Vieni jos amžininkai Oną Jogailaitę vadino labiausiai nuskriausta iš visų karalaičių ir niekam nelinkėjo tokio likimo, kiti apšaukė ją nuodytoja, valdžios ir turtų ištroškusia boba, galvojančia tik apie pinigus ir save. Garsiosios karalienės Bonos dukra Ona – bjaurusis ančiukas šeimoje. Negraži, nemylima, vieniša ir nuolat atstumiama, ji vis tiek sugeba pasiekti aukštumas – yra išrenkama Abiejų Tautų Respublikos karaliumi (sic!), būdama 52-ejų išteka, o 64-erių netikėtai „virsta“ motina. Karalienė Ona visą gyvenimą jautėsi kaip meilės elgeta, godžiai renkanti pabertus trupinius, dėl kurių buvo pasiryžusi atsisakyti visko – turtų, žemių, pilių, savo ir sesers palikimo, net paskutinių savigarbos likučių, prasmegusių vienišų naktų tamsoje. Svarbiausi Onos gyvenimo vyrai ją skriaudžia, karalaitė kovoja su dvarą apsėdusiomis šmėklomis, raganomis, burtininkais ir alchemikais, baido nuodijimų šešėlius ir priversta savo rūmuose pakęsti palaidūnus užsieniečius, vilkinčius moteriškais rūbais. „NEMEILĖ“ – tai pasakojimas apie tamsiąją karūnos pusę, toksiškus santykius ir pamėlynavusią, negandų iškankintą moters širdį, ne kartą skandintą gyvenimo purve, bet nepraradusią karališko švytėjimo ir meilės artimui. Romane modernus tekstas susipina su originaliais XVI a. Onos Jogailaitės laiškais, leidžiančiais išgirsti jos autentišką balsą iš 500 metų gelmės.
Puiki knyga, kurioje ne tik labai jautriai ir gražiai atskleidžiamas Onos Jogailaitės vidinis pasaulis, norai ir išgyvenimai, bet ir visa epocha. Knygoje gausu istorinių detalių, asmenybių ir faktų, kurie, kaip Onos gyvenimo fonas, kuria nepaprastą istoriją apie paprastą ir tuo pačiu ypatingą moterį ir jos kelią. Apie šviesą ir tamsą, apie norus ir galimybes, apie išlikimą savimi net tamsiausiose valandose. Knygoje pateikiamas ir to meto istorinis kontekstas, moterų gyvenimo ypatumai, netrūksta dramos ir intrigos. Labai graži ir vaizdinga kūrinio kalba puikiai perteikia renesanso atmosferą, atskleidžia dabar sunkiai suvokiamą vyrų savivalę ir moterišką solidarumą. Nuoširdžiai rekomenduoju.
"Ona buvo ne jokia, o dar ir kokia. Jos charakteryje aptikau ne mažiau spalvų nei brangakmenių ant jos karūnos. Jos pamėlusi, toksiškų santykių iškankinta širdis, ne kartą skandinta gyvenimo purve, sugebėjo neprarasti karališko švytėjimo ir meilės artimui-ji galėjo virsti vilkolakiu, bet išliko žmogumi."
Autorė atliko titanišką darbą rinkdama medžiagą apie šią istorinę asmenybę ir adaptuodama ją skaitytojui, paversdama patraukliu istoriniu romanu. Gerokai solidesnis kūrinys nei pirmoji Skujaitės knyga. Nors jį skaityti man buvo sunkoka dėl gana lėto tempo, bet didžiuojuosi savimi perskaičius ir sužinojus daug įdomių mūsų istorijos faktų. Skaitydama daug googlinau, ieškojau veikėjų atvaizdų, 'tikrinau" vietas, kur jie palaidoti ir panašiai. Tikra istorijos pamoka ir ne kitaip.
Pradžioje lėtai kankinausi su turiniu, pasakojimo tempu ir viskuo kas įvyko. Po trečdalio knyga pati jau vertėsi, rašymo stilius dailus, pagaulus, kuriantis atmosfera kaip tuomet ir gyvenimo būta. Pakeliui pasidarė gaila moterų gyvenimo tais laikais, bet įkvėpė jų išliekantis tvirtumas. Papildomai knyga paskatino pasidomėti ir visų susijusių veikėjų istoriniais faktais.
Nuo pirmosios knygos autorė gerokai patobulėjo. Pasakojimas vaizdingas, nuoseklus, išbaigtas. Perskaičiau su dideliu malonumu. Jei domina istoriniai romanai, drąsiai rekomenduoju!🤗
Tikėjausi daugiau iš šios knygos, itin jos norėjau, laukiau, o , bet, tačiau, vos ją įveikiau. Mano nuomone per daug viskas išplėsta, daug pasakojama apie tą patį, kartais jausdavausi taip, kad jau apie tai skaičiau ir vėl iš naujo tą patį skaitau. Šiaip pati istorija įdomi, įtraukianti, bet kažko man trūko, kažkokio cinkelio- paslapties kažkokios. Karo nuotaka man patiko labiau.
Ilonos Skujaitės „Nemeilė“ – puiki knyga mėgstantiems istorinius romanus. Šiame kūrinyje pasakojama apie nuošalyje likusią karalaitę Oną Jogailaitę, kuri į istoriją įėjo kaip drąsi, ryžtinga, tikinti ir nepalaužiama moteris. Nors gyvenimas jai pagailėjo meilės ir paprasto gyvenimo džiaugsmo, ji išliko tvirta, stipri ir mylinti kitus. Knygoje gražiai persipina istoriniai faktai ir grožinė interpretacija, leidžianti pažvelgti giliau į Onos Jogailaitės gyvenimą, jos jausmus, išgyvenimus ir pasirinkimus. Įdomu buvo atrasti šią, dažnai kitų garsių Jogailaičių šeimos narių šešėlyje liekančią, moterį ir pažvelgti į istoriją jos akimis.
Puiki knyga, labai patiko. Istorinis romanas su daugybe įdomių detalių apie realias istorines asmenybes ir to laikmečio gyvenimo būdą. Įvykių perspektyva iš nelaimingos, ieškančios meilės (plačiąja prasme), tačiau stiprios ir nenustojančios tikėti moters pozicijos. Karališko gyvenimo, klastos ir įvairiausių politinių intrigų bei manipuliacijų kupina istorija. Aprašyta daug įdomių detalių - nuo aprangos iki ceremonijų - kurios vaizduotėje piešia tokius realistiškus vaizdinius, kad atrodo, kad esi šalia.
Nuostabiai išraiškingai, iki detalių atskleistas neįtikėtinos asmenybės likimas - niekam nelinkėčiau tokio skausmingo ir negandų paženklinto gyvenimo. Vis gi džiugu, kad Ona sugebėjo visas negandas įveikti, likti širdyje geru žmogumi ir galiausiai gyvenimo saulėlydyje gavo meilės ir šilumos, kurių ji buvo verta. knygoje autorė puikiai iki detalių atskleidžia to meto dvaro gyvenimą, politines perioetijas iš skirtingų karalysčių prizmės (Anglijos, Prancūzijos, Švedijos dvarų).
Kažkas nuostabaus, įtraukiančio ir nepaleidžiančio. Skaudi, labai skaudi istorija, kuri palieka viduje didžiulį liūdesį ir skausmą. Knyga apie vertybes ir dorybes, nepailstantį (pasi)tikėjimą Dievu, šeimos svarbą, atleidimą ir meilę artimui. "Ona buvo ne jokia, o dar ir kokia!". Pagarba ir padėka autorei Ilonai Skujaitei už įdėtą širdį, atvertas, stulbinančiai įtraukiai nušviestas LDK istorijos skrynios paslaptis.
„Nemeilė. Ona Jogailaitė-Batorienė ir keturi karaliai“ – antrasis Ilonos Skujaitės istorinis romanas, pasakojantis apie tamsiąją karūnos pusę, toksiškus santykius ir renesanso epochos karalienę Oną Jogailaitę. Puiki knyga, spalvingos istorinės asmenybės. Tikras skaitymo malonumas
Puiki, daugybe istorinių faktų paremta knyga. Skaičiau ir labai daug nuotraukų ieškojau internete, vis buvo įdomu kaip atrodė karališkosios giminės nariai 🤔 Nuostabiai atskleisti charakteriai. Įsimintina ir praturtinanti knyga.
Nors pirmasis skyrius nuteikė skeptiškai, dėl didelio panašumo į pirmąją autorės knygą “Karo nuotaka”, tačiau nuo antrojo skyriaus atsivėrė kita istorijos dalis, su naujais veikėjais ir dar nenagrinėtais Onos gyvenimo vingiais.
Puikus istorinis romanas! Sveikinimai autorei už tokį titanišką darbą-buvo įdomu viskas: ir istoriniai įvykiai, ir veikėjų vidiniai pasauliai. Įtraukė ir sužavėjo.
Ilona yra puiki pasakotoja, kaip žaviai ji atskleidžia istoriją, padaro ją tokią įdomią. Nors žinoma, ne viskas tikra, bet patinka puikus istorinių verpetų fonas, bandymas perteikti ką galėjo jausti, galvoti, daryti tam tikri asmenys. Nuostabu.