Paveldėtos traumos: kaip šeimos patirtys veikia tavo dabartį

by Noémi Orvos-Tóth, Viktorija Uzėlaitė (Translator)

Šeimos, į kurią ateiname, sandara, lūkesčiai ir istorija turi didesnį poveikį mūsų gyvenimui, nei manome. Norint geriau suprasti savo nerimo priežastis, nuotaikų svyravimus, pasikartojančias nesėkmes mezgant santykius, reikėtų atidžiau pažvelgti į tėvų, senelių ir prosenelių praeitį: kaip dažnai joje slypinčios skaudžios traumos daro įtaką mūsų kasdieniams sprendimams.
Dalydamasi jautriomis klientų istorijomis ir pateikdama praktinių užduočių, N. Orvos-Tóth kviečia skaitytojus į gilesnio savęs pažinimo kelionę. Joje paaiškės, ką iš tiesų galima laikyti trauma, kaip trauma šeimoje paveikia net kelias kartas, kodėl verta pasigilinti į sudėtingus ar slaptus šeimos pasakojimus ir ką daryti, kad neperduotume skausmo savo vaikams.

239 pages, Hardcover

First published January 1, 2023

About the author

Klinikai szakpszichológus. Diplomáját az ELTE pszichológia szakán szerezte.

Reviews

[Vidinė vėjo pusė · Rating 4 out of 5]

4/5🧓👶🤗💬
Šiuo metu daugiau skaitau, mažiau aprašau, o dar tas rugpjūtis buvo labai chaotiškas, dukrą išlydėjom į naują gyvenimo etapą, turim dabar studentę "vilnietę". Labai ,tikiuosi, kad tau pasiseks, mano Pupa. Šian susigriebiau, kad liko lygiai mėnuo iki mano niolikto gimtadienio. O štai vakar baigiau skaityti šią gerą, svarbią ir labai reikalingą knygą, tikrai, nehiperbolizuoju. Nors mačiau gr atsiliepimą, kad čia vos ne būrimas iš kavos tirščių ir ezoterika. Tikrai nesutinku su tuo. Čia neina kalba apie karmą, o viskas logiškai, moksliškai paaiškinta.
Net jei patys nejaučiate turintys kažkokių neišspręstų ir neaiškių nesklandumų gyvenime, ši knyga bus naudinga savišvietos ir savęs, bei kitų pažinimo tikslais. Galbūt jus kamuoja nerimas, panikos atakos, turite žemą savivertę, jaučiatės nepakankami, nesuprantate, kodėl turite kontrolės apsėdimą, arba nemokate, paleisti, mylėti ar priimti meilės, jums naudinga būtų susipažinti su šioje knygoje pateikta informacija.
"Gebėjimas mylėti ir būti mylimam vystosi iš pačių ankstyviausių, fizinių, giluminių patirčių, kurias nešiojamės pasąmonėje, o paskui pasitelkiame kurdami santykius ir augindami savo vaikus."
Šios knygos autorė yra vengrų klinikinė psichologė, taip pat Trangeneracinės traumos instituto įkūrėja.
" Negalime atitaisyti to, kas padaryta, bet supratus praeities įvykius lengviau keisti dabartį ir ateitį. "
Kaip svarbu pažinti savo šeimos istoriją, žinoti visas aplinkybes nuo pradėjimo, kaip tai formuoja mūsų ir mūsų vaikų asmenybes. Aš išsirašiau labai daug citatų, pagooglinau ir mačiau, kad knyga ruošiama įgarsinimui, tad, progai pasitaikius, dar norėsiu ir perklausyti. Kaip svarbu šeimoje bendrauti, pasakoti istorijas, nenutylėti ir išsiaiškinti paslaptis, nes visa tai įtakoja mūsų savijautą. Džiaugiuosi savimi, kad šiemet skaičiau ne tik grožinę literatūrą, bet pasiryžau perskaityti ir kelias negrožines knygas. Ši man dar patiko tuo, kad nepamokslauja, o kelia klausimus. Žinau žinau ir aš pati tingiu gilintis, knaisiotis ir kapstytis,nesne visada tai patogu ur malonu, bet dabar supratau, kad tai yra svarbu.
" Ankstyvosios raidos laikotarpiu sąveikauja genai ir aplinka, o pirmoji mūsų aplinka - tai motinos kūnas."
"Embriono tarpsniu patirtas stresas gali paveikti visą tolesnį žmogaus gyvenimą ir likimą."
"Vaikystėje girdėti neigiami apibūdinimai gali lydėti iki pat gyvenimo pabaigos. Nelauktiems vaikams sunkiau susireguliuoti emocijas ir susitvardyti. Suaugę jie beveik dvigubai dažniau tampa alkoholikais ir padaro beveik tris kartus daugiau nusikaltimų."
"Jei nesupranram, kodel kitas" tingi" arba "neturi motyvacijos", verta pažvelgti į jo ankstesnį gyvenimą. Kiek artimųjų juo nusivylė prieš tai, kai jis pats nusivylė savimi?"
" Broliai ir seserys niekada negyvena toje pačioje šeimoje - bent jau psichologine prasme. Kiek šeimoje vaikų, tiek skirtingų emocinių aplinkybių susiklosto jų gimimo metu, be to, kiekvienas turi savo įgimtą temperamentą. Kiekvieno vaiko patirtis šeimoje vis kitokia ir kiekvienas gyvena savo nepakartojamą gyvenimą. "
" Vaikai yra simptomų nešiotojai, ir jei jiems iškyla bėdų, vertėtų nuodugniai patyrinėti tėvus ir spręsti jų problemas. "
" Trauma visada susijusi su stresu, bet ne kiekvienas patirtas stresas žmogų traumuoja. Tad kur gi riba tarp gyvenimo sunkumų ir traumos?"
"Trauma - tai psichikos žemės drebėjimas."
"Patiriantieji sunkią traumą praranda kai ką svarbaus: saugumo jausmą. Tada jie nuolat
budi, nes jaučia, kad bet kurią akimirką gali kažkas atsitikti"

[cypt · Rating 3 out of 5]

Vasarinis poppsichologijos skaitinys. Pasiėmiau, nes dar po Giedrės Žalytės Gamtos terapijos buvo labai įdomu vidinės šeimos sistemos terapija ir kažkodėl galvojau, kad ši knyga bus apie tai (nebuvo :D ), o pasirodė, kad čia Jurgos Dapkevičienės Pabaigų menas tipo knyga - per vieną temą (šeimos paslaptys ir per skirtingas kartas keliaujančios traumos) sudedama daug psichologijos žinių, mechanizmų, pasakojimų ir pavyzdžių, taip pat būdai pačiam ar pačiai judėti su knyga - klausimai, tolesnės temos pamąstymams. Labiausiai man patiko paprastas, beveik buitiškas požiūris į šeimos traumas - tai ne kažkokia niekieno neįvardyta paslaptis-misterija, o dažniausiai dalykas, apie kurį prakalbus imama tildyti, apie kurį nepadoru klausti - visokie bendravimo trikdžiai, kurie nusėda galvoje ir pradeda trukdyti gyventi. Ir dar labai įdomūs buvo aprašyti skirtingi prisirišimo tipai, bet čia jau supratau, kad geriau skaityti Bowlby, tai kada nors taip ir padarysiu. O šioji - kol skaitai, įdomi, bet po savaitės, žiūrėk, viską jau pamiršai (kaip aš dabar).

[Erika Leonavičė · Rating 3 out of 5]

Knyga parašyta lengvai ir skaitosi greitai, tačiau vietomis man pritrūko įrodymų ar nuorodų į šaltinius, iš kurių pateikiama informacija. Kai kurios prielaidos pateikiamos kaip neginčijami faktai, todėl knyga man pasirodė pernelyg „juoda arba balta“, nors realiame gyvenime dažniausiai egzistuoja visas spektras.

Pavyzdžiui, tokie teiginiai kaip „pačioje pradžioje patirtas meilės stygius raudona gija driekiasi per visą gyvenimą ir labai sunku ką nors pakeisti“ ar „antri vaikai dažnai yra maištingi, mėgstantys naujoves, kartais laikosi radikalaus požiūrio“ knygoje pasitaiko gana dažnai. Man asmeniškai jie atrodo pernelyg kategoriški ir stereotipiški, ypač kai nenurodoma, kokiais tyrimais ar šaltiniais jie pagrįsti.

Todėl skaitant šią knygą, mano nuomone, verta nepamiršti kritinio mąstymo - dalis teiginių gali būti hiperbolizuoti ar supaprastinti, todėl naudinga juos vertinti kaip tendencijas, o ne universalias taisykles, ir prisiminti, kad žmonių patirtys dažniausiai telpa ne į dvi kraštutines kategorijas, o į platų spektrą.

[Jurga Kalvaityte · Rating 4 out of 5]

Knygoje nagrinėjama vadinamoji transgeneracinė (perduodama iš kartos į kartą) trauma – idėja, kad šeimos patirtys (pvz., karai, migracija, represijos, netektys, smurtas, didelis nepriteklius, neišgedėtos traumos) gali paveikti vėlesnių kartų emocinius modelius, santykius, baimes ir elgesį. Knyga galėtų būti naudinga teoriniam pagrindui, ypač kalbant apie tai, kaip ankstesnių kartų patirtys gali veikti:

* saugumo jausmą,
* grėsmės nuojautą,
* kaltę išgyvenus,
* santykį su praradimu,
* gebėjimą kurti ateitį po traumos.

[Aoife ✨️ · Rating 4 out of 5]

This book is a great read for anyone interested in the way trauma can impact families and how various people have learned to heal from what they have experienced. Orvos-Tóth approaches this difficult psychological matter with accessible language and provides questions at the end of every chapter to give the reader an opportunity to assess their own trauma and psychological experiences.

[Natasja Møller · Rating 5 out of 5]

kæmpe anbefaling!

Især til dig som kommer fra en dysfunktionel familie, man får en masse viden om hvordan barnet kan blive påvirket helt fra foster af. Hvordan mønstre kan gå igen, og en masse andet.

[Nina Hansen · Rating 5 out of 5]

Loved it!

[sumcyno · Rating 4 out of 5]

read this as a form of research for my own book and ended up understanding myself more😛