Objektyve meilė

by Lina Ever

Vieną dieną prieš bulvarinio laikraščio redaktorę Eriką išdygsta žavus paparacas ir pasiūlo sensacingų nuotraukų, atskleidžiančių slaptą premjero meilės ryšį. Redaktorė išdrįsta jas spausdinti ir visai to nesitikėdama įsimyli jų autorių, įžymybių fotografą iš Londono. Erikos gyvenimas ima suktis beprotiškoje karuselėje ne tik nuo politinių aistrų, bet ir nuo naujo mylimojo.
Ką slepia fotografas? Ir iš kur jis gavo informacijos?
Intriguojanti meilės istorija, stulbinančios žiniasklaidos ir politikos pasaulio užkulisių detalės, primenančios vykstančias peripetijas Lietuvoje.

Gaukite laisvadienį. Tikrai tikrai. Kai atversite pirmą šios knygos puslapį, vargu ar paleisite iš rankų, kol pasieksite paskutinį. Šiame romane yra visko: romantiškos meilės, sekso, ašarų, išdavysčių, politinių intrigų... Be to, galbūt pirmą kartą įlįsite į žurnalistų virtuvę. Herojai ryškūs ir įdomūs, gal net pavyks įminti mįslę, kas yra jų prototipai. Žurnalas MOTERIS

Kompromituojančios aukščiausios valdžios pareigūno nuotraukos ir redaktoriaus dilema: spausdinti jas ar ne? Kas svarbiau: milžiniškas tiražas ar ramus gyvenimas? Žurnalistinių provokacijų voratinkliai ir juose patys kartkartėmis susipainiojantys žurnalistai.

Kadaise beveik visą šią virtuvę teko matyti iš vidaus. Tiesa, tai buvo atskiros istorijos. Linos Ever romane „Objektyvi meilė“ šie retai kieno matomi žurnalisto darbo užkulisiai sutraukti į gerą pusmetį. Rezultatas – intrigomis, paslaptimis ir meile pulsuojanti istorija. Tokia, kuri gali sukelti sprogusios bombos efektą bet kurią dieną. Užtektų, kad į redakcijos duris pasibelstų geras fotografas su sensacingomis nuotraukomis.
„National Geographic Lietuva“ vyr. redaktorius Frederikas Jansonas

344 pages, Hardcover

First published December 1, 2014

About the author

Lina Ever (Neverbickienė) gimė Panevėžy 1970 m. Studijuodama žurnalistiką Vilniaus Universitete pradėjo dirbti Respublikoje. Vėliau jai teko išbandyti ryšių su visuomene konsultantės, verslininkės, įmonės vadovės, valdininkės kėdes,tačiau ji sakosi širdyje likusi žurnaliste ir geriausiai jaučiasi tarškindama klavišais. Todėl neatsitiktinai jos pirmasis romanas - apie žurnalistų darbo užkulisius. Dabar Lina su vyru fotografu ir jauniausiuoju sūnumi gyvena Berlyne ir rašo antrąjį romaną. Savo įspūdžiais pasidalina žurnale „Moteris“ ir savo bloge berlynodienorastis.blogspot.com

Reviews

[Daniele · Rating 4 out of 5]

Na ką, baigiau! Pagaliau, nemeluosiu. Skaitėsi ilgai, kadangi istorijos pabaigą nuspėjau pradžioje. Pati istorija banali, bet tai nereiškia, kad man ji nepatiko. Daug kartų rėkiau, kikenau ir net verkiau iš nevilties. Jeigu kam nors norisi į rankas paimti greitą romaną, kuris tikrai negali jūsų nuvilti, tada imkite šį.

[Agnė Bujanauskaitė · Rating 4 out of 5]

Knyga, kuri dviems dienoms mane įkalino namie :-) Nesu didelė meilės romanų gerbėja, tačiau šios knygos siužetas, sukurtos intrigos prikaustė mano dėmesį, norėjosi sužinoti, o kas toliau. Tai ne vien tik romanas apie politines intrigas, saldžią ir skausmingą meilę, bet tuo pačiu ir pasvarstymai, kur yra riba bei kas gyvenime svarbiau:žmogiškieji jausmai ar ambicijos.

[Vaiva · Rating 3 out of 5]

Nustebino. Nežinau, ko reikėjo tikėtis, bet buvo geriau. Tik kad pabaiga šiek tiek, kaip čia pasakius, banaliai saldžiai skubota. Tos visos Alpių Kalėdų dekoracijos sukuria visišką kičo atmosferą. Veikėjų charakteriai stiprūs, pabaigos reikėjo vertos jų, o ne meksikiečių meloddamos serialo. Koks skirtumas, kaip atrodė Ieva. Svarbu, kaip pasibaigė istorija.

[Lina Datkūnaitė-Šaukimienė · Rating 3 out of 5]

„Kai retai vartoji švelnius žodžius, jie kažkur nusimeta ir kai prireikia, taip greit nerandi.“;

„Kaip turi jaustis žmogus, kai viskas, ant ko laikėsi jo pasaulis, ką jis statė nuo pat sąmoningo gyvenimo pradžios, vieną dieną ima ir nuskęsta? Ir lieka tik suvokimas, kad turi viską pradėti iš pradžių, bet nežinai, nuo kurio kampo statyti.“;

„Per filmą tokiose vietose spaudi kumščius ir prašai veikėjų: kalbėkitės; pasakyk, kaip ją myli; neleisk jam išeiti; neleisk jai verkti; suprask, kad jam irgi sunku; leisk paaiškinti, pabandyk suprasti; stverk į glėbį ir nepaleisk iš rankų; išsirėkit, susimuškit, tik netylėkit, būkit geri – darykit ką nors, kol netrenkėte durimis. Nes tada bus be proto sunku grįžti. Kad ir kaip gailėsitės, atsukti akimirkos neįmanoma. Ištarti žodžiai visam laikui liks skambėti ore. Tai kaip nukirpti beždžionių tilto lynus – vienas du ir nebeįmanoma pasiekti kito kranto, srovė jau bus nunešusi visas atramas ir lenteles, o jūs nebeturėsite jėgų statyti iš naujo.“;

„Labai jau daug gyvenime lieka tarp eilučių. Labai daug prasmių randame tuose nutylėjimuose, o tiesiai sakomų žodžių taip ir neišgirstame. O jeigu išgirstame – nepatikime. Ieškome visokių melagysčių ir tariamės radę kitokias tiesas, kol galų gale susipainiojame. Tik emocijoms ataušus pamatome, kad gal viskas buvo šiek tiek kitaip, negu tuo metu pasirodė.“;

„Guosti mėgstame tol, kol patys mėgaujamės, kad esame stipresni <...>.“;

„Kalėdos – ne vien dovanų, bet ir lūkesčių metas. Žmonės kitiems teikia dovanas, tikėdamiesi ir patys gauti tai, ko geidžia. Jiems atrodo, kad kas nors atspės jų svajones ir išpildys. O skubančiame pasaulyje niekas kitų svajonėms neturi laiko: stabtelėjai bėgdamas pro šalį, nupirkai – ir pareigą atlikai.. Ir stebuklo nebelieka.“.

[Gabriele Kazlauskaite · Rating 3 out of 5]

Pirmoji perskaityta šių metų knyga. Anotacija buvo daug žadanti (redakcija, sensacinga nuotrauka, intriga), tačiau knygos pabaiga pasirodė per daug ištęsta. Galbūt autorė turėjo užsibrėžusi tikslą kiek parašyti žodžių, dėl to pabaiga tęsėsi taip ilgai?

Knygoje daug pagrindinių veikėjų pamąstymų, per kuriuos atsiskleidžia jų vidinis pasaulis ar profesija (redaktorė, paparacas). Buvo įdomu juos skaityti, bet vienu metu norėjosi, kad veiksmas galėtų greičiau vystytis.

Manau, kad ši knyga tiks lėtam skaitytojui, besimėgaujančiam aprašymais, iš lėto besivystančia meilės istorija.

[Beatričė]

I have got toothache. Sweet and unrealistic.