What do you think?
Rate this book
Baimės frontas: kaip Rusija kovoja informacinį karą ir kaip ją įveikti?
Jei Jums nusibodo bijoti Rusijos ir kasdien jausti karo grėsmę sau bei šeimai – skaitykite „Baimės frontą“.
Kremliaus informacinio karo tikslas – mūsų baimė ir nepasitikėjimas savimi, vieni kitais bei sąjungininkais. Kremliui nereikia, kad jį mylėtume. Pakanka, kad bijotume.
Rusijos dezinformacija daro įtaką viskam: nuo mūsų savijautos iki Lietuvos ekonomikos augimo. Baimė yra sėkmingiausias Rusijos eksportas. Todėl svarbiausia gynybos linija – mūsų galvose.
„Baimės frontas“ atskleidžia, kaip Kremlius baugina Lietuvą ir Vakarus, ir siūlo konkrečius veiksmus, leidžiančius atgauti pasitikėjimą bei laimėti informaciniame kare.
Knyga remiasi Lietuvos visuomenės atsparumo dezinformacijai tyrimu, ilgamečiais stebėjimais ir pokalbiais su Edwardu Lucasu, Timo Kivinenu, Oliveriu Moody, Gabrieliumi Landsbergiu, Mažvydu Jastramskiu ir kitais ekspertais.
Tai knyga apie tai, kad Lietuva nėra silpna. Tai knyga apie informacinį karą, kurio nepradėjome, bet kurį galime laimėti.
Kremliaus informacinio karo tikslas – mūsų baimė ir nepasitikėjimas savimi, vieni kitais bei sąjungininkais. Kremliui nereikia, kad jį mylėtume. Pakanka, kad bijotume.
Rusijos dezinformacija daro įtaką viskam: nuo mūsų savijautos iki Lietuvos ekonomikos augimo. Baimė yra sėkmingiausias Rusijos eksportas. Todėl svarbiausia gynybos linija – mūsų galvose.
„Baimės frontas“ atskleidžia, kaip Kremlius baugina Lietuvą ir Vakarus, ir siūlo konkrečius veiksmus, leidžiančius atgauti pasitikėjimą bei laimėti informaciniame kare.
Knyga remiasi Lietuvos visuomenės atsparumo dezinformacijai tyrimu, ilgamečiais stebėjimais ir pokalbiais su Edwardu Lucasu, Timo Kivinenu, Oliveriu Moody, Gabrieliumi Landsbergiu, Mažvydu Jastramskiu ir kitais ekspertais.
Tai knyga apie tai, kad Lietuva nėra silpna. Tai knyga apie informacinį karą, kurio nepradėjome, bet kurį galime laimėti.
172 pages, Hardcover
Published January 1, 2026
About the author
Vytautas Matulevičius
1 book2 followersVytautas Matulevičius – komunikacijos ekspertas ir agentūros „Bosanova“ vadovas, ilgus metus dirbantis strateginės komunikacijos srityje. Jis vadovavo iniciatyvai „4 procentai gynybai“ ir kasdien nuosekliai nagrinėja nacionalinio saugumo bei informacinio atsparumo temas.
Ratings & Reviews
Friends & Following
Create a free account to discover what your friends think of this book!
Community Reviews
Displaying 1 - 17 of 17 reviews
March 22, 2026
Man rodos, čia yra knyga, kurios reikėjo prieš metus, du, tris, keturis ir, matyt dar seniau. Ačiū Dievui, kad tokia pagaliau atsirado. Svarstau, kad norėčiau padaryti taip, kad ją perskaitytų kuo daugiau žmonių Lietuvoje. Lietuvos gyventojams galėtų būt privaloma su ja susipažint.
Ji kaip blaivaus proto gūsis išlaisvina, nes žiūri tiesiai į mūsų baimių epicentrus. Nešoka melo šokių aplink, žiūri ten, kur baisu, bei paaiškina kaip veikia baimės mechanizmai. Rusijos informacinio karo, kuris yra nukreiptas prieš mus mechanizmai. Ir dar papasakoja, ką galim daryti kiekvienas, kad fronto liniją nustumtume priešo teritorijos link visų pirma savo galvoje.
Man ji pasirodė įgalinanti ir įkvepianti, nes kuo daugiau suprantam, tuo mažiau šešėlių mus persekioja, tuo aiškiau tikslas matosi. Ne skaldytis šalies viduje, o vienytis, ne ginčytis ir ieškoti atskirčių, o kviesti skirtingas nuomones dialogui, aiškiai suvokiant grėsmes ir galimybes.
Buvo labai įdomu tiek konkretūs dezinformacijos pavyzdžiai, tiek jų schemos, tiek specialiai šiai knygai atliktas Lietuvos visuomenės atsparumo dezinformacijai tyrimas. Palingavau galva, ypač ties grėsmės ir emigracijos galimybių klausimais. Neslėpsiu, kad ir mes su vyru susėdę apsvarstėm prieš kelis metus. Visiems noris gyventi ramiai. Visus karts nuo karto sukausto baimė. Gal svarbiausia čia, kad įduodami įrankiai su ja dorotis. Aiškiai, tiesiai, faktais, be panikos. Paskutiniai puslapiai kone nuteikė pakiliai ir tarsi naujai įkvėpė ir toliau sodint savas obelis. Vardan TOS.
Imkit, skolinkitės, pirkit, skaitykit. Rimtai reikia. Jei pasimetat informacijos jūroje, ši neprailgs, o taškus ant "i" aiškiai sudėlios. Rekomenduoju. Labai.
Ji kaip blaivaus proto gūsis išlaisvina, nes žiūri tiesiai į mūsų baimių epicentrus. Nešoka melo šokių aplink, žiūri ten, kur baisu, bei paaiškina kaip veikia baimės mechanizmai. Rusijos informacinio karo, kuris yra nukreiptas prieš mus mechanizmai. Ir dar papasakoja, ką galim daryti kiekvienas, kad fronto liniją nustumtume priešo teritorijos link visų pirma savo galvoje.
Man ji pasirodė įgalinanti ir įkvepianti, nes kuo daugiau suprantam, tuo mažiau šešėlių mus persekioja, tuo aiškiau tikslas matosi. Ne skaldytis šalies viduje, o vienytis, ne ginčytis ir ieškoti atskirčių, o kviesti skirtingas nuomones dialogui, aiškiai suvokiant grėsmes ir galimybes.
Buvo labai įdomu tiek konkretūs dezinformacijos pavyzdžiai, tiek jų schemos, tiek specialiai šiai knygai atliktas Lietuvos visuomenės atsparumo dezinformacijai tyrimas. Palingavau galva, ypač ties grėsmės ir emigracijos galimybių klausimais. Neslėpsiu, kad ir mes su vyru susėdę apsvarstėm prieš kelis metus. Visiems noris gyventi ramiai. Visus karts nuo karto sukausto baimė. Gal svarbiausia čia, kad įduodami įrankiai su ja dorotis. Aiškiai, tiesiai, faktais, be panikos. Paskutiniai puslapiai kone nuteikė pakiliai ir tarsi naujai įkvėpė ir toliau sodint savas obelis. Vardan TOS.
Imkit, skolinkitės, pirkit, skaitykit. Rimtai reikia. Jei pasimetat informacijos jūroje, ši neprailgs, o taškus ant "i" aiškiai sudėlios. Rekomenduoju. Labai.
March 4, 2026
Pradėkime nuo to, kas lengva, o kas sunku.
Anksčiau dūmeris buvo žmogus, kuris klauso doom metalo. Bet senieji metalistai nykstanti rūšis, vyrai su šeimom ir paskolom, dauguma net pas mamą nebegyvena. Tad ši sąvoka pasislinko.
Šiandien dūmeris yra tas, kuris visose temose, bet ypač kalbant apie Rusijos grėsmę, ras priežastį, kodėl viskas blogai. Ir nėra nieko lengviau nei būti dūmeriu. Kaip paprasta kartoti, kad Rusija elgiasi kaip nori, o Europa nereaguoja, JAV disfunkcinė, Lietuva maža ir jos balsas toli neina.
Dūmerio tokia saldi pozicija. Gali prisistatyti realistu, kuris nebijo pasakyti skaudžios tiesos. Tai būdas laimėti ginčus Feisbuko komentaruose: “Tu nori pasakyti aš neteisus? Sakai, kad viskas nėra blogai? Vau, vaikeli, pabusk iš iliuzijų, gal dar ir Kalėdų seneliu tiki.”
Tai baimė, kuri apsimeta racionalia mintimi. Tai emocinis pledukas, kuriuo apsidengi, nes jau susitaikei su pražūtimi. Tai lengvas, bet ne tikslus ar teisingas būdas vertinti pasaulį.
Apie tai, kas sunku, rašo Vytautas Matulevičius “Baimės fronte”.
Nenoriu apsimesti, kad aš privačiuose momentuose nebūnu dūmeris. Kad nebijau. Juk bijoti natūralu. Bet ši baimė dažnai nėra pagrįsta, nes aš bijau ne dėl to, ką pats matau, o dėl to, ką man rodo Rusijos propaganda.
Tai nereiškia, kad užsimetu Solovjovą ir klausausi jo dūsavimų. Rusijos propagandiniai naratyvai sklinda taip toli, kad apsisuka ir grįžta pas mane per Vakarų kanalus. Gąsdinimas yra paskutinis, pigiausias ir efektyviausias Rusijos ginklas. Ir jis veikia. Didžiosios valstybės bijo Rusijos reakcijos, konfrontacijos, eskalacijos. Mes bijome karo.
Baimė yra signalas, kad Rusija pasiekia savo tikslą.
Kelios citatos iš knygos:
“Rusijos neįmanoma nugalėti – taip kasdien mums skelbia Kremliaus propaganda. Logika paprasta: jei Rusijos įveikti neįmanoma, tai kam priešintis ir remti Ukrainą. Geriau susitarti. Žinoma, Maskvai palankiomis sąlygomis. Su teiginiu, kad Rusija dar daug metų gali kariauti su Ukraina dėl turimų didelių žmogiškųjų, karinių ir ekonominių resursų, sutinka 69 proc. Lietuvos gyventojų. Pasak tyrimo, tai yra vienas labiausiai į mūsų galvas prasiskverbusių
Kremliaus naratyvų.”
Niekas tiksliai nežino, kiek dar Rusija gali kariauti. Pati Rusija nežino. Rusija galvojo, kad kariaus 3 dienas, nes nesugebėjo įvertinti nei savo, nei Ukrainos pajėgumų. Nuo karo pradžios Rusija jau prarado 1,2 milijono karių. Vien šių metų sausį Rusija prarado 30 tūkstančių karių, kad užimtų ką? Po mažą gabaliuką jau sugriautų kaimelių.
Tai nėra lengvai išvaikščiojami skaičiai. Rusijos ekonomika šlubuoja, ji perka ginkluotę iš Šiaurės Korėjos ir Irano. Taip supervalstybės nedaro.
Pats nesu ekspertas, nežinau kiek dar truks karas. Nežinoti yra gerai, nes viską žino tik dūmeriai ir propagandistai. Bet kodėl 69 procentai Lietuvos žmonių, užuot sakę tą patį - nežinau - Rusijos pajėgumus vertina kaip begalinius?
Nes Rusija sėkmingai gąsdina.
Štai dar viena miela citata:
“Kad Lietuva kultūriškai ir istoriškai yra artimesnė Rusijai nei Vakarų šalims, dažniausiai
mano jaunimas iki 35 m.”
Didelę savo istorijos dalį Lietuva praleido aljanse su Lenkija ir karuose prieš Rusiją. Kaip galvojate, iš kur mūsų jaunimėliui kilo mintis, kad Rusija vis tik artimesnė? Išsitrinkite TikTok’ą. Įveskite privalomą tapatybės nustatymą soctinkluose.
Akivaizdu, kad su Rusijos propaganda reikia kovoti valstybiniu lygmeniu. Europa turi daryti daugiau. Būtų šaunu mažiau disfunkcinė JAV. Nėra pasauly viskas gerai, bet šie faktai nėra leidimas būti dūmeriu.
Baimė yra emocija, ją jaučia ne valstybės ar institucijos, o žmonės. Bet kuo daugiau sužinai apie Rusijos strategiją bei pasaulėžiūrą, tuo mažiau bijai. Jūs turite būti informuoti optimistai, nes tik būdami tokiais laimite propagandinį karą.
Apie visą tai ir daugiau knygoje rašo Vytautas Matulevičius. Esame artimi draugai, be to jis man parvežė importinį šokoladą, ir tai galėjo mane paveikti rašant šią recenziją.
Vis tik mane labiau sužavėjo, kad Vytautas knygai paėmė interviu iš nemažai gerbiamų žmonių, įskaitant ir Michael Weiss, mano mylimiausio tarptautinių santykių žurnalisto. Mano gyvenimas paprastas, pamatau Michael Weiss, žiūriu interviu.
Knygą trumpa ir informatyvi. Man gal net per trumpa, nes keliose vietose norėjosi daugiau argumentų prieš dūminimą. Bet suprantu Vytauto norą būt koncentruotam, nes yra begalė temų ir kampų, kažką reik nukirsti.
Rekomenduoju dūmeriams ir ne tik.
Anksčiau dūmeris buvo žmogus, kuris klauso doom metalo. Bet senieji metalistai nykstanti rūšis, vyrai su šeimom ir paskolom, dauguma net pas mamą nebegyvena. Tad ši sąvoka pasislinko.
Šiandien dūmeris yra tas, kuris visose temose, bet ypač kalbant apie Rusijos grėsmę, ras priežastį, kodėl viskas blogai. Ir nėra nieko lengviau nei būti dūmeriu. Kaip paprasta kartoti, kad Rusija elgiasi kaip nori, o Europa nereaguoja, JAV disfunkcinė, Lietuva maža ir jos balsas toli neina.
Dūmerio tokia saldi pozicija. Gali prisistatyti realistu, kuris nebijo pasakyti skaudžios tiesos. Tai būdas laimėti ginčus Feisbuko komentaruose: “Tu nori pasakyti aš neteisus? Sakai, kad viskas nėra blogai? Vau, vaikeli, pabusk iš iliuzijų, gal dar ir Kalėdų seneliu tiki.”
Tai baimė, kuri apsimeta racionalia mintimi. Tai emocinis pledukas, kuriuo apsidengi, nes jau susitaikei su pražūtimi. Tai lengvas, bet ne tikslus ar teisingas būdas vertinti pasaulį.
Apie tai, kas sunku, rašo Vytautas Matulevičius “Baimės fronte”.
Nenoriu apsimesti, kad aš privačiuose momentuose nebūnu dūmeris. Kad nebijau. Juk bijoti natūralu. Bet ši baimė dažnai nėra pagrįsta, nes aš bijau ne dėl to, ką pats matau, o dėl to, ką man rodo Rusijos propaganda.
Tai nereiškia, kad užsimetu Solovjovą ir klausausi jo dūsavimų. Rusijos propagandiniai naratyvai sklinda taip toli, kad apsisuka ir grįžta pas mane per Vakarų kanalus. Gąsdinimas yra paskutinis, pigiausias ir efektyviausias Rusijos ginklas. Ir jis veikia. Didžiosios valstybės bijo Rusijos reakcijos, konfrontacijos, eskalacijos. Mes bijome karo.
Baimė yra signalas, kad Rusija pasiekia savo tikslą.
Kelios citatos iš knygos:
“Rusijos neįmanoma nugalėti – taip kasdien mums skelbia Kremliaus propaganda. Logika paprasta: jei Rusijos įveikti neįmanoma, tai kam priešintis ir remti Ukrainą. Geriau susitarti. Žinoma, Maskvai palankiomis sąlygomis. Su teiginiu, kad Rusija dar daug metų gali kariauti su Ukraina dėl turimų didelių žmogiškųjų, karinių ir ekonominių resursų, sutinka 69 proc. Lietuvos gyventojų. Pasak tyrimo, tai yra vienas labiausiai į mūsų galvas prasiskverbusių
Kremliaus naratyvų.”
Niekas tiksliai nežino, kiek dar Rusija gali kariauti. Pati Rusija nežino. Rusija galvojo, kad kariaus 3 dienas, nes nesugebėjo įvertinti nei savo, nei Ukrainos pajėgumų. Nuo karo pradžios Rusija jau prarado 1,2 milijono karių. Vien šių metų sausį Rusija prarado 30 tūkstančių karių, kad užimtų ką? Po mažą gabaliuką jau sugriautų kaimelių.
Tai nėra lengvai išvaikščiojami skaičiai. Rusijos ekonomika šlubuoja, ji perka ginkluotę iš Šiaurės Korėjos ir Irano. Taip supervalstybės nedaro.
Pats nesu ekspertas, nežinau kiek dar truks karas. Nežinoti yra gerai, nes viską žino tik dūmeriai ir propagandistai. Bet kodėl 69 procentai Lietuvos žmonių, užuot sakę tą patį - nežinau - Rusijos pajėgumus vertina kaip begalinius?
Nes Rusija sėkmingai gąsdina.
Štai dar viena miela citata:
“Kad Lietuva kultūriškai ir istoriškai yra artimesnė Rusijai nei Vakarų šalims, dažniausiai
mano jaunimas iki 35 m.”
Didelę savo istorijos dalį Lietuva praleido aljanse su Lenkija ir karuose prieš Rusiją. Kaip galvojate, iš kur mūsų jaunimėliui kilo mintis, kad Rusija vis tik artimesnė? Išsitrinkite TikTok’ą. Įveskite privalomą tapatybės nustatymą soctinkluose.
Akivaizdu, kad su Rusijos propaganda reikia kovoti valstybiniu lygmeniu. Europa turi daryti daugiau. Būtų šaunu mažiau disfunkcinė JAV. Nėra pasauly viskas gerai, bet šie faktai nėra leidimas būti dūmeriu.
Baimė yra emocija, ją jaučia ne valstybės ar institucijos, o žmonės. Bet kuo daugiau sužinai apie Rusijos strategiją bei pasaulėžiūrą, tuo mažiau bijai. Jūs turite būti informuoti optimistai, nes tik būdami tokiais laimite propagandinį karą.
Apie visą tai ir daugiau knygoje rašo Vytautas Matulevičius. Esame artimi draugai, be to jis man parvežė importinį šokoladą, ir tai galėjo mane paveikti rašant šią recenziją.
Vis tik mane labiau sužavėjo, kad Vytautas knygai paėmė interviu iš nemažai gerbiamų žmonių, įskaitant ir Michael Weiss, mano mylimiausio tarptautinių santykių žurnalisto. Mano gyvenimas paprastas, pamatau Michael Weiss, žiūriu interviu.
Knygą trumpa ir informatyvi. Man gal net per trumpa, nes keliose vietose norėjosi daugiau argumentų prieš dūminimą. Bet suprantu Vytauto norą būt koncentruotam, nes yra begalė temų ir kampų, kažką reik nukirsti.
Rekomenduoju dūmeriams ir ne tik.
March 4, 2026
Su Vytautu esame geri draugai, o ir pačioje knygoje cituojamos kelios mano mintys. Tad gal esu šališkas.
Visgi kaip sakiau autoriui - jis padarė darbą, kurio tikrai reikėjo. Parašė vadovėlį gerąja prasme, kuris pravers ir septintokui, ir valstybės tarnautojui.
Vytautas profesionaliai užpildė nišą - lengvai ir argumentuotai sukalė knygą apie tai, kaip veikia Rusijos propaganda, kaip ji sėja baimę mūsų galvose ir ką su tuo daryti. Savo koncentracija ir daug ko sutalpinimu į mažai puslapių (svarbioje demokratijai temoje) kažkiek priminė Snyderio “Apie tironiją”.
Jeigu ir manote, kad viską žinote apie Rusijos propabandą - patikėkit, Vytauto pateikiamas vienas kitas faktas ar skaičius gali ir jus nustebinti.
Visgi kaip sakiau autoriui - jis padarė darbą, kurio tikrai reikėjo. Parašė vadovėlį gerąja prasme, kuris pravers ir septintokui, ir valstybės tarnautojui.
Vytautas profesionaliai užpildė nišą - lengvai ir argumentuotai sukalė knygą apie tai, kaip veikia Rusijos propaganda, kaip ji sėja baimę mūsų galvose ir ką su tuo daryti. Savo koncentracija ir daug ko sutalpinimu į mažai puslapių (svarbioje demokratijai temoje) kažkiek priminė Snyderio “Apie tironiją”.
Jeigu ir manote, kad viską žinote apie Rusijos propabandą - patikėkit, Vytauto pateikiamas vienas kitas faktas ar skaičius gali ir jus nustebinti.
April 3, 2026
Knyga turi ryškų idėjinį ir politinį pagrindą, tačiau man ji nepasirodė itin paveiki. Taip, ji yra populiari ir daugeliui paliko teigiamą įspūdį, tačiau manęs nesužavėjo. Atrodė, kad viskas parašyta pernelyg paviršutiniškai – pritrūko gylio ir išsamesnių faktų. Vietomis susidarė įspūdis, jog pateikiamas gana paprasto, studentų lygio tyrimas, kurio atsakymų analizė galiausiai nuveda prie iš anksto numanomos autoriaus išvados, kad baimė tėra mūsų galvose ir nėra pagrįsta…
May 11, 2026
Svarbi, savalaikė, aktuali knyga. Nedidelės apimties, koncentruotos minties darbas, išlaikantis prieinamos platesnei visuomenei kalbos balansą su vadovėliniu aštrumu. Jei būtų neriboti resursai, norėčiau, kad ši knyga atsidurtų visose pašto dėžutėse. Na, gal tiktų ir santrauka lengviau suprantama kalba masėms, bet šiuo savo troškimu noriu paryškinti knygos aktualumą. Regis, darbe esanti informacija pernelyg manęs nenustebino ir kažko reikšmingai naujo nesužinojau, nes tai yra sritis, kuria domiuosi ir kuri skauda, bet vėl iš naujo pasikartoti, nuosekliai pereiti ABC ir kartu prasiturtinti papildomais žiūros kampais - siūlyčiau net ir tiems, kurie jaučiasi pasikaustę. O kas iš ties nustebino, tai knygos šviežumas. Šviežesnės nesu skaičiusi (pirkau knygų mugės metu), o ten jau minimas įsiveržimas į Venesuelą ir Maduro išgabenimas (tikriausiai dėl tokio šviežumo nepavyko išvengti negausiai paliktų korektūros klaidų)
Iš kitos pusės ne su visomis autoriaus idėjomis sutinku. Kalbėjimas ekonominėmis sąvokomis vs rusijos ideologinę mašiną yra ne ta pati kalba. Siekis eliminuoti baimę - nėra naudingas. Baime mums naudinga, mes norime gintis, ji mus mobilizuoja. Baimė turi būti, bet likti kuo racionalesne, tuo tarpu autorius pernelyg sumenkina rusijos grėsmę, nes ir toliau vertina ją vakariečio kapitalisto akimis. Driskiai mąsto kitaip.
Iš kitos pusės ne su visomis autoriaus idėjomis sutinku. Kalbėjimas ekonominėmis sąvokomis vs rusijos ideologinę mašiną yra ne ta pati kalba. Siekis eliminuoti baimę - nėra naudingas. Baime mums naudinga, mes norime gintis, ji mus mobilizuoja. Baimė turi būti, bet likti kuo racionalesne, tuo tarpu autorius pernelyg sumenkina rusijos grėsmę, nes ir toliau vertina ją vakariečio kapitalisto akimis. Driskiai mąsto kitaip.
March 10, 2026
Labai aktuali ir svarbi tema 🫶
March 9, 2026
Puikus pavyzdys, kad nereikia tūkstančio puslapių knygos tam, kad įkaltum skaitytojui į galvą tam tikrą žinutę. Apie informacinę kovą su Rusijos ruporais: kur ją pralaimime ir ką reikia daryti, kad laimėtume, o baimės fronto linija netaptų tikrąja. Must read kiekvienam, kuris dar galvoja, kad Rusija yra nenugalima. Galėtų būti pagrindas informacinio raštingumo pamokoms ir visiškai must read vyresnių klasių moksleiviams! 🫡🇱🇹
May 4, 2026
Prieš pradedant skaityti šią knygą galvojau, ar tai nebus bandymas užšokti ant populiarumo bangos, kadangi per pastaruosius metus panašios tematikos knygų vis daugėja. Supratau, kad ne, visgi pačiame tyrime man pritrūko gylio.
"Baimes fronte” nėra pateikiamos vien tik autoriaus mintys rusijos informacinio karo tema, bet ir jo pokalbiai su žurnalistais, profesoriais, dezinformacijos ekspertais. Autorius aiškiai dėstė savo mintis, akivaizdu, jog daug ką turėjo pasakyti šia tema, todėl jo argumentai mane įtikino. Maža to reikia ir paminėti jo iniciatyvą "4 procentai gynybai", sėkmingai paskatinusią Lietuvos politikus didinti investicijas į krašto apsaugą. Knygoje taip pat yra pateikiamas atliktas tyrimas, gyventojų apklausa, tam, kad išsiaiškinti, ar Lietuvos visuomenė yra pažeidžiama dezinformacijai, arba kiek procentų tiki, į mūsų kasdienybę bandančiais įsiskverbti, rusijos naratyvais. Galbūt ką nors nustebins, jog ši dalis- tik mažuma, tačiau nepaisant to, negalime per daug atsipalaiduoti, kadangi dezinformacija paveikia ne tik vidinį mūsų valstybės gyvenimą, bet ir užsienio politiką ir tai, kaip save reprezentuojame kitoms šalims.
Tiesa, dauguma dalykų knygoje kartojosi ir nesu tikra, ar reikėjo įterpti tiek žiniasklaidos antraščių. Vienintelis aspektas, kurį galiu suprasti kaip nuolat kartojamą- rusijos informacinio karo grėsmę ir priemones, kaip nuo jo apsisaugoti. Jeigu autoriaus tikslas ir buvo, jog skaitytojas užfiksuotų informacinio karo pasekmes, dezinformacijos plitimą ir kaip iškraipydama dalį pasaulio įvykių klaidingą informaciją platina rusija, tuomet tikslas, manyčiau, pasiektas. Be šio trumpo tyrimo, knyga kartu ir ragina išlikti budriems, nes šiandieniniame pasaulyje bet kokia informacija plinta itin greitai, ar tai būtų klaidinga, ar ne.
Galbūt knyga daugiau nustebins tuos, kurie apie šią temą žino mažiau, manau, kad tyrimas ir buvo orientuotas į platesnę visuomenės dalį, todėl kitiems tikriausiai paliks gilesnį įspūdį nei man. Tačiau tikrai rekomenduoju perskaityti kiekvienam bent kelias ištraukas.
3,5/5 ⭐️
"Baimes fronte” nėra pateikiamos vien tik autoriaus mintys rusijos informacinio karo tema, bet ir jo pokalbiai su žurnalistais, profesoriais, dezinformacijos ekspertais. Autorius aiškiai dėstė savo mintis, akivaizdu, jog daug ką turėjo pasakyti šia tema, todėl jo argumentai mane įtikino. Maža to reikia ir paminėti jo iniciatyvą "4 procentai gynybai", sėkmingai paskatinusią Lietuvos politikus didinti investicijas į krašto apsaugą. Knygoje taip pat yra pateikiamas atliktas tyrimas, gyventojų apklausa, tam, kad išsiaiškinti, ar Lietuvos visuomenė yra pažeidžiama dezinformacijai, arba kiek procentų tiki, į mūsų kasdienybę bandančiais įsiskverbti, rusijos naratyvais. Galbūt ką nors nustebins, jog ši dalis- tik mažuma, tačiau nepaisant to, negalime per daug atsipalaiduoti, kadangi dezinformacija paveikia ne tik vidinį mūsų valstybės gyvenimą, bet ir užsienio politiką ir tai, kaip save reprezentuojame kitoms šalims.
Tiesa, dauguma dalykų knygoje kartojosi ir nesu tikra, ar reikėjo įterpti tiek žiniasklaidos antraščių. Vienintelis aspektas, kurį galiu suprasti kaip nuolat kartojamą- rusijos informacinio karo grėsmę ir priemones, kaip nuo jo apsisaugoti. Jeigu autoriaus tikslas ir buvo, jog skaitytojas užfiksuotų informacinio karo pasekmes, dezinformacijos plitimą ir kaip iškraipydama dalį pasaulio įvykių klaidingą informaciją platina rusija, tuomet tikslas, manyčiau, pasiektas. Be šio trumpo tyrimo, knyga kartu ir ragina išlikti budriems, nes šiandieniniame pasaulyje bet kokia informacija plinta itin greitai, ar tai būtų klaidinga, ar ne.
Galbūt knyga daugiau nustebins tuos, kurie apie šią temą žino mažiau, manau, kad tyrimas ir buvo orientuotas į platesnę visuomenės dalį, todėl kitiems tikriausiai paliks gilesnį įspūdį nei man. Tačiau tikrai rekomenduoju perskaityti kiekvienam bent kelias ištraukas.
3,5/5 ⭐️
March 14, 2026
D. Grybauskaitė sakė - nustokime krūpčioti, V. Matulevičius - svarbiausia gynybos linija yra mūsų galvose. Jei šį egzaminą sėkmingai išlaikysime, rusijos pastangos, investicijos ir veiksmai siekiant mus nugalėti bus reikšmingai susilpninti!
April 11, 2026
Labai gerai sudėliotos mintys apie tai, kodėl bijome ir ką su tuo reikia daryti.
Reikia apie tai kalbėti tiek mokykloje nuo pirmų klasių, tiek namie savo vaikams. Reikia auginti naują kartą be baimės.
"Visuomet sakau, kad Lietuva yra pasmerkta būti turtinga, jei to norės ir stengsis. <…> Rusijai tai nepatinka. Būtent todėl ji darė, daro ir darys viską, kad baimės mūsų ekonomikoje būtų kuo daugiau."
"Atkirtį baimės frontui privalome duoti jau nuo mokyklos suolo. Lietuvoje nuo 1 iki 12 klasės turi
būti privalomos informacinio ir medijų raštingumo pamokos, vedamos specialiai tam parengtų mokytojų, su reguliariai atnaujinamomis programomis ir nuolatine dezinformacijos kampanijų analize. Karta per savaitę, visus 12 metų."
Reikia apie tai kalbėti tiek mokykloje nuo pirmų klasių, tiek namie savo vaikams. Reikia auginti naują kartą be baimės.
"Visuomet sakau, kad Lietuva yra pasmerkta būti turtinga, jei to norės ir stengsis. <…> Rusijai tai nepatinka. Būtent todėl ji darė, daro ir darys viską, kad baimės mūsų ekonomikoje būtų kuo daugiau."
"Atkirtį baimės frontui privalome duoti jau nuo mokyklos suolo. Lietuvoje nuo 1 iki 12 klasės turi
būti privalomos informacinio ir medijų raštingumo pamokos, vedamos specialiai tam parengtų mokytojų, su reguliariai atnaujinamomis programomis ir nuolatine dezinformacijos kampanijų analize. Karta per savaitę, visus 12 metų."
April 15, 2026
Lengvai skaitoma knyga, kuri paprastai paaiškina rusijos dezinformacijos ir informacinio karo niuansus.
Ypač rekomenduoju tiems, kurie dar tik susipažįsta su šia tema.
Ypač rekomenduoju tiems, kurie dar tik susipažįsta su šia tema.
March 24, 2026
Svarbi tema, bet gana vidutiniškas išpildymas.
---
Viršelis sako "Kaip rusija kovoja informacinį karą ir kaip ją įveikti". 2-ojo skyriaus gale jau rašoma: "Kaip ir minėjau įžangoje, šios knygos tikslas nėra detaliai aptarti konkrečias rusijos dezinformacijos taktikas. Pirma - dėl to, kad ši knyga būtų tapusi dar vienu leidiniu apie kremliaus naudojamus metodus, kurie daugumai yra gerai žinomi ir keičiasi kasdien."
O aš kaip tik tikėjausi sužinoti daugiau apie KAIP dalį, perskaitęs viršelį; vadovaujantis cituojamu paaiškinimu - na, juk nemažai ir kitos knygoje pateiktos informacijos tarsi yra gerai žinoma (pvz., 1 skyriaus temos).
---
Skyriuje apie paplitusius kremliaus naratyvus daroma išvada, kad "neatsirado nė vieno žmogaus, kuris būtų visiškai atsparus rusijos skleidžiamai dezinformacijai", nes respondentai vidutiniškai sutiko su 9 iš 27 naratyvų. Tačiau jau vėliau rašoma, kad, na, taip, su kai kuriais naratyvais tarsi ir galima iš dalies sutikti. Gal čia ir bėda, kad ne visi 27 teiginiai yra lygiaverčiai - kai kurie aiškiai indikuoja tikėjimą dezinformacija (pvz., palankus huilo vertinimas), o kai kurie nėra tokie vienareikšmiški.
Pavyzdžiui, "Korupcija - opi problema Ukrainoje: tai yra faktas. <...> Su teiginiu, kad Ukrainoje yra plačiai paplitusi didelio masto korupcija, sutinka 59 proc.". Išeina, kad jei teiginys gali būti pagrįstas faktais, bet rusija irgi skleidžia tą naratyvą, tai tikėjimas tokiu teiginiu = tikėjimas dezinformacija?
Kitaip tariant, skaitant išvadas, man susidarė įspūdis, kad vietomis atsiranda logikos šuolis: pritarimas tam tikram teiginiui automatiškai interpretuojamas kaip kremliaus įtakos rezultatas, nors pats teiginys gali būti nesusijęs su rusija ir egzistuoti nepriklausomai nuo jos propagandos. Todėl frazė, kad "duomenys rodo tai, ką rodo ir nerodo to, ko nerodo - mes visi tikime kremliaus dezinformacija" skamba gan ironiškai, nes būtent interpretacija, o ne duomenys, kai kuriais atvejais ir nulemia, kokias išvados padaromos knygoje.
---
Būtų buvę labai įdomu knygos gale pamatyti viso tyrimo santrauką, t.y. kiekvieną teiginį ir jo rezultatus
---
Viršelis sako "Kaip rusija kovoja informacinį karą ir kaip ją įveikti". 2-ojo skyriaus gale jau rašoma: "Kaip ir minėjau įžangoje, šios knygos tikslas nėra detaliai aptarti konkrečias rusijos dezinformacijos taktikas. Pirma - dėl to, kad ši knyga būtų tapusi dar vienu leidiniu apie kremliaus naudojamus metodus, kurie daugumai yra gerai žinomi ir keičiasi kasdien."
O aš kaip tik tikėjausi sužinoti daugiau apie KAIP dalį, perskaitęs viršelį; vadovaujantis cituojamu paaiškinimu - na, juk nemažai ir kitos knygoje pateiktos informacijos tarsi yra gerai žinoma (pvz., 1 skyriaus temos).
---
Skyriuje apie paplitusius kremliaus naratyvus daroma išvada, kad "neatsirado nė vieno žmogaus, kuris būtų visiškai atsparus rusijos skleidžiamai dezinformacijai", nes respondentai vidutiniškai sutiko su 9 iš 27 naratyvų. Tačiau jau vėliau rašoma, kad, na, taip, su kai kuriais naratyvais tarsi ir galima iš dalies sutikti. Gal čia ir bėda, kad ne visi 27 teiginiai yra lygiaverčiai - kai kurie aiškiai indikuoja tikėjimą dezinformacija (pvz., palankus huilo vertinimas), o kai kurie nėra tokie vienareikšmiški.
Pavyzdžiui, "Korupcija - opi problema Ukrainoje: tai yra faktas. <...> Su teiginiu, kad Ukrainoje yra plačiai paplitusi didelio masto korupcija, sutinka 59 proc.". Išeina, kad jei teiginys gali būti pagrįstas faktais, bet rusija irgi skleidžia tą naratyvą, tai tikėjimas tokiu teiginiu = tikėjimas dezinformacija?
Kitaip tariant, skaitant išvadas, man susidarė įspūdis, kad vietomis atsiranda logikos šuolis: pritarimas tam tikram teiginiui automatiškai interpretuojamas kaip kremliaus įtakos rezultatas, nors pats teiginys gali būti nesusijęs su rusija ir egzistuoti nepriklausomai nuo jos propagandos. Todėl frazė, kad "duomenys rodo tai, ką rodo ir nerodo to, ko nerodo - mes visi tikime kremliaus dezinformacija" skamba gan ironiškai, nes būtent interpretacija, o ne duomenys, kai kuriais atvejais ir nulemia, kokias išvados padaromos knygoje.
---
Būtų buvę labai įdomu knygos gale pamatyti viso tyrimo santrauką, t.y. kiekvieną teiginį ir jo rezultatus
March 15, 2026
Tai nėra tiesiog non-fiction žanro knyga. Tai instrukcija naujai perspektyvai. Ar bent jau įvadas į perspektyvą, kurią kiekvienam teks įsisavinti ne todėl, kad verta, bet todėl, kad to reikalauja nenuginčijama realybė.
Vytautas, remdamasis realiais ir simuliuotais pavyzdžiais, parodo, kad dezinformacija nėra tik pavieniai veiksmai. Tai grandinė, kurios naratyvai geba pasiekti net sprendimų priėmėjus ir juos suklaidinti.
Prie visų knygoje išdėstytų minčių pridėčiau, jog priešas naudoja itin paveikią, versle taikomą derybinę taktiką. Kurią yra profesionaliai perkėlęs į geopolitinį lygmenį: they will always escalate in order to deescalate. Sukėlęs konfliktą ir tam tikru momentu pradėjęs jį deeskaluoti, derybininkas visada būna išsiderėjęs daugiau, nei turėjo iki eskalacijos.
Šį kartą mes taip lengvai nepaleisim. Turim ką ginti, bei turime už ką ginti.
Dėkui,
R.
Vytautas, remdamasis realiais ir simuliuotais pavyzdžiais, parodo, kad dezinformacija nėra tik pavieniai veiksmai. Tai grandinė, kurios naratyvai geba pasiekti net sprendimų priėmėjus ir juos suklaidinti.
Prie visų knygoje išdėstytų minčių pridėčiau, jog priešas naudoja itin paveikią, versle taikomą derybinę taktiką. Kurią yra profesionaliai perkėlęs į geopolitinį lygmenį: they will always escalate in order to deescalate. Sukėlęs konfliktą ir tam tikru momentu pradėjęs jį deeskaluoti, derybininkas visada būna išsiderėjęs daugiau, nei turėjo iki eskalacijos.
Šį kartą mes taip lengvai nepaleisim. Turim ką ginti, bei turime už ką ginti.
Dėkui,
R.
March 31, 2026
Greitai susivalgė, buvo įdomu skaityti knygą šių dienų aktualijomis, ant popieriaus skaitant apie įvykius, kurie atrodo vakar įvyko. Labai vertinau faktus iš tyrimų bei konkrečius dezinformacijos pavyzdžius, tik atrodo jų šiek tiek trūko
March 6, 2026
Buves kolega, labai kietai, kad pasirinko aktualia tema. Greitai susiskaite.
April 5, 2026
Turėdami sveiką demokratiją, mes neleisime Kremliui laimėti niekada. Bet apie dezinformacijos naratyvus ir jų poveikį - būtina kalbėti, ir įžvalgas apie tai pagaliau puslapiuose nuguldė autorius.
Displaying 1 - 17 of 17 reviews