What do you think?
Rate this book
180
Gyvenimas nuolat apsuka žmogų 180 laipsnių kampu.
Kartais tai nauja galimybė, o kartais visiška katastrofa. Visas pagindinio knygos herojaus Vinstono, pravarde Čerčilis, gyvenimas susideda iš tokių apsisukimų.
Intelektualus trileris 180 pasakoja apie tai, kaip dideli laimėjimai staiga virsta dideliais pralaimėjimais, o bandymai grįžti atgal ir ką nors pataisyti gali baigtis ir mirtimi.
Kiekvieno naujo Undinės Radzevičiūtės kūrinio pasirodymas skaitytojų ir kritikų sutinkamas kaip literatūrinis įvykis. Rašytojos knygos įtraukiamos į kūrybiškiausių, geriausių metų kūrinių sąrašus. Unikalus rašymo stilius, originali estetiškai išbaigta struktūra, koncentruota mintis U. Radzevičiūtei leidžia užimti savitą, aiškiai apibrėžtą vietą šiandienos literatūros tradicijoje.
Rašytoja yra išleidusi šias kritikų puikiai įvertintas knygas: Strekaza (2003), Frankburgas (2010), Baden Badeno nebus (2011), Žuvys ir drakonai (2013).
Kartais tai nauja galimybė, o kartais visiška katastrofa. Visas pagindinio knygos herojaus Vinstono, pravarde Čerčilis, gyvenimas susideda iš tokių apsisukimų.
Intelektualus trileris 180 pasakoja apie tai, kaip dideli laimėjimai staiga virsta dideliais pralaimėjimais, o bandymai grįžti atgal ir ką nors pataisyti gali baigtis ir mirtimi.
Kiekvieno naujo Undinės Radzevičiūtės kūrinio pasirodymas skaitytojų ir kritikų sutinkamas kaip literatūrinis įvykis. Rašytojos knygos įtraukiamos į kūrybiškiausių, geriausių metų kūrinių sąrašus. Unikalus rašymo stilius, originali estetiškai išbaigta struktūra, koncentruota mintis U. Radzevičiūtei leidžia užimti savitą, aiškiai apibrėžtą vietą šiandienos literatūros tradicijoje.
Rašytoja yra išleidusi šias kritikų puikiai įvertintas knygas: Strekaza (2003), Frankburgas (2010), Baden Badeno nebus (2011), Žuvys ir drakonai (2013).
280 pages, Hardcover
First published February 6, 2015
4 people are currently reading
71 people want to read
About the author
Undinė Radzevičiūtė
10 books178 followersBaigė meno istorijos, teorijos ir kritikos studijas Vilniaus Dailės Akademijoje.
Doktorantūros studijos liko nebaigtos.
Dešimtį metų dirbo tarptautinių reklamos agentūrų – "Saatchi&Saatchi" (Vilnius), "Leo Burnett Vilnius" etc. – kūrybos direktore.
Autorės knygos penkis kartus (2003, 2011, 2013, 2015, 2017) pateko į kūrybingiausių metų knygų shortlist‘us, ir tris kartus (2011, 2013, 2017) - į geriausių metų knygų shortlist‘us.
2015 knyga ,,Žuvys ir drakonai'' įvertinta Europos sąjungos literatūros premija, Lietuvių PEN centro išrinkta tarp geriausių dešimtmečio knygų, kritikų ir skaitytojų išrinkta į 100-uką geriausių lietuviškų knygų išleistų per pastaruosius šimtą metų.
Knyga ,,Žuvys ir drakonai'' išversta ar šiuo metu verčiama į vokiečių, anglų, ispanų, italų, serbų, vengrų, bulgarų, lenkų, estų ir latvių kalbas.
Po vokiškojo knygos leidimo, Bavarijos kultūros ministerija skyrė autorei specialų apdovanojimą - ilgalaikį kvietimą 2018-2019 metams į Tarptautinius menininkų namus Bamberge ,,Internationales Künstlerhause Villa Concordia'', o austrų leidykla ,,Rezidenz Verlag'' nusprendė vokiškai išleisti ir naujausią autorės knygą ,,Kraujas mėlynas''.
Doktorantūros studijos liko nebaigtos.
Dešimtį metų dirbo tarptautinių reklamos agentūrų – "Saatchi&Saatchi" (Vilnius), "Leo Burnett Vilnius" etc. – kūrybos direktore.
Autorės knygos penkis kartus (2003, 2011, 2013, 2015, 2017) pateko į kūrybingiausių metų knygų shortlist‘us, ir tris kartus (2011, 2013, 2017) - į geriausių metų knygų shortlist‘us.
2015 knyga ,,Žuvys ir drakonai'' įvertinta Europos sąjungos literatūros premija, Lietuvių PEN centro išrinkta tarp geriausių dešimtmečio knygų, kritikų ir skaitytojų išrinkta į 100-uką geriausių lietuviškų knygų išleistų per pastaruosius šimtą metų.
Knyga ,,Žuvys ir drakonai'' išversta ar šiuo metu verčiama į vokiečių, anglų, ispanų, italų, serbų, vengrų, bulgarų, lenkų, estų ir latvių kalbas.
Po vokiškojo knygos leidimo, Bavarijos kultūros ministerija skyrė autorei specialų apdovanojimą - ilgalaikį kvietimą 2018-2019 metams į Tarptautinius menininkų namus Bamberge ,,Internationales Künstlerhause Villa Concordia'', o austrų leidykla ,,Rezidenz Verlag'' nusprendė vokiškai išleisti ir naujausią autorės knygą ,,Kraujas mėlynas''.
Ratings & Reviews
Friends & Following
Create a free account to discover what your friends think of this book!
Community Reviews
Displaying 1 - 22 of 22 reviews
March 12, 2015
Ši knyga. Laukta. Ilgai.
Buvo.
Laukti Undinės Radzevičiūtės knygų tapo beveik nuolatine būsena. Kankinančia. O kančia nepuošia. Nes ją sunku numalšinti. Galiausiai nepadeda net pati knyga. Dėl kurios kankintasi.
Knyga panaši į savo pavadinimą. 180. Tuo, kad perskaityti netrunka daug laiko. Daug mažiau, nei užtrunka apmąstymai po knygos.
Jei norisi.
Bet šįkart nesinori.
Deja.
Radzevičiūtės knygose labiausiai žavi jos stilius. Minimalistinis. Pauzės. Keistos. Iš kurių atsiranda. Dalykai. Kurie gali atsirasti. Kai panaudoji smegenis.
Tyloje.
Tuo ji ir panaši į Juozą Erlicką, ir nepanaši. Visuomet daugiau pasakanti. Nei kalbiniai juokeliai. Žodžių ir reikšmių. Tuo remiasi daug sitcomų. Kaip Ellen DeGeneres šou. Neliteratūrinių žanrų. Televizinių. Kur daug juokiasi. Po kiekvieno sakinio. Tam skirtose pauzėse.
Tie žanrai veiksmingi ne visada. Tiek kiek kalba apie kažką kita. Kaip satyra. Ar parodija. Kaip ankstesni Undinės kūriniai. Ofisinio gyvenimo satyra Frankburgas. Negyvenimo. Tikėjimo klausimas Žuvyse ir drakonuose. Mirties. Tikėjimo mirtimi.
180 pavadinta „intelektualiu trileriu“. Intelektas pasireiškia reikalavimu žinoti abėcėlę. Nes knygos dalys išdėstytos keista tvarka. B A C. Bet jei žinai abėcėlę, galvoje gali nukelti B dalį į vidurį. Kur jai ir vieta. Nes įvykiai pasakojami ne nuo pradžios. Nuo vidurio. In medias res. Kaip koks Homeras.
Norint suprasti šią knygą daugiau nereikia. Intelekto.
Mėgstamiausi dalykai man buvo trys. Kalbiniai žaidimai. Tinkami pacituoti. Kai bus proga. Kaip aforizmų knygutė. Su aforizmais. Trimis.
Kalbą eksperimentams naudoja daug rašytojų. Lietuvių. Nes pas mus atėjo postmodernizmas. Ir avangardizmas. Ir modernizmas. Viskas vienu metu. Kas gali būti geriau eksperimentuojant, nei viską sumaišyti ir žiūrėti, kas išeis. Ar ateis.
Įdomiausiai gaunasi tiems ir toms, kas nesimokė chemijos. Kitaip – literatūros. Baigusiems vizualumo studijas. Paulinai Pukytei, Kristinai Sabaliauskaitei. Undinei Radzevičiūtei. Bet kai atlieki daug tų pačių eksperimentų, medžiaga pasensta. Oksiduojasi. Ir nebesprogsta. O koks trileris be sprogimų?
Intelektualus.
Gal.
Bet nethrillina.
Buvo.
Laukti Undinės Radzevičiūtės knygų tapo beveik nuolatine būsena. Kankinančia. O kančia nepuošia. Nes ją sunku numalšinti. Galiausiai nepadeda net pati knyga. Dėl kurios kankintasi.
Knyga panaši į savo pavadinimą. 180. Tuo, kad perskaityti netrunka daug laiko. Daug mažiau, nei užtrunka apmąstymai po knygos.
Jei norisi.
Bet šįkart nesinori.
Deja.
Radzevičiūtės knygose labiausiai žavi jos stilius. Minimalistinis. Pauzės. Keistos. Iš kurių atsiranda. Dalykai. Kurie gali atsirasti. Kai panaudoji smegenis.
Tyloje.
Tuo ji ir panaši į Juozą Erlicką, ir nepanaši. Visuomet daugiau pasakanti. Nei kalbiniai juokeliai. Žodžių ir reikšmių. Tuo remiasi daug sitcomų. Kaip Ellen DeGeneres šou. Neliteratūrinių žanrų. Televizinių. Kur daug juokiasi. Po kiekvieno sakinio. Tam skirtose pauzėse.
Tie žanrai veiksmingi ne visada. Tiek kiek kalba apie kažką kita. Kaip satyra. Ar parodija. Kaip ankstesni Undinės kūriniai. Ofisinio gyvenimo satyra Frankburgas. Negyvenimo. Tikėjimo klausimas Žuvyse ir drakonuose. Mirties. Tikėjimo mirtimi.
180 pavadinta „intelektualiu trileriu“. Intelektas pasireiškia reikalavimu žinoti abėcėlę. Nes knygos dalys išdėstytos keista tvarka. B A C. Bet jei žinai abėcėlę, galvoje gali nukelti B dalį į vidurį. Kur jai ir vieta. Nes įvykiai pasakojami ne nuo pradžios. Nuo vidurio. In medias res. Kaip koks Homeras.
Norint suprasti šią knygą daugiau nereikia. Intelekto.
Mėgstamiausi dalykai man buvo trys. Kalbiniai žaidimai. Tinkami pacituoti. Kai bus proga. Kaip aforizmų knygutė. Su aforizmais. Trimis.
– Tu trankaisi.
– Aš mąstau, – pasakė jis.
– Kad mąstytum, reikia trankytis?
– Jei kas nors trankosi viduje, tai trankosi ir išorėje.
– Geriau galvok apie mane.
– Gerai, – jis neprieštaravo. – Galvosiu apie tave.
Lauke skaudžiai švietė saulė, ir nusivylę pasauliu ar gyvenimu rėkė du vaikai.
Daug kas norėtų prie jų prisidėti.
Nes klausimas „Ar yra gyvybė Marse“ šiame pasaulyje jau seniai turėtų būti pakeistas klausimu „Ar egzistuoja gyvenimas po to, kai baigiasi pinigai“.
Kalbą eksperimentams naudoja daug rašytojų. Lietuvių. Nes pas mus atėjo postmodernizmas. Ir avangardizmas. Ir modernizmas. Viskas vienu metu. Kas gali būti geriau eksperimentuojant, nei viską sumaišyti ir žiūrėti, kas išeis. Ar ateis.
Įdomiausiai gaunasi tiems ir toms, kas nesimokė chemijos. Kitaip – literatūros. Baigusiems vizualumo studijas. Paulinai Pukytei, Kristinai Sabaliauskaitei. Undinei Radzevičiūtei. Bet kai atlieki daug tų pačių eksperimentų, medžiaga pasensta. Oksiduojasi. Ir nebesprogsta. O koks trileris be sprogimų?
Intelektualus.
Gal.
Bet nethrillina.
December 3, 2015
Parodija? Gal. Bet, greičiau, koliažas, suklijuotas iš gyvenimo stiliaus žurnalų iškarpų, išplėšų ir išdraskų. Daugiau kraupus, nei juokingas. Dvimačiai žmonės, kuriems knygos pabaigoje lyg ir ėmė šviestis viltis įgauti trimatę formą, bet taukšt, pykšt ir vėl viskas kaip buvę. Nieko naujo po saule. Fortūnos ratas sukasi ir jam tas pats, kas ten laikosi už jo įsikibęs, o kas krenta stačia galva žemyn.
Yra du keliai: arba tu gyveni gyvenimą, arba gyvenimas gyvena tave. Labai tikiuosi, kad ta vieniša, negraži, palei upę šniūrinėjanti mergaitė chemikė (63 psl.) pasirinko pirmąjį.
Yra du keliai: arba tu gyveni gyvenimą, arba gyvenimas gyvena tave. Labai tikiuosi, kad ta vieniša, negraži, palei upę šniūrinėjanti mergaitė chemikė (63 psl.) pasirinko pirmąjį.
July 3, 2021
~3,666*
"Visada siutina, kai geriausias draugas nemato akivaizdžių dalykų arba tie akivaizdūs dalykai jo nė kiek nedomina."
"Visada siutina, kai geriausias draugas nemato akivaizdžių dalykų arba tie akivaizdūs dalykai jo nė kiek nedomina."
June 20, 2018
Labai trumpai, nes noriu motyvuoti tas keturias žvaigždes - prisiskaičiau, prisiklausiau daug nelabai kokių atsiliepimų apie šitą knygą, kurį laiką net bijojau skaityt, nes Radzevičiūtę skaityt ypač mėgstu, nenorėjau susigadint savo mėgstamiausios lietuvių rašytojos. Paskui kažkaip pagalvojau, kad ai gal tiek to, jei ir nepatiks. Ir ką! Jau vidury knygos pagavau save ieškančios prie ko čia prisikabint, kad nepatiktų. Taip, stilius mane biškį pačioj pradžioj nervavo, tas sakinių kapojimas ir kartojimas, bet pripratau. O patį kūrinį skaičiau kaip satyrą ir trolingą ir šiaip tuo pačiu metu ir piktą, ir liūdną mūsų laikų (ir santykių) tragikomediją. Autobuse sėdėdama ir skaitydama daug kartų kikenau.
Ir pagaliau patyriau tą džiaugsmą, kai pradėdamas skaityti tikiesi, kad labai nepatiks, o išeina visiškai priešingai!
Ir pagaliau patyriau tą džiaugsmą, kai pradėdamas skaityti tikiesi, kad labai nepatiks, o išeina visiškai priešingai!
January 17, 2024
"Kartais, kad sumažėtų atstumas tarp pačių artimiausių žmonių, reikia, kad viskas aplink apsiverstų".
April 3, 2025
netikėti posūkiai
Skaitydama štai jau šeštą Radzevičiūtės knygą susimąsčiau, ar ne iš inercijos aš ją skaitau, nes po ‘Kraujo mėlyno’ triuškinančios pergalės, daugiau to wow efekto ir nepajaučiau. Vis skaitau, vis randu gerų žodžių, bet vis kažko lyg pritrūksta - ir ‘180’ ne išimtis.
Paprastai vien dėl humoro galima pridėti nemažai balų, bet šį kartą man ir to pritrūko. Stilius kartais atrodo unikalus, gaivus, kartais pritemptas, dirbtinis. Šį kartą nepajutau harmonijos tarp teksto ir istorijos.
Užkliuvau už trilerio pažado, buvo įdomu pažiūrėti kaip autorė patwistins tą žanrą, bet pavienės jo detalės kažkiek paskendo likusiame siužete. Tiesa, vienu metu nemaža įtampa buvo aplankiusi, tai negaliu sakyti, kad nenusisekęs šitas trileris, o ir paslapčių būta.
Galiausiai pabaigoje į savo vietas sustojus visiems simboliams ir susijungus linijoms grįžau į ramybės būseną, nutariau, kad kartais man patinka pasinerti į keistą Radzevičiūtės kūrybą ir turbūt reiks pagaliau prieiti prie pirmųjų jos knygų, kurių kažkodėl privengiau. Bet dozuoti reikia.
Skaitydama štai jau šeštą Radzevičiūtės knygą susimąsčiau, ar ne iš inercijos aš ją skaitau, nes po ‘Kraujo mėlyno’ triuškinančios pergalės, daugiau to wow efekto ir nepajaučiau. Vis skaitau, vis randu gerų žodžių, bet vis kažko lyg pritrūksta - ir ‘180’ ne išimtis.
Paprastai vien dėl humoro galima pridėti nemažai balų, bet šį kartą man ir to pritrūko. Stilius kartais atrodo unikalus, gaivus, kartais pritemptas, dirbtinis. Šį kartą nepajutau harmonijos tarp teksto ir istorijos.
Užkliuvau už trilerio pažado, buvo įdomu pažiūrėti kaip autorė patwistins tą žanrą, bet pavienės jo detalės kažkiek paskendo likusiame siužete. Tiesa, vienu metu nemaža įtampa buvo aplankiusi, tai negaliu sakyti, kad nenusisekęs šitas trileris, o ir paslapčių būta.
Galiausiai pabaigoje į savo vietas sustojus visiems simboliams ir susijungus linijoms grįžau į ramybės būseną, nutariau, kad kartais man patinka pasinerti į keistą Radzevičiūtės kūrybą ir turbūt reiks pagaliau prieiti prie pirmųjų jos knygų, kurių kažkodėl privengiau. Bet dozuoti reikia.
January 16, 2024
3,5
Nepajutau trilerio, bet laimei nelabai man jie ir patinka. Tiesiog mėgavausi Radzevičiūtės stiliumi ir tuo absurdu – sutirštintu mūsų gyvenimų atspindžiu. Ir buvo smagu. Gal nieko naujo, bet smagu.
Nemanau, kad perskaitę anotaciją ir dėl jos knygą skaitantieji liktų patenkinti. Kažkaip visai ne apie tuos 180 laipsnių apsivertimus man šitas reikalas. Bet gal tik man – tokiai visai neintelektualei.
Aš tik paprasta Undinės fanė ir man malonu ją skaityti. Pradedantiesiems gal geriau kokią „Gėrio ir grožio biblioteką“ paskaityti.:)
Nepajutau trilerio, bet laimei nelabai man jie ir patinka. Tiesiog mėgavausi Radzevičiūtės stiliumi ir tuo absurdu – sutirštintu mūsų gyvenimų atspindžiu. Ir buvo smagu. Gal nieko naujo, bet smagu.
Nemanau, kad perskaitę anotaciją ir dėl jos knygą skaitantieji liktų patenkinti. Kažkaip visai ne apie tuos 180 laipsnių apsivertimus man šitas reikalas. Bet gal tik man – tokiai visai neintelektualei.
Aš tik paprasta Undinės fanė ir man malonu ją skaityti. Pradedantiesiems gal geriau kokią „Gėrio ir grožio biblioteką“ paskaityti.:)
April 19, 2017
Netikėtai taip, labai patiko
July 10, 2022
Tarp trijų ir keturių žvaigždžių. Esu šios autorės fanė, skaičiau viską, šita knyga silpniausia. Bet kai autorius stiprus, tai ir silpnesnę knygą vertini, randi, kas joje fainai. Nepradėkite nuo jos pažinties nuo Undinės kūrybos - pradėkite nuo Strekaza. Bet jei pradėjote, būtinai perskaitykite ir šitą. Stilius tas pats, humoras - irgi, gal tik siužetas ne toks įtraukiantis.
March 3, 2020
Tarsi kapotas rašymo stilius, toks konkretus, aiškus, be dviprasmybių - man labai patinka. Tačiau siužetas perdaug išvingiuotas, nesusivedė man į aiškią pabaigą.
December 31, 2024
Undine, aš tave dievinu.
August 19, 2017
Su Undinės Radzevičiūtės knygomis turbūt taip - arba patinka, arba pagalvoji, kad per daug keistos, crazy ar pan. Mane jos knygos "užkabina".
Jei nesate jos knygų skaitę, pabandykite kurią nors iš "trumpųjų" - "Strekaza", "Frankburgas" ar apsakymus iš "Baden Badeno nebus".
"180" parašyta talentingai - atrodo stora knyga, o perskaityti galima per kelias valandas. Nugarėlės anotacijoje romanas pristatomas kaip "intelektualus trileris". Nors beveik iki pat pabaigos to trilerio nesijaučia. Intelektualumas - taip.
Patiko nelinijinė struktūra - iš pradžių B, tada A, o po to jau C. BAC, žodžiu :)
Patiko truputės vieno sakinio ar net vieno žodžio pastraipos. Toks "kapotas" tekstas gerai perteikė pagrindinio pasakotojo būseną.
Žodžiu, jei patiko kiti rašytojos romanai, griebkit ir šitą. Laukia kelios smagios skaitymo valandos.
Jei nesate jos knygų skaitę, pabandykite kurią nors iš "trumpųjų" - "Strekaza", "Frankburgas" ar apsakymus iš "Baden Badeno nebus".
"180" parašyta talentingai - atrodo stora knyga, o perskaityti galima per kelias valandas. Nugarėlės anotacijoje romanas pristatomas kaip "intelektualus trileris". Nors beveik iki pat pabaigos to trilerio nesijaučia. Intelektualumas - taip.
Patiko nelinijinė struktūra - iš pradžių B, tada A, o po to jau C. BAC, žodžiu :)
Patiko truputės vieno sakinio ar net vieno žodžio pastraipos. Toks "kapotas" tekstas gerai perteikė pagrindinio pasakotojo būseną.
Žodžiu, jei patiko kiti rašytojos romanai, griebkit ir šitą. Laukia kelios smagios skaitymo valandos.
August 9, 2017
ką čia parašyti... ką čia parašyti... silpna knyga. Rašytojos knygos kaip ekonominės bangos: su viena kreivė pakyla, su kita - nusileidžia.
Šiukštu nepradėti pažinties su Undine nuo šios knygos. Šiukštu!!!! Pradėti nuo "Strekaza", "Baden Badeno nebus" ar "Žuvys ir drakonai", pamilti autorę ir paskui galima pusiau atleisti tokias knygas kaip ši.
Daugiausiai svorio šioje knygoje turi kartoninis viršelis.
Istorija kaip ir yra tokia pusiau detektyvinė, rašymo stilius dar lakoniškesnis, sakiniai dar trumpesni. Dialogai šiek tiek užknisantys, nes viskas kartojama ir kartojama.
Šiukštu nepradėti pažinties su Undine nuo šios knygos. Šiukštu!!!! Pradėti nuo "Strekaza", "Baden Badeno nebus" ar "Žuvys ir drakonai", pamilti autorę ir paskui galima pusiau atleisti tokias knygas kaip ši.
Daugiausiai svorio šioje knygoje turi kartoninis viršelis.
Istorija kaip ir yra tokia pusiau detektyvinė, rašymo stilius dar lakoniškesnis, sakiniai dar trumpesni. Dialogai šiek tiek užknisantys, nes viskas kartojama ir kartojama.
March 18, 2023
Oi kaip sunkiai su tomis “tarp” knygomis.
Pradėjus skaityti, galvoju, kad bus 3 žvaigždės, nes forma prašo daugiau dėmesio nei norėtųsi.
Skaitant toliau, nežinau ar čia stilius apsiglūdina, ar mano dėmesys užliūliuojamas ir net neabejoju, kad tai solidus ketvertas dėl minčių aštrumo. 🔪
Štai ir pabaiga. Ji tarytum spjauna ant logikos ir pirmųjų puslapių įvykių priežastingumą tiesiog ignoruoja.
Ir lieka toks nemalonus klausimas-vaiduoklis: ar aš čia kažko nesupratau, ar…?
Rezultate, 3* nuo manęs.
Pradėjus skaityti, galvoju, kad bus 3 žvaigždės, nes forma prašo daugiau dėmesio nei norėtųsi.
Skaitant toliau, nežinau ar čia stilius apsiglūdina, ar mano dėmesys užliūliuojamas ir net neabejoju, kad tai solidus ketvertas dėl minčių aštrumo. 🔪
Štai ir pabaiga. Ji tarytum spjauna ant logikos ir pirmųjų puslapių įvykių priežastingumą tiesiog ignoruoja.
Ir lieka toks nemalonus klausimas-vaiduoklis: ar aš čia kažko nesupratau, ar…?
Rezultate, 3* nuo manęs.
August 12, 2021
Pati istorija tikrai nebloga. Vinstono gyvenimo bangos rodos būtų tikrai įdomios jei ne glaustas ir emocionaliai varginantis rašymo stilius, trumpi sakniai ir erzinantys besikartojantys dialogai....
Labai. Jau. Sunkiai. Skaitosi. Knyga. Kurios. Sakinys. Pasibaigia. Dar. Net. Neprasidejus...
Tai pirmoji mano skaityta šios autorės knyga, deja ji nepakurstė susidomėjimo paieškoti kitų jos kūrinių.
Labai. Jau. Sunkiai. Skaitosi. Knyga. Kurios. Sakinys. Pasibaigia. Dar. Net. Neprasidejus...
Tai pirmoji mano skaityta šios autorės knyga, deja ji nepakurstė susidomėjimo paieškoti kitų jos kūrinių.
August 20, 2022
“.. kad sumažėtų atstumas tarp artimiausių žmonių , kartais reik , kad viskas apsiverstų”.. čia knygos pabaiga ..
Šioje knygoje tas ryšys- tarp dviejų labai turtingų brolių..
kaip ir visos Undinės knygos - lengvai skaitomos , su gera humoro doze😊
Šioje knygoje tas ryšys- tarp dviejų labai turtingų brolių..
kaip ir visos Undinės knygos - lengvai skaitomos , su gera humoro doze😊
July 13, 2020
Forma gal įdomesnė nei istorija. Filosofiniai pamąstymai pagyvina tekstą.
Apie merą Vinstoną. Kaip greitai viską galima netekti.
Apie merą Vinstoną. Kaip greitai viską galima netekti.
January 17, 2026
Tikrai nustebino, lietuvių rašytojos knyga. Gera istorija, parodanti kaip viskas gali greitai apsisukti 180 laipsnių.
November 13, 2015
Nelabai ką ir galiu pasakyti apie Undinės Radzevičiūtės naujausią romaną "180". Rašytoja man tikrai patiko ankstesnėse knygose, bet su kiekviena jos knyga tas susižavėjimas ja slopsta.
"180" sukonstruotas iš nuolaužų. Nuobodu, neįtraukia. Net tipiški undiniški perliukai - taiklios, reklaminius šūkius primenančios frazės - nebedžiugina.
"Už nugaros kvepėjo.
Per stipriai.
Tamsiai raudonos žvakės. Keturios.
- Jūs su Advokatu visiškai nepanašūs, - pasakė namų tvarkytoja.
- Žinau, - pritarė jai Vinstonas.
- Nu, bet visiškai nepanašūs, - pasakė namų tvarkytoja. - Tiesiog nieko bendro.
Ji taip pasakė "tik norėdama gero".
Ir todėl, kad atvirumas ir nuoširdumas, namų tvarkytojų manymu, yra svarbiausia gero žmogaus savybė."
Tiesiog nėra bendro vaizdo, o iš atskirų frazių, niekuo jų neapjungiant, romano nesukursi. Siužetas - na, niekuo neypatingas. Interviu (http://www.15min.lt/naujiena/kultura/...) apie romano kūrimą skaityti buvo įdomiau nei patį romaną.
Tie 180 laipsnių, kurie neva iš pagrindų turėtų apversti romano veikėjų gyvenimus ir pritrenkti skaitytojus, man labiau panašesnis į voverės ratą, kuriame kapstosi tiek tie veikėjai, tiek skaitytojai, bandantys irtis pro žodžių trupinius - jokio nuoseklumo, tik romano apmatus primenčios frazės. Voverės rate, panašu, sukasi ir pati rašytoja - nebeišgirstu iš jos nieko naujo.
U. Radzevičiūtė yra savita lietuvių rašytoja, niekam nepataikauja ir rašo taip, kaip jai norisi. Su tuo ją ir sveikinu, bet man tas jos "unikalumas" pradeda dvelkti paprasčiausiu keistumu, kuriuo nustebinti bando kūrybinio rašymo kursų studentai.
Romanai jai ne itin sekasi - man labiau norėtųsi, kad ji toliau rašytų apie Baden Badeną.
Mano apžvalga: http://knygoholike.blogspot.lt/2015/0...
"180" sukonstruotas iš nuolaužų. Nuobodu, neįtraukia. Net tipiški undiniški perliukai - taiklios, reklaminius šūkius primenančios frazės - nebedžiugina.
"Už nugaros kvepėjo.
Per stipriai.
Tamsiai raudonos žvakės. Keturios.
- Jūs su Advokatu visiškai nepanašūs, - pasakė namų tvarkytoja.
- Žinau, - pritarė jai Vinstonas.
- Nu, bet visiškai nepanašūs, - pasakė namų tvarkytoja. - Tiesiog nieko bendro.
Ji taip pasakė "tik norėdama gero".
Ir todėl, kad atvirumas ir nuoširdumas, namų tvarkytojų manymu, yra svarbiausia gero žmogaus savybė."
Tiesiog nėra bendro vaizdo, o iš atskirų frazių, niekuo jų neapjungiant, romano nesukursi. Siužetas - na, niekuo neypatingas. Interviu (http://www.15min.lt/naujiena/kultura/...) apie romano kūrimą skaityti buvo įdomiau nei patį romaną.
Tie 180 laipsnių, kurie neva iš pagrindų turėtų apversti romano veikėjų gyvenimus ir pritrenkti skaitytojus, man labiau panašesnis į voverės ratą, kuriame kapstosi tiek tie veikėjai, tiek skaitytojai, bandantys irtis pro žodžių trupinius - jokio nuoseklumo, tik romano apmatus primenčios frazės. Voverės rate, panašu, sukasi ir pati rašytoja - nebeišgirstu iš jos nieko naujo.
U. Radzevičiūtė yra savita lietuvių rašytoja, niekam nepataikauja ir rašo taip, kaip jai norisi. Su tuo ją ir sveikinu, bet man tas jos "unikalumas" pradeda dvelkti paprasčiausiu keistumu, kuriuo nustebinti bando kūrybinio rašymo kursų studentai.
Romanai jai ne itin sekasi - man labiau norėtųsi, kad ji toliau rašytų apie Baden Badeną.
Mano apžvalga: http://knygoholike.blogspot.lt/2015/0...
July 3, 2016
Siužetas vertas dėmesio, tačiau stilius kartkartėmis erzino, pasikartojimai "badė" akis, norėjosi platesnio ir originalesnio žodyno. Tai - mano pirmas bandymas skaityti Radzevičiūtę. Neatmenu galimybės skaityti kitas rašytojos knygas, tačiau ši mano mano pasaulio nesudrebino.
January 1, 2017
Siužetas vertas dėmesio, tačiau stilius kartkartėmis erzino, pasikartojimai "badė" akis, norėjosi platesnio ir originalesnio žodyno. Tai - mano pirmas bandymas skaityti Radzevičiūtę. Neatmenu galimybės skaityti kitas rašytojos knygas, tačiau ši mano mano pasaulio nesudrebino.
March 30, 2017
Visiškai mane patenkinęs lengvo pobūdžio humoristinis nenusisekimų romanas. Ieškantiems pramoginės literatūros. Po "Žuvys ir drakonai" galbūt kai ką ir nuvylė, nes tai visai kito kalibro romanas. Man jie abu nepasirodė nei labai stiprūs, nei silpni. Kol kas "Strekaza" ir "Baden Badeno nebus" patiko labiausiai.
Bet knygos viršelis, mano nuomone, prasčiausias iš visų Radzevičiūtės knygų.
Bet knygos viršelis, mano nuomone, prasčiausias iš visų Radzevičiūtės knygų.
Displaying 1 - 22 of 22 reviews