Pasaulinio verslo vandenyse sėkmingai plaukiojusio garsaus išeivijos verslininko, mecenato dr. Juozo Kazicko (g. 1918) atsiminimų knyga aprėpia visą jo gyvenimo kelią: nuo pirmųjų vaikystės metų tremtyje pilietinio karo krečiamos Rusijos platybėse – Čiornaja Padinos kaime – iki grįžimo į Lietuvą. Tai 2-oji pataisyta ir papildyta laida.
Nelengvi žingsniai protėvių žemėje, vėliau mokslai, santuoka, darbas Vilniaus savivaldybėje ir pogrindžio kovos su okupantais. Antrajam pasauliniam karui baigiantis emigranto kelias į Vokietiją, vėliau į JAV. Sėkmingas verslas už Atlanto, įtakingos pažintys ir pagaliau – pirmosios kelionės į tėvynę po 35-erių metų. Nuolatinės pastangos, kad Vakarų valstybės atvertų duris mūsų šaliai, o pasaulinis verslas atsigręžtų į Lietuvos ūkį. Dr. J. Kazicko atsiminimus puikiai papildo ištraukos iš jo žmonos Aleksandros Kazickienės dienoraščio. Pirmoji šios knygos laida pasirodė 2002 metais. Prabėgo dešimtmetis. Išėjo amžinybėn A. Kazickienė. Šioje, antrojoje, atsiminimų knygos laidoje, pasirodančioje dr. J. Kazickui minint 95-metį, jis atvirai pasakoja pastarojo dešimtmečio išgyvenimus, prisimena, kaip garsaus Rusijos verslininko (dabar kalinčio) Michailo Chodorkovskio padedami, su žmona ir vaikais vėl apsilankė Čiornaja Padinos kaime, kur prasidėjo jo Vilties kelias. Dr. J. Kazickas tarsi apibendrina savo gyvenimą ir, nepaisydamas negandų, garbaus amžiaus naštos, su neišsenkamu optimizmu kalba apie žmogui tenkančius išmėginimus ir jo lemtį.
" Visuomeninis darbas prasmingas tik tuomet jeigu jis teikia malonumą. "
"Visada gerbiau žmones su kuriais gali kalbėti atvirai apie viską, net jeigu nuomonės ir nesutampa."
" Žmogaus vertę lemia ne tai kiek jis turi, bet tai kiek jis sugeba duoti "
"Darydamas ką nors kas naudinga ir kitiems kuri tarp žmonių savotišką magnetinį lauką, kūrybinę energiją persiduodančią iš vieno kitam. Toji energija galiausiai grįžta iš kitų, praturtindama ir tave. Tai gyvenimo tiesos, kurias paveldėjau iš tėvų. "
"Niekada nemaniau, kad mano veikla buvo labai reikšminga ir būtina apie ją pasakoti. Tačiau likimas man lėmė patirti daug išbandymų, gyvenimo kelias nusidriekė nuo gimimo Rusijos stepėse, per vaikystę išsvajotoje protėvių žemėje Lietuvoje, okupacijų ir karo pavojus iki klestinčio Niujorko verslininko. [...] Buvau sėkmės lydimas žmogus, verslininkas, bet – savęs nepervertinu – ne itin didelio masto. Žinoma, susikūriau jaukią, gražią gyvenimo aplinką, mano šeimai nieko netrūko, visuomenėje užėmiau garbingą padėtį, bet tai mane visada smarkiai įpareigojo. Jutau pareigą prisidėti prie įvairių gerų iniciatyvų, daryti ką nors naudinga. Vienintelis dalykas, ką galėjau nuveikti, – remti finansiškai. Taip kilo ir mūsų šeimos fondo idėja. Norėjau, kad ir mano vaikai rūpintųsi kitais, jaustų atsakomybę, išmoktų panaudoti tai, ką užsidirbo, prasmingiau nei vien asmeniniams malonumams"
Įspūdinga Juozo Kazicko biografinė dalis: man labai patiko istorija kaip atrodė gyvenimas Kaune/Vilniuje antro pasaulinio karo metu, kaip atrodė bėgimas Vakarų link ir t.t. Kita įdomi linija yra koks buvo Kazicko verslo statymas JAV ir aplinka 1960-1980s. Tačiau šitas leidimas turi papildomus labai asmeninius epilogus, asmeninius laiškus ir kt. - suprantu, žmogus nusipelnė sau leisti dėti tai į knygas, bet gana neįdomu ir norisi praleisti.
Vilties kelias niekada nesibaigia: Aleksandra ir Juozas Kazickai apie savo gyvenimą - tai garsaus Lietuvos išeivijos verslininko, filantropo Juozo Kazicko ir jo šeimos gyvenimo istorija.
Koks įdomus, šviesus žmogus, nugyvenęs ilgą, įsimintigą, nelengvą, reikšmingą gyvenimą!
Man ypač patiko klausyti pabėgimo iš Lietuvos po antrojo pasaulinio karo istorijos. Esu girdėjusi ir skaičiusi to meto tremtinių istorijas, bet su pabėgėlių istorijomis dar neteko susipažinti. Labai sujaudino ir sukrėtė. Kažkodėl įsivaizdavau, kad pabėgėlių dalia daug lengvesnė.
Dar labai patiko unikalios Lietuvos valstybės atkūrimo įžvalgos ir užkulisiai, nes Juozas Kazickas asmeniškai dalyvavo daugelyje politinių susitikimų su žymiausiais to meto Amerikos ir Europos politikais.
Labai sujaudino tokios nuoširdžios ir dosnios Juozo Kazicko ir jo šeimos filantropinės pastangos, aprėpiančios ne tik Ameriką ir ypač Lietuvą, bet ir kitas vietas, reikšmingas jų gyvenimams.
Galiausiai širdį sušildė ir įkvėpė Aleksandros ir Juozo Kazickų meilė ir atsidavimas vienas kitam iki pat paskutinių dienų. Kaip nuostabu turėti tokį gyvenimo palydovą!
Tačiau ši knyga turi ir trūkumų.
Visų pirma, ji per ilga, turi per daug nereikšmingų detalių, ypač epilogas, todėl vietomis buvo nuobodu.
Dar nelabai patiko skyriai apie susikrautus turtus: privačias salas, begales namų, išskirtinių klubų narystes, kiek kas kainavo ir t.t. Taip pat truputį įkyrėjo vardijamos pažintys su įvairiais žymiais pasaulio verslininkais ir politikais. Man asmeniškai tokia informacijfa buvo per daug detali ir visai neaktuali, nes nemačiau jos tikslo plėtojant pasakojimą. Tiesiog autorius kartais atrodė kaip pagyrų puodas ir tiek.
Ganėtinai keista ir gal net hipokritiška tai, kad Aleksandra ir Juozas Kazickai tokie karšti Lietuvos patriotai, lietuvybės puoselėtojai, lituanistinių mokyklų rėmėjai, o keturi iš penkių jų vaikų nekalba lietuviškai...
Galiausiai nuvylė Juozo Kazicko medžiojimo istorijos ir gyrimasis apie begales egzotiškų trofėjų, kurių atrodo tiek daug, kad nėra kur dėti. Gal ir buvo tų tigrų dar daug 1970-aisiais metais, bet dėl tokių žmonių jie beveik ir išnyko.
Užvertusi paskutinį puslapį be abejonių galiu teigti - tai yra viena iš geriausių biografijų ir apskritai knygų, kurią aš esu skaičiusi. Sunku net žodžiais apsakyti, koks skaičius minčių rikiuojasi mano galvoje... Pirma idėja, kilusi beskaitant šių asmenybių prisiminimus - kodėl, kodėl ir dar kartą - kodėl mokleiviai neskaito... Ne... Verčiau - kodėl jiems NĖRA sakoma skaityti būtent tokias knygas mokyklose ? Neverta nė pradėti vardinti, kokį kiekį mokykloje perskaitytų kūrinių lenkia šis biografinis kontekstas ... Susidarė įspūdis, jog moksleiviai netenka išties daug, kai šiems į galvą yra kišama praktiškai vien tik buitinio pobūdžio literatūra, nepaliekant vietos platesnio požiūrio plėtrai. ,,Vilties kelias" man sukėlė tokias tikras emocijas, tokią nuostabą verčiant kiekvieną puslapį, jog negalėjau patikėti, kad tik dabar perskaičiau šią knygą. Juozas Kazickas... Šis žmogus, mano įžvalgomis, išvis yra stebuklas. Asmenybė tikrąja to žodžio prasme. Individualybė, išskirtinumas. Absoliutus originalas, nes vargiai terastume atitikmenį šių dienų visuomenėje. Nevardinsiu nei Jo padarytų darbų Lietuvai, nei nuveiktų darbų žmonėms, nei įdėtų pastangų tam Vilties keliui statyti, kuriuo Jis žengė viso savo turiningo gyvenimo metu, nes kiekvienas žmogus apie visa tai individualiai privalo perskaityti. Tiesiog verti knygos lapus ir negali patikėti, KOKIOS svarbios ir didžios asmenybės supo p. Kazicką, KOKIOS neįtikėtinos pažintys lydėjo Jį kiekvienam žingsny, ir visa tai Jis susikūrė pats, savu protu, savom rankom, savo ryžtu, beprotišku atsidavimu viskam, ko ėmėsi. Tai pavydzys absoliučiai kiekvienam žmogui. Esu praktiškai tikra, jog būtent tokias knygas turėtų skaityti žmogus, ieškantis motyvacijos, norintis gauti gerą tikrų pojūčių bagažą, kaip nagais kabinantis į gyvenimą galima pasiekti daugiau nei kada troškai. Labai patiko J. Kazicko iškelta mintis, prieštaraujanti Napoleono žodžiams , jog reikia būti atsargiam kažko trokštant, nes troškimai gali išsipildyti. Juozas Kazickas teigė atvirkščiai, jog maži tikslai neretai reikalauja tiek pat pastangų kaip ir dideli, tad neverta bijoti net ir didžiausių savo svajonių! ;) Tai puikiai parodo jo atsiminimų knyga, lenkianti daugumą "gyvenimo prasmę patirti" skatinančių knygų! ,,Vilties kelias" yra must read KIEKVIENAM lietuviui, tuo labiau jeigu jis - emigrantas, vaikus auginantis užsienyje ir menkai tebejaučiantis dvasinį ryšį su Lietuva. Esu tikra, jog mintys, užvaldžiusios perskaičius šią knygą, nepaliks manęs dar kurį laiką. Tačiau tai visiškai nekeista, nes kalbama vis dėlto apie tikrą, tačiau jau mūsų gyvenimus apleidusią legendą. Ačiū !
Pavadinimas neviliojo klausyti šios knygos. Atrodė banalus ir tikrai ne tai, ką aš mėgstu. Vis tik ryžausi. Klausydavau mašinoje važiuojant į darbą ar kur kitur ir prieš užmiegant. Iš pradžių tai, kad knygą klausyti truks daugiau nei 21 valandą nuteikė nepatikliai. Ir išties, ji galėjo būti trumpesnė. Tai Juozo Kazicko biografija, kurią jis pats parašė ir yra kažkiek žmonos, o pabaigoje dukters intarpų. Kartais vis tik atrodo nerealistiška, išgalvota istorija, nors turbūt taip nėra. Tai ilgo gyvenimo su prieš ir po aprašymas, apimantis karus, okupaciją ir vienos šeimos tikėjimą, kad gali ir yra verti daugiau. Tūkstančiams žmonių Lietuvoje to trūksta. Man to trūkdavo. Bendrai paėmus, rekomenduoju. Nepaisant tam tikrų detalių ir aspektų, tai verta dėmesio knyga. Aš nemažai sužinojau. Nūdienų kontekste išvis nerealiai kai kurie dalykai skamba. Audio variantas labai malonus ausiai.
Išskirtinio žmogaus gyvenimo istorija. Tai autobiografija, tad Juozas Kazickas pats pasirenka, kaip ir ką pasakoti, kuriuos gyvenimo metus prabėgti greičiau, o ties kuo ilgiau ir detaliau apsistoti. Itin domino pirmasis knygos trečdalis - vaikystė tremtyje (nežinojau apie Kūčių vakaro trėmimus po 1863-64 sukilimo), grįžimas į nepriklausomą Lietuvą, jaunystė tėvynėje, o tada Antrojo pasaulinio karo peripetijos, bėgimas iš Vilniaus su žmona ir maža dukrele, pabėgėlių gyvenimas Vokietijoje ir nauja pradžia JAV. Suprantu, kad Kazickui sala Bahamuose buvo labai svarbi, bet nebuvo itin įdomu klausytis ilgo pasakojimo apie tai, kaip jis ten veisė sodą ir pan. Kita labai patikusi knygos dalis buvo netoli pabaigos - nežinojau Kazicko vaidmens remiant Lietuvos valstybės atkūrimą, organizuojant Prunskienės vizitus JAV ir kt. Žodžiu, neeilinė gyvenimo istorija. Daugiausia paties Kazicko akimis, bet yra ir įdomių jo žmonos Aleksandros intarpų, ypač iš pabėgėlių gyvenimo etapo.
Nepaprastai įkvepianti gyvenimo kelionė - šypsojausi, graudinausi, aplankė pasididžiavimo jausmas stipriu ir atkakliu lietuvio būdu, gėrėjausi optimistišku, smalsiu žvilgsniu į pasaulį, sutiktus žmones, drąsa ir atsakomybe už savo likimą, gilia meile bei gebėjimu jautriai matyti grožį, džiaugtis, dalintis, ieškoti sąsajų ir kurti prasmę. Tai ne tik vieno žmogaus gyvenimo kelionė, tai Lietuvos istorija, kurią buvo įdomu pamatyti išeivio akimis. Tekstas lengvas, plaukiantis, malonu skaityti. Turinys paveikus, kūnu ne kartą bėgo šiurpas. Ne tik šių metų, bet ir viena gyvenimo knygų, greta Jono Meko memuarų, kai nelaimė tampa sėkmės istorijos atspara
Kai mama parekomendavo paklausyti šią knygą - istoriją audiotekoje, galvojau ok, dėl mamos. Turiu prisipažinti, kad nustebino 100%. Su malonumu klausiau kasdien ir labai rekomenduoju kitiems. Nuostabi biografija.
Puiki biografija! Nuoširdi ir įtraukianti istorija (verta filmo) išties iškilios asmenybės. P.S. Šią knygą privalo perskaityti visi, teigiantys, kad “prie ruso buvo geriau”. ;)
Knyga parašyta puikiai, lengvai ir įtraukiančiai parašyta. Kazicko gyvenimo istorija įspūdinga, įdomiausia dalis kaip jis prisimena II pasaulinį karą, labai praplatino supratimą kaip žmonės gyveno. Jo gyvenimas JAV tai toks labiau kontraversiškas - žmogus be galo daug stengėsi dėl Lietuvos, bet tuo pačiu tiek jo metodai, tiek hobiai ir elgsena šiais laikais būtų nevisai priimtina. Verta perskaityt ar išklausyt.
Wow. Pilnas, prasmingas ir labai įdomus gyvenimas. Nuo karo pabėgėlio iki Lietuvos trapią nepriklausomybę visokeriopais ryšiais, priemonėmis remiantis žmogus. Kaip gaila, kad iki šios knygos supratimas apie šią asmenybę buvo tik "kažkoks Amerikos lietuvių turčius". Linkiu mums visiems tiek veiklos ir tiek prasmės.
Klsusiau Audiotekoje. Labiausiai patiko knygos pradžia, kaip žmogus mąstė, kokie sprendimai lėmė jo turtingą visomis visomis prasmėmis gyvenimą. Bei sužavėjo laiškų žmonai skyrius! Nuostabu, kaip mylėjo ir gerbė žmoną!
Klausiau audio knygos, labai netikėtai. Labai patiko delatus istorijos atpasakojimas pokario, karo Lietuvoje, pasitraukomas ir Lietuvos. Daug sužinojau. Dalis apie gyvenimą Amerikoje patiko kur kas mažiau.
Įdomi ir įtraukianti knyga vienos šeimos akimis atskleidžianti XXa. pradžios gyvenimą Lietuvoje, vis dėlto kai kurios vietos gana prieštaringos, o epizodai kuriuosi tik vardijamos aukštas pareigas užimančių pažįstamų veikėjų pavardės skamba gan pagyrūniškai.
Be galo įspūdinga Biografija. Likau sužavėta Juozo Kavicko asmenybe. Nors ir priverstas per karą bėgti iš Lietuvos, nesutrukdė palikti Lietuvai tokį didelį indėlį. Manau reiktų paskaityti kiekvienam lietuviui, ypatingai emigrantams - nutolusiems nuo Lietuvos..
Itin įdomus pirmas knygos trečdalis. Išsamiai apie emigrantų pasitraukimo į Vakarus detales aplamai niekur neteko skaityti. Toks tikras wow efektas. Likusi knygos dalis jau neprilygsta pradžiai - bet tai normalu, negali visas žmogaus gyvenimas būti lyg filmas. Šiaip, labai įdomi autobiografija.
nepaprastai patiko! labai istoriškai turtinga knyga, per vieno žmogaus gyvenimą sužinoti tiek daug, apie svarbų Lietuvos istorijai etapą. taip pat sužinoti apie neeilinę asmenybę.
Įtraukianti. Informatyvi. Lengvai parašyta ir įdomi knyga apie vienos šeimos gyvenimą. Siūlyčiau įtraukti i 11 klasės siūlomų perskaityti knygų sąrašą. Istorija, tuometinis gyvenimas Lietuvoje, JAV- praplečia žinias. Man labai patiko ir tikrai rekomenduoju 👌