Argentina vs Čilė

by Greta Ambrazaitė, Simonas Bernotas

Vilniuje pirmą kartą susitinka poezijos grandai iš Lotynų Amerikos! Gretos Ambrazaitės treniruojami argentiniečiai žada aistringą mačą, o Simono Bernoto narsieji čiliečiai – kovą iki paskutinės sekundės.

Kai į futbolo aikštę išbėga tokios XX a. superžvaigždės kaip Gabriela Mistral, Jorge Luisas Borgesas, Julio Cortázaras, Pablo Neruda, Alejandra Pizarnik, Roberto Bolaño – lauk nepamirštamo reginio. Taip ryškiai literatūros padangė dar niekad nespindėjo! Bus prakaito, kraujo, ašarų ir juoko! Šių rungtynių negali praleisti nė vienas literatūros futbolo aistruolis. Olé!

Donatas Puslys, istorikas ir publicistas:
„Kas šiandien stipresni futbolo aikštėje – Argentina ar Čilė, abejonių kaip ir nekyla. Tačiau vis dar svarstau, o kas gi pajėgesni eilėraščių čempionate. Komandų treneriai – Greta Ambrazaitė ir Simonas Bernotas – atliko puikų darbą, o skaitytojams belieka viską pradėti nuo švilpuko, skelbiančio pirmojo kėlinio pradžią.“

Donatas Petrošius, poetas ir vertėjas:
„Prieš skaitydamas šią knygą esu nusiteikęs viskam. Nustebsiu, jei rasiu čia poezijos. Nustebsiu, jei jos visai nebus.“

Komandų treneriai Greta Ambrazaitė, Simonas Bernotas
Fotografė Šarūnė Nečiūnaitė
Aikštės architektai Rokas Bočkus, Julius Gaižauskas
Atletinio rengimo trenerės Dovilė Kuzminskaitė, Palmira Mikėnaitė
Kineziterapeutė Rasa Milerytė
Sirgaliai Donatas Petrošius, Gytis Norvilas, Aistė Kučinskienė, Paulius Gritėnas, Donatas Puslys
Čempionato organizatorius „Baziliskas“

196 pages, Paperback

First published April 1, 2026

About the author

Greta Ambrazaitė (b. 1993 in Vilnius) is a poet, editor, musician, translator, and publisher. She holds an MA in Literary Anthropology and Culture from Vilnius University.

Ambrazaitė's debut poetry collection Fragile Things (Trapūs daiktai, 2018) earned the Young Yotvingian Prize as a best young poet’s book and was announced as the 2018 Poetry Book of the Year. She was awarded the Young Artist’s Prize by the Lithuanian Ministry of Culture in 2019. Her second poetry book ADELA (2022) was awarded the Jurga Ivanauskaitė Prize and included into several best Lithuanian books’ lists.

Her poems have been translated into several foreign languages.

Ambrazaitė has translated poems by such poets as Borges, Cortázar, and Pizarnik and edited the anthology of young Georgian poets Aidintys/ექო published in 2021.

Reviews

[cypt]

Kokia įspūdinga, originali, keista ir sudėtinga (man) knyga! Nėra sunku atsispirti pagundai apie ją kalbėti futbolo terminais, nes apie futbolą nieko nesuprantu :D , ir tai iš tiesų apsunkino skaitymą: paraleliai stengiausi ir skaityti eilėraščius, ir dar iš komentarų dedukuoti, kas vyksta rungtynėse. Buvo ir anekdotiškų situacijų, kai perskaitau eilėraštį, jis toks gražus, o tada po apačia skaitau: ir vėl nepavykęs bandymas įmušti įvartį :D Tada turbūt jau kaip tikra, nors ir neišmananti, futbolo žiūrovė supykdavau ant komentatorių ir nebesuprasdavau, ar čia tik apie futbolą nieko neraukiu, o gal ir apie poeziją. Vis svarsčiau, ar knygos komentatoriai yra ir poezijos komentatoriai, ar eilėraščiai buvo pasirinkti tyčia siekiant reprezentuoti tam tikrus ėjimus žaidime, nors supratau, kad veikiausiai gal ir ne... Galiausiai tiesiog įsitikinau elementaria tiesa, kad tai - ne vieno skaitymo knyga, ne toks rinkinys, kur susipažįsti ir pasidedi šonan "ateičiai", ir kad tik iš naujo skaitant visi eilėraščiai atsiskleistų dar savičiau, o skaitytojos (mano) dėmesys nebesiblaškytų.

Atskirai įspūdinga buvo skaityti gale pateikiamas trumpas poetų ir poečių biogramas, jos parašytos be galo įdomiai, trumpai paminint tiek kūrybą, tiek biografines detales; dabar rašytojų biogramos spausdinamos beveik ant visų knygų, tačiau jos dažniausiai formalios - kiek knygų, kokios, kokių premijų gauta, kiek vaikų kas turi. "Baziliskas" šiame rinkinyje kartais trumpai pamini ir mirtį ar ligas, ir asmeninius nesutarimus ar politines pažiūras, socialinę padėtį, ir galiausiai viską perskaičiusi jaučiausi kaip po gero enciklopedinio straipsnio. Bandžiau įsivaizduoti, kaip atrodytų tokios biogramos kokioje nors šiuolaikinės lietuvių poezijos chrestomatijoje (rašyti nustojo metęs alkoholį; parašė nemažai savo vyrui priskiriamų eilėraščių; tiesiog geras žmogus) ir užsimaniau, kad "Baziliskas" nesustotų ties Argentina ir Čile.

Ir dar be galo patiko Donato Petrošiaus įžanginė esė, supratau, kad pasiilgau jo eseistikos. Pvz:

Borgeso novelių tekstai kalba, kad Argentinos laukia didinga praeitis. Kai ateities nėra, galima ir trečią kartą iš naujo parašyti Don Kichotą. Ir penktą, ir devynioliktą. (p. 12)

Keli (iš daugelio) įstrigę eilėraščiai:


Alfonsina Storni

Parazitai

Kaip gyva netikėjau, kad Dievas gali turėti formą.
Absoliutus jo gyvenimas; ar absoliuti jo norma.
Niekada neturėjo akių: žvelgia žvaigždėmis.
Niekada neturėjo rankų: trankosi jūromis.
Niekada neturėjo liežuvio: prabyla žaibais.
Perspėju, neišsigąsk;
Jis turi parazitų: tai daiktai ir žmonės.

(p. 49)


Roberto Juarroz

1 (Vertikalioji poezija, IV)

Gyvenimas nupiešia medį
o mirtis nupiešia kitą.
Gyvenimas nupiešia lizdą
o mirtis nukopijuoja.
Gyvenimas nupiešia paukštį
kad lizde įsikurtų
o mirtis tuojau pat
nupiešia dar vieną paukštį.

Ranka kuri nieko nepiešia
sklaido visus tuos piešinius
ir kartais viską sumaišo.
Pavyzdžiui:
gyvenimo paukštis
tupia į mirties lizdą
gyvenimo nupieštam medyje.

O kartais
ranka kuri nieko nepiešia
ištrina ciklo piešinius.
Pavyzdžiui:
mirties medyje
suneštas mirties lizdas
negyvenamas jokio paukščio.

O dar kartais
ranka kuri nieko nepiešia
pati tampa
atliekamu vaizdiniu
paukščio silueto
medžio silueto
lizdo silueto.

Ir tada, tik tada
nėra nei stokos, nei pertekliaus.
Pavyzdžiui:
du paukščiai
tupia į gyvenimo lizdą
mirties medyje.

Arba gyvenimo medyje
sunešti du lizdai
o gyvena tik vienas paukštis.

Arba vienas vienintelis paukštis
suka tą patį lizdą
gyvenimo medyje
ir mirties medyje.

(p. 60-61)


Alfonsina Storni

Kvadratai ir kampai

Namai surikiuoti, namai surikiuoti,
namai surikiuoti,
kvadratai kampuoti, kvadratai kampuoti,
namai surikiuoti.
Net žmonių sielos kampuotos,
idėjos rikiuotėj,
o nugaros tiesėj;
pati vakar
nubraukiau ašarą,
o Viešpatie, kvadratinę.

(p. 128)


Pripezėjau apie knygos sumanymą ir kompoziciją, o apie pačius eilėraščius nieko nepasakiau. Bet ir nelabai pavyktų - skaitydama tiesiog suvokiau, kaip visiškai neišmanau (o norėčiau išmanyti) tų abiejų šalių tradicijos, nepagaunu konteksto. Dabar galėjau tik kaip žalia skaitytoja, kaip ir žalia futbolo žiūrovė, pasidžiaugti daugeliu tekstų, kurie krito į akį ir prašėsi skaitomi vis iš naujo.

Žvaigždutės: skaitydama galvojau, kad 4* - norėjosi pažymėti tą savo absoliutų nesiorientavimą tekstų audiny ir išdrikusį dėmesį, bet ir Petrošiaus esė, ir biogramos vertos pridėt dar mažiausiai vieną.

[Zygintas]

Pirmas sakinys: 2026 m. Vilnius dar neturi nacionalinio stadiono.

10 balų už koncepciją. Ir įvadinį Donato Petrošiaus žodį.

Eilėraščiai? Kaip rašė Donatas Petrošius, "Prieš skaitydamas šią knygą esu nusiteikęs viskam. Nenustebsiu, jei rasiu čia poezijos. Nustebsiu, jei jos visai nebus."(15 p.).

Man patiko ne viskas. Išliko dar mažiau. Tačiau radau keletą, kuriuos galėčiau išsirašyti. "Rungtynių baigtis, kaip poezijai ir pridera, lieka atvira žiūrovų interpretacijai." (151 p.).

Tačiau buvo labai įdomu: pradedant susipažinimu su Argentinos ir Čilės poetais (didžioji dauguma man išvis buvo negirdėti), baigiant sudarytojų komentarais apie rungtynes.

Rinkinį pradėjau skaityti 2026 m. birželio 11 d., kai prasidėjo XXIII pasaulio futbolo čempionatas. Jame Argentina nukeliavo iki finalo. Čilė šiame čempionate nedalyvavo (Pietų Amerikos kvalifikacijos grupėje ji užėmė paskutinę vietą. Argentina čia buvo pirma).
Rinkinį skaityti baigiau birželio 30 d., kai man baigėsi čempionatas (nors šventė dar tęsėsi).


Walter Saavedra

Niekada niekada

Kaip sužinosi, kas yra meilė,
jei niekad neatsidursi tarp klubo sirgalių.

Kaip sužinosi, kas yra skausmas,
jei niekad gynėjas neduos tau į kaulus.

Kaip sužinosi, kas yra malonumas,
jei niekad nebūsi laimėjęs prieš kitą rajoną.

Kaip sužinosi, kas yra ašarų jūra,
jei niekada neprakiši rungtynių prieš pat švilpuką.

Kaip sužinosi kas yra vienybė,
jei niekad neužstosi užpulto bendražygio.

Kaip sužinosi, kas yra poezija,
jei niekad nesuklaidinsi varžovo.

Kaip sužinosi, kas yra pažeminimas,
jei niekas nepraspirs kamuolio tau tarp kojų

Kaip sužinosi, kas yra draugystė,
jei niekad nebūsi taikliai pasavęs.

Kaip sužinosi, kas yra orgazmas,
jei neįmuši įvarčio varžovų aikštėje.

Kaip sužinosi, kas yra kairė,
jei niekad nebūsi žaidęs komandoje.

Kaip sužinosi, kas yra ksenofobija,
jei nė vienam stadione neišgirsi: „Šūdinas negras!“

Kaip sužinosi, kas yra neteisybė,
jei niekad negausi raudonos kortelės iš
šeimininkų teisėjo.

Kaip sužinosi, kas yra nemiga,
jei niekad nenukrisi į žemesnę lygą.

Kaip sužinosi, kas yra neapykanta,
jei niekad nejsimuši į savo vartus.

Kaip sužinosi, kas yra gyvenimas, mano vaike,
jei niekada niekada nežaisi futbolo.


P. S. Paskutinių oficialių futbolo rungtynių tarp Čilės ir Argentinos, vykusių 2025 m. birželio 5 d., rezultatas – 0:1.
5.0/5✰ (už koncepciją)
4.0/5✰ (už poeziją)

[Aistis Žekevičius]

Klasiškos rungtynės!

[Ugnė]

Ne tiek patiko eilėraščiai, kiek sužavėjo visas knygos apipavidalinimas. Galvoju, apie ką būtų lietuvių poetų antologija - krepšinį (su serbais?)? disko metimą (bet čia tik vienas gali dalyvauti)? tą patį futbolą (su vokiečiais?)? Nežinau, bet labai smalsu pasidarė.
O poezija - poezija ne tiek užkabino, bet gal jei skaityčiau kiekvieno iš paminėtų poetų poezijos knygą, rasčiau kažką, kas patiktų.

Juan Gelman (Argentina)

Pabaiga

Pasimirė vyras ir susibėgo jo kraujas prie stalo,
brangus Chuanai, galiausiai numirei.
Kam tau tos bergždžios kūno dalys,
švelnumo pritvinkusios.

Kaip taip įmanoma,
išlindai per skylutę
ir nieks nepajudino
piršto tave sulaikyti.

Prarijo visą pasaulio įniršį
dar gerokai iki mirties,
ir tada pasidarė taip liūdna liūdna
remtis į savo kaulus.

jau nuleido tave, broleli,
žemė per tave dreba.
Likime ir stebėkim, kur prasikals jo rankos,
kai išstums jas įniršis nemirtingasis.

Raul Zurita (Čilė)

Čilės dialogas

Matysi akmenų jūrą
Matysi ramunes jūroje
Matysi alkio Dievą
Matysi alkį
Matysi siluetus tarsi gėlės
Matysi dykumą
Matysi jūrą dykumoje
Matysi savo neapykantą
Matysi troškulio šalį
Matysi vandens sieną
Matysi sprunkančius vardus
Matysi troškulį
Matysi sprunkančias meiles
Matysi meilės stoką
Matysi gėles tarsi akmenis
Matysi sprunkančias jų akis
Matysi viršukalnes
Matysi ramunes viršukalnėse
Matysi baltą dieną
Matysi ji praeina
Matysi nematoma
Ir verksi

[verda neverda]

po rungtynių: visgi įspūdinga pergalė
kad galima poeziją spardyt ir žaidimą komentuoti
sujungt kartàs šalis iš pašalės ir nuošalės
sukurt intrigą keisti juoktis
kad pavieniui nedaug įsiminė, o visumoj oho koks mačas, kokie macho ir kokios feminos,
pasai, driblingas ir stotas,
pirmo kėlinio žvalgybos ir įtampa bei magija antrajam,
ir netgi po rungtynių ratas apžvalgos,
o kur dar atributika ir įvilkimas - nors kauk

sveikinimai treneriams, labai įdomi sukergtis mūsuos

[Justė]

Niekuomet nemėgau futbolo – veikiausiai kaltas kantrumo trūkumas. Vis dėlto „Argentina vs Čilė“ fenomenas buvo pirmasis, kurį stebint neprailgo laikas. Priešingai – pasibaigė greičiau nei norėtųsi.

🔸 Išsamesnė apžvalga – IG @fikcijos_etc

[Jurgita Videikaitė]

Poetinis nuotykis :)
G. Ambrazaitės ir S. Bernoto originaliai sukonstruota pažintis su Čilės ir Argentinos poezijos (ir ne tik) grandais.

Ir visai nesvarbu ar jums patinka futbolas ar jo visiškai nesuprantate (kaip aš).

[Zalias]

Man patiko. Norėčiau daugiau Argentinos ir Čilės poetų vertimų. Kitokia kalba, kitokia poezija.

15 (Verikalioji poezija)

Meilė prasideda, kai lūžta pirštai
ir styro švarko atlapai,
kai jau nieko baisaus, bet ir nieko svarbaus
stebėti viens kito senatvę,
kai prisiminimų bokštas, žemas ar aukštas,
palinksta prie kraujo.

“…”

Roberto Juarroz

[Martynas Pumputis]

Penkios, bet tai visiškai neturi nieko bendro su leidybine idėja, poezija atlaiko žvaigždučių vertinimą pati iš savęs.