Vieni jos amžininkai Oną Jogailaitę vadino labiausiai nuskriausta iš visų karalaičių ir niekam nelinkėjo tokio likimo, kiti apšaukė ją nuodytoja, valdžios ir turtų ištroškusia boba, galvojančia tik apie pinigus ir save. Garsiosios karalienės Bonos dukra Ona – bjaurusis ančiukas šeimoje. Negraži, nemylima, vieniša ir nuolat atstumiama, ji vis tiek sugeba pasiekti aukštumas – yra išrenkama Abiejų Tautų Respublikos karaliumi (sic!), būdama 52-ejų išteka, o 64-erių netikėtai „virsta“ motina. Karalienė Ona visą gyvenimą jautėsi kaip meilės elgeta, godžiai renkanti pabertus trupinius, dėl kurių buvo pasiryžusi atsisakyti visko – turtų, žemių, pilių, savo ir sesers palikimo, net paskutinių savigarbos likučių, prasmegusių vienišų naktų tamsoje. Svarbiausi Onos gyvenimo vyrai ją skriaudžia, karalaitė kovoja su dvarą apsėdusiomis šmėklomis, raganomis, burtininkais ir alchemikais, baido nuodijimų šešėlius ir priversta savo rūmuose pakęsti palaidūnus užsieniečius, vilkinčius moteriškais rūbais. „NEMEILĖ“ – tai pasakojimas apie tamsiąją karūnos pusę, toksiškus santykius ir pamėlynavusią, negandų iškankintą moters širdį, ne kartą skandintą gyvenimo purve, bet nepraradusią karališko švytėjimo ir meilės artimui. Romane modernus tekstas susipina su originaliais XVI a. Onos Jogailaitės laiškais, leidžiančiais išgirsti jos autentišką balsą iš 500 metų gelmės.
Puiki knyga, kurioje ne tik labai jautriai ir gražiai atskleidžiamas Onos Jogailaitės vidinis pasaulis, norai ir išgyvenimai, bet ir visa epocha. Knygoje gausu istorinių detalių, asmenybių ir faktų, kurie, kaip Onos gyvenimo fonas, kuria nepaprastą istoriją apie paprastą ir tuo pačiu ypatingą moterį ir jos kelią. Apie šviesą ir tamsą, apie norus ir galimybes, apie išlikimą savimi net tamsiausiose valandose. Knygoje pateikiamas ir to meto istorinis kontekstas, moterų gyvenimo ypatumai, netrūksta dramos ir intrigos. Labai graži ir vaizdinga kūrinio kalba puikiai perteikia renesanso atmosferą, atskleidžia dabar sunkiai suvokiamą vyrų savivalę ir moterišką solidarumą. Nuoširdžiai rekomenduoju.
Nuostabiai išraiškingai, iki detalių atskleistas neįtikėtinos asmenybės likimas - niekam nelinkėčiau tokio skausmingo ir negandų paženklinto gyvenimo. Vis gi džiugu, kad Ona sugebėjo visas negandas įveikti, likti širdyje geru žmogumi ir galiausiai gyvenimo saulėlydyje gavo meilės ir šilumos, kurių ji buvo verta. knygoje autorė puikiai iki detalių atskleidžia to meto dvaro gyvenimą, politines perioetijas iš skirtingų karalysčių prizmės (Anglijos, Prancūzijos, Švedijos dvarų).
Tikėjausi daugiau iš šios knygos, itin jos norėjau, laukiau, o , bet, tačiau, vos ją įveikiau. Mano nuomone per daug viskas išplėsta, daug pasakojama apie tą patį, kartais jausdavausi taip, kad jau apie tai skaičiau ir vėl iš naujo tą patį skaitau. Šiaip pati istorija įdomi, įtraukianti, bet kažko man trūko, kažkokio cinkelio- paslapties kažkokios. Karo nuotaka man patiko labiau.