Klumpės, berželiai ir tyra meilė gimtajai žemei? Ne! Lietuvių literatūra jau seniai išlipo iš klumpių, apsiavė sportbačius ir išėjo pasidairyti po triukšmingas miesto gatves.
Trumposios prozos rinktinė „Troleibuso istorijos“ kviečia į vaizduotės kelionę per šiuolaikinę Lietuvą. Kelionės maršrutas sudarytas iš penkiolikos per pastaruosius tris dešimtmečius parašytų apsakymų, kuriuos sieja atvirumas urbanistinei aplinkai, sąmojis, pasakojimo meistrystė, keisti, fantastiški, šiurpūs nutikimai. Ir, žinoma, mūsų didmiesčių simboliu tapęs troleibusas – moderniška ir ekologiška transporto priemonė, neatskiriama mūsų miestovaizdžio dalis, už kurios išsaugojimą pasisako ši antologija.
Jei pasiilgote geros, netuščiažodžiaujančios prozos, pasiimkite šią knygą į kelionę troleibusu (autobusu, traukiniu, lėktuvu...), ir nė nepajusite, kaip pasiekėte kelionės tikslą. Kad užsiskaitę nepravažiuotumėt savo stotelės, knygoje rasite patogias nuorodas, kaip pasirinkti tinkamos trukmės kūrinius.
Autoriai: Saulius Tomas Kondrotas Jurgis Kunčinas Jurga Ivanauskaitė Gintaras Beresnevičius Tomas Staniulis Marius Ivaškevičius Ričardas Gavelis Markas Zingeris Jurga Tumasonytė Vidas Dusevičius Ieva Toleikytė Undinė Radzevičiūtė Aleksandra Fomina Danutė Kalinauskaitė
Devyneri metai stažo važinėjimo troleibusu mane išmokė, kad tai – mažos ekosistemos ar visatos, su kosmiškai atsikartojančiu cikliškumu ir nuginkluojančiais netikėtumais. Jei važinėji pakankamai dažnai, supranti, kad su kai kuriais žmonėmis daliniesi tuo pačiu ritmu, maršrutu, ir kuriems sau tyliai susigalvoji vardus, tačiau visada yra tas nenuspėjamumo elementas, lyg reagentai, susijungiantys į netikėtas situacijas ir derinius, vos slenkančiose čekoslovakiškose anachronistinėse kolbose. Pirmo kurso sociologijos studentams gerai būtų turėti važinėjimo troleibusais praktikas, kurių metu jie pamatytų mūsų sociumo skerspjūvį ir suprastų, kad troleibusas – visomis penkiomis juslėmis suvokiama patirtis: alkoholio ir graužaties dėl praeitos nakties dvelksmas, iš telefono traškanti rusiška muzika, apsižodžiavimai, ašarinių dujų skonis ar vandens, teškančio pro kiaurus langus, kai lyja, jausmas. Tai pokalbiai, žmonės, atradimai ir praradimai (ačiū, kišenvagiai) ir tikrų tikriausia miesto tautosakos dalis, todėl vien jau šis troleibusiškumas mane nupirko. Antra, labai ilgai ieškojau kelio atgal į lietuvių literatūrą, kuri mano skaitymo lauke buvo išdeginta vaižgantų ir žemaičių, susietų su kančia, menama „verte“ ir „gyliu“, ugnimi. Ėmiau ją atsodinti – Parulskio sodinukais, atželiančiu Sabaliauskaitės daiktų mišku, šiaulietiškomis Pietinio istorijomis, demoniškomis Gavelio Vilniaus šmėklomis ir kitais mane džiuginančiais atradimais. Ir ši knyga – labai laiku ir vietoj – atrasti savus rašytojus, mėgautis pažįstamais kontekstais ir jų išradingumu – kai reikia atsargiai norėti netgi turtus nešančių aitvarų (įspėta G. Beresnevičiaus), kad net ir nuostabiame tarpukario Kaune svajonės gali nuvesti į pražūtį (Markas Zingeris), kad baldų rinkimasis braškančiai santuokai į naudą retai išeina (Danutė Kalinauskaitė). Dar kartą įsitikinau, kad su Jurga Ivanauskaite kažkada jau neatitaisomai prasilenkiau – na niekaip nesiskaito man ji, bet išlipau ir jos stotelėje –tik taip ir vyksta atradimai.
Išpažintis: atsimenu, dar nuo to karto, kai palikau mokyklos suolą, lietuvių autorių kūryba buvo ir yra gan retas radinys mano rankose. Neturiu tam nei pernelyg subjektyvių, objektyvių, populiarių ar dar kitokių -ių priežasčių. Viskas maždaug patiko/nepatiko/nuobodu/ir vėl/pasimečiau, kur aš prizmėje. cha, geometriškai čia aš. "Troleibuso istorijos" yra velniškai puikių apsakymų rinktinė. Judančių, gyvų ir tikinčių, kad galima kitaip. Štai vienas tokių manųjų atradimų - Undinė Radzevičiūtė'. "Apversti piramidę" vienas trumpiausių kūrinių rinktinėje, bet tuo ir nostabus, keliuose puslapiuose talpinantis, rodos tiek nedaug, bet viską ko reikia. Žinoma, gera žinia - yra ir daugiau puikių apsakymų. Šioje rinktinėje. Arba kitoje/se. Jas dar surinksime. Išleisime. Bet "Troleibusai" yra labai super mega wow jėga!
1/4 tekstų - lyg iš Akistatos. Ir realybė ta, kad niekas nesiilgi kelionų troleibusais. Bet rekomenduočiau skaityti kitam, kas pavargo nuo instos ir bevielių ausinių bei gi avoskrebučio.
Knygą skaičiau troleibusuose (apsilankymas Lietuvoje ir knygynų nusiaubimas - yeah!) ir laukiau, kol pateksiu į Humans of Trūlai, bet nepatekau... Žodžiu, labai geras short stories rinkinys: yra ir apie troleibusus, ir ne apie troleibusus. Surinkta šiokia tokia rašytojų grietinėlė ir apsakymai netgi suskirstyti pagal tai, kiek ilgai kelionė troleibusu užtruks :)
Gal po šios rinktinės pagaliau atsiversiu ir Ivanauskaitės knygą, nes jos apsakymas man labai patiko.