Tai tragikomiškų nutikimų kupinas romanas, nuspalvintas ryškiomis magiškojo realizmo spalvomis. Kai meilė randa bendrą lovą su melu, gero nelauk. Bet ne viskas taip blogai.
„Mano nekaltas melagis“ – spalvingiausias mano parašytas romanas. Jausmai sproginėja kiekviename sakinyje, pasileisite į tikrą, nesuvaidintą gyvenimo nuotykį, kuriame veikia ir šešėliais tapusios dvasios, ir realūs personažai, sutikti parduotuvėje, turguje ar laukinės salos laiptinėje, biure ir mokesčių inspekcijoje.
Meilė, nesibaigiančios statybos, konfliktai, labiau nei vėjas siaučiančios paskalos – tai unikali mano patirtis, prisiminimai, burtų komedijos, istorijos, sumegztos į vestuvines sukneles.
Kėdė, kurios įsitvėrę nematome naujų galimybių, taps pagrindiniu simboliu, romano atspirties tašku.
Aš nerašau apie liūdesį, rašau apie gyvenimą, o jis pilnas juokingų nutikimų.
Kokios įdomios gali būti žmonių istorijos! Skaičiau ir prieš akis regėjau sceną, kurioje miuziklo ritmu sukosi personažai ir jų istorijos. Ir kaip būtų įdomu pamatyti kitus galimus knygos viršelius, dėl kurių vyko kovos ;) įdomu kuris būtų patikęs man :)
Nors autorė yra labai įdomi, sumani, maloni ir žavinga asmenybė, tačiau su knyga neradau sąsajų, neturėjau itin gero laiko. Visgi, manau, kad verta bent pabandyti ją paskaityti ir susipažinti su įdomesniu rašymo stiliumi. Knygoje yra ne tik citatų, bet ir paveikslėlių!
Nagi šmaikštuolė ta Jurga! Parašyta žaismingai ir linksmai, atrodo, kad žodžiai patys sušoka į sakinius. Kalba vaizdinga, skaityti smagu, kelis kartus pagalvojau, kad kažkiek susišaukia su Don Kichotu. Gal dėl to, kad tėtušis atjoja ant asilo… o jo mylimoji primena Dulsinėją. bet po kurio laiko tas žaidimas pabosta, knygai pritrūksta aktualumo. charakteriai per stipriai sušaržuoti, situacijos per daug hiperbolizuotos, kad galima būtų su kuo nors tapatintis. Kokia knygos esmė? Gal autorė šaiposi ir siunčia žinutę visiems nevykėliams melagiams, gal kažkam konkrečiai? O gal tiesiog smaginasi rašydama, nes jai tas neblogai išeina! 3.5*
Knygoje pilna keistų, šaržuotų personažų, tragikomiškų situacijų. Trūko pasakojimo vientisumo. Nepavyko prisijaukinti šios knygos ir jos veikėjų. Ankstesnė knyga buvo įdomesnė, gal todėl knyga neatitiko lūkesčių.