Nuo pelumių rankų

by Greta Mėta

Lietigalija – šalis tarp neįžengiamų miškų ir prakeiktų būtybių apgyventų dykviečių. Jos žemes valdo kunigaikščiai, tačiau žmonių likimus lemia deivių patikėtinės – saugotojos. Gamta čia šventa, bet ne žmogaus gyvybė. Čia gali laisvai mylėti, bet netikėti deivėmis – ne. Ir kaip jomis netikėsi, jei už menkiausią nusižengimą saugotojų taisyklėms gyvybę gali atimti iš miško atėjusi pelumė?

Lietigalijoje niekas nenori atkreipti į save saugotojų dėmesio, tačiau Senžemės kunigaikščio sūnus Galmis jo sulaukia – kaip tik prieš gaudamas saugotojoms nepatiksiančią užduotį.

Kai Galmio vaikystės draugas, naujasis Lietigalijos didysis kunigaikštis, paprašo nuvykti į tolimą kraštą ir parvežti kai ką itin svarbaus, Galmis nedvejodamas sutinka. Jo laukia ilga kelionė su nepažįstamais žmonėmis, kurių kiekvienas slepia savas paslaptis, nauji draugai ir priešai, meilė ir skaudi tiesa. Pavojai tyko prakeiktuose miestuose, tarp kitų dievų išpažinėjų ir susidūrimuose su baisiausiais deivių sutvėrimais – žudikėmis pelumėmis.

Tačiau Galmis negali nekeliauti. Galbūt jis nepakeis Lietigalijos, bet jam pavyks sustabdyti tarp kunigaikščių kilusį konfliktą, kol šis nevirto karu. Net jei dėl to tektų užsitraukti visų miško būtybių pyktį.

392 pages, Paperback

First published June 12, 2026

Reviews

[gyvate skaito]

Tai visgi įmanoma parašyti įdomų, įtemptą fantastinį romaną be šleikštulį keliančios gaivališkos aistros ir intelekto nesužalotų veikėjų. Dar geriau, kad tai gali padaryti lietuvių autorė.

Knyga man patiko viskuo, įtraukė iškart. Negaliu atsidžiaugti, kaip skoningai, detaliai ir apčiuopiamai aprašoma visa aplinka, vidiniai monologai. Aš gyvenau Lietigalijoje, pažinau visus veikėjus labai artimai. Esu dėkinga autorei, kad nepatyriau nei vieno cringo priepuolio nuo dialogų - jie saikingi, realistiški ir taiklūs.

Siužetas taip pat susuktas labai įdomiai, perskaičius knygą nelieka jokių informacinių spragų, visi galai susijungia. Apie jį detalizuoti nenoriu, turite paskaityti patys, bet distopijos man patinka, o aš šį romaną tokiai tematikai ir priskirčiau.

Taip pat žavi didelė ir originali gausa mitinių būtybių. Galbūt kai kurie žodžiai patapo aiškūs kiek vėliau nei norėjosi, vis tiek buvo malonu skaityti tokį kūrybišką veikėjų, aplinkybių ir elementų tinklą.

Apmaudu, kad hype’as aplenkia šią knygą. O ji tikrai to verta.

Esu labai dėkinga autorei už padovanotą knygą. Kartelė lietuvių kūriniams gerokai šoktelėjo.

[Neringa.Kit]

Kai pradėjau skaityti, tikrai nesitikėjau to, ką gavau iš šitos istorijos! Pradžia skaitėsi lėtokai, atrodė, kad bus eilinė "the chosen one" istorija. Bet kuo toliau, tuo labiau pasaulis darėsi įdomesnis, siužetas vingiuotesnis, o veikėjai vis artimesni. Kai kurie autorės sprendimai gal ir nebuvo patys geriausi ar įdomiausi (turbūt labiausiai nepatiko ir daugiausia problemų turėjo romantinė istorijos linija), bet tikrai drąsiai galiu pasakyti, kad bendrai visa istorija mane sužavėjo.

[Justina Kapeckaitė]

"Kelionė Ten ir Atgal" arba kaip kilmingas bernelis karalystę gelbėjo.

Galmis mielai praleistų visą gyvenimą dainuodamas smuklėse ir mylėdamas paprastas kaimo mergeles, bet (laimei ar ne) tarsi hobitas yra ištraukiamas iš patogios olos ir išsiunčiamas į Didelį Nuotykį.

Patiko Pelumių mitologija bei per visą kūrinį išlaikyta įtampa (visų kitų būtybių galėjo nė nebūti, ne ką jos ten ir nuveikė). Apskritai veikėjų daug, gal net per daug, tad skaitant vis atminty iškildavo kažkieno komentaras apie Šekspyro "Hamletą" (perfrazuosiu, nes tikslios frazės neatgaminsiu: "Jis sukūrė tiek daug personažų, kad neliko nieko kita, kaip didžiają dalį jų nužudyti.")

Skaitosi lengvai, nors vietomis norėjosi kiek griežtesnės redaktorės rankos.

Spoiler: Skaitytojo laukia LABAI didelis plot twistas (kai kuriuos toks posūkis gal net supykdys :D).

[Vilkelis]

Šiek tiek per daug raidžių ir “moralai” pabaigoj kiek ne mano skoniui. O šiaip- smagiai susiskaitė :)