Nuo paskutinės skaitytos Chamberlain knygos, praėjo metai. Ieškojau kažko lengvo ir įtraukiančio ir akis užkliuvo už šios. Pataikiau. "Tėvas ir duktė" tikrai ne pati įspūdingiausia Diane knyga, lyginant su ankščiau skaitytomis, bet labai bloga tikrai nebuvo.⠀
⠀
Autorė tikrai mėgsta jausmingus ir dramatiškus siužetus. Šį kartą pasakojimas sukasi apie keturis žmones - jauną, keturmetę auginantį, vienišą tėvą Trevisą, jo dukrelę Belą, jos mamą Robiną ir moterį, vardu Erina.⠀
⠀
Viskas gana painu - Treviso ir jo dukters namai sudega, pinigų nėra, todėl Trevisas ieško išeities. Išeitis yra - neaiškaus bičo pasiūlytas darbas. Tik nelabai švarus ir legalus. Tam, kad galėtų to "darbo" imtis, palieka dukrą su vos kelias savaites pažįstama moterimi, Erina. Kodėl ne su mama? Nes Robina, pagimdžiusi Belą, jos atsisakė. Kodėl? Nes... painu čia taip, kad net papasakoti nesugebėsiu. ⠀
⠀
Knygos idėja gera. Tik tiek dramos, kiek čia jos prikrovė autorė, užtektų mažiausiai trims romanams. Daaaug netekčių, gedulo, daug tėvų paliktų vaikų, draudimų, melų ir kitų smagybių - ta nesibaigianti SantaBarbara, truputį erzino.⠀
⠀
Žinau, kad jei nuotaika ir laikas, pasirinktas knygai, būtų kitas, vertinčiau ją prasčiau. Sakyčiau, kad per daug banali ir perspausta. Bet matyt, šiuo metu, kažko tokio ir reikėjo. Įsijaučiau į tą keistą veikėjų pasaulį ir susilydžiau dėl mažosios Belos. Tikrai iki skausmo mielas personažas. Ir kriminalinė linija, antroje knygos dalyje, pralinskmino. Didieji "nusikaltėliai" puikiai pasirodytų "Bukiausiuose Amerikos nusikalteliuose", ar kaip ten ta laida vadinasi..? ⠀
⠀
Šiek tiek pasigraudinimų, šiek tiek akių vartymo, truputis įtampos - jaučiuosi kaip įveikusi dozę literatūrinio greitmaisčio. Skanu, bet sekančiam kartui, norėčiau kažko rimtesnio.⠀