler tai prieštarausiu XD kokia ji mazgotė paskutiniam sezone buvo, nu! ir su Solu išties kieta moteris išvis prasidėjus nebūtų, nu nes...)