Trumpos, šilumos pripildytos istorijos apie moterų kasdienybę be kaukių. Apie kūną, kuris keičiasi kartu su metais, bet nepraranda vertės. Apie juoką, kuris kartais gelbsti labiau nei patarimai. Apie liūdesį, kuris neužgožia, o tik paryškina šviesą.
Ir apie optimizmą, kuris ne naivus, o gimęs iš patirties. Tai pasakojimai moterims, kurios jau žino: kiekvienas sezonas turi savo grožį. Apie laiką, kai nebesinori įtikti, teisintis ar gelbėti. Kai santykiai, kūnas ir jausmai prašo ne daugiau – o tikriau.
Tai istorijos, artimos autorės rašymo manierai socialiniuose tinkluose ir sulaukusios didelio skaitytojų dėmesio.
Daiva Vaitkevičiūtė-Rekašienė (g. 1970 m. sausio 18 d. ) – Lietuvos žurnalistė, rašytoja prozininkė, meilės romanų autorė, lietuviškų serialų scenarijų kūrėja.
Literatūroje debiutavo 2001 m. su kūriniu „Monikai reikia meilės“. Moterų itin skaitomi romanai „Kamilė nori mirti“, „Pasimatymas su žudiku“, „Moterys meluoja geriau“ ir kt. Pagrindinė romanų tema – vyrų ir moterų santykių peripetijos. Moteris minima šalia tokių šiuolaikinės lietuvių literatūros rašytojų kaip Jurga Ivanauskaitė, Romualdas Granauskas, Justinas Marcinkevičius, Jurgis Kunčinas, Laimonas Inis, Edvinas Kalėda. Jos teigimu, idėjos kūrybai ateina iš realybės. Nuo 2006 m. rašė scenarijus lietuviškiems serialams „Nekviesta meilė“, „Nemylimi“, „Svetimi“, „Pasmerkti“, „Moterys meluoja geriau“, "Monikai reikia meilės".
Rašytoja kuria ne tik populiarius „moteriškus“ romanus, bet ir knygas vaikams. Fantastinė apysaka vaikams „Marius Pietaris ir Burtų knyga“ sąmoningai ir atvirai imituoja „Hario Poterio“ koncepciją, tačiau autorės sugalvotame pasaulyje daug lietuvių tautosakos, mitologijos motyvų, klasikinės literatūros parafrazių. „Trise prieš mafiją“ – kita pasisekimo sulaukusi knyga, bene pirmoji lietuvių detektyvinė apysaka, skirta paaugliams, kurioje paliečiamos vaikų globos namų auklėtinių gyvenimo problemos.
D. Vaitkevičiūtės kūrinius leidžia leidyklos „Magilė“ ir „Rosma“.
Gyva, ironiška ir labai atpažįstama knyga apie moters brandą, santykius, santuoką, buities komediją ir teisę pagaliau nebeatsiprašinėti už save.
Labiausiai patiko autorės balsas – kandus, saviironiškas, bet ne piktas. Čia meilė dažnai slypi ne rožėse, o arbatos puodelyje, pultelio paieškose, bendrame apsipirkime ir gebėjime kartu išbūti kasdienybę.
Stipriausi tekstai – apie penkiasdešimtmetį kaip naują sezoną, pavargusią būti mūza moterį ir santykius, kuriuose pagaliau supranti, kad geriau vienai su rožėmis negu su vyru, kuriam esi išlaidų eilutė.
Bendras įspūdis labai geras. Šilta, kandi, moteriška knyga apie gyvenimą po to, kai nustoji vaidinti, kad viską kontroliuoji.
Patiko, lengvai, greitai susikaitė. Brandesnės moters įvairios mintys apie gyvenimą ir pasirinkimus. Vienos patiko labiau, kitos mažiau. Bet viršelį noriu pagirti, jis man labai gražus, toks saldus ir ryškus kaip ir pats gyvenimas 😊