LT/ENG
turbūt reikėtų pradėti nuo to kas man yra Rodenas
Mano pažinties su skulptūra kelio pradžia...gimusi besalyginė meilė...pirmas ir vienintelis kurio darbai iki šiol kelia aistrą, norą paliesti, poreikį ištyrinėti kiekvieną raukšlę, kiekvieną klostę, jausmą, kad bronza, marmuras..ar kas tai bebūtų-visa tai yra gyva, žmogiška ir gyvenimiška...žmogus, kurio nekenti ir gailiesi...menininkas, prieš kurį lenki galvą...
Knyga, skaityta paauglystės laikais, grąžino į pradžių pradžią, bėgo sunkia skulptoriaus vaikyste, pirmais žingsniais skuptūroje, stabtelėjo kuomet skulptūra Rodeną atstūmė, karai lėmę nepriteklių, badą. Įspaudė įspaudą Rozos ir Kamilės vardais. Metai iš metų, darbas po darbo Rodenas buvo niekinamas, dergiamas, iš jo šaipomasi ir tyčiojamasi. Pripažinimas, tarsi didžiulį akmenį būtų ridenęs, ėjosi sunkiai ir ilgai. Nuogumas, kurį vaizdavo Rodenas, buvo nepriimtinas, skulptūros neturėjo taip įprasto nugludinto švelnumo, nuglotninto paviršiaus, iš jų veržėsi šiurkšti, gaivališka jėga, žmogiško kūno netobulumas.
Rodenas siekė primityvumo, grynumo, taisyklių nepaisymo, perteikti žmogaus prigimtį, ne idealizuoti, bet individualizuoti. Darbai turėjo apimtį, gylį, sielą. Lipdė žmogų.
🖋️Bet mes visi nuogi,- pasakė Ogiustas.-" Nuogas aš atėjau į pasaulį, ir nuogas turiu išeiti."
Vaiduojamo kūno judesys nesustodamas tęsiasi žiūrint į atrodo statišką darbą, bet tas jausmas, veržlumas, gaivališkumas, įsuka tave į gyvybės verpetą.
🖋️Gamtoje nėra tokio daikto, kaip rimtis...net mirtis, net mirusio kūnao irimas yra judėjimo forma. Viskas pasaulyje juda- visata, gamta, mes patys...
Knyga keliavo per dailininkų, skulptorių pasaulį, stebėjau juos Rodeno akimis:
Rembrantas- iškalbingi juodi tonai, veidai, tamsa, vaizduojantis žmogaus kovą su likimu, neišvengiama mirtimi.
Mikelandželas- 🖋️varžėsi su dievu, savitai kurdamas paveikslus iš chaoso...dievo konkurentas.
Hugo- 🖋️tėtė Hugo, žvelgiantis į sao mylimą Prancūziją, nemirtingas ir kartu toks žmogiškas. Energingas ir smalsus Balzakas..
Rodenas- žmogus... nors lipdė jausmų persmelktas skulptūras, pats jausmų nemokėjo nei parodyti nei išpažinti. Storžievis, egoistas, arogantiškas, užsispyręs, perėmęs to laiko poziciją- vyrui daug leidžiama ir atleidžiama. Egocentriškumas- jo prigimtis. Gimę jausmai išsilieja darbuose, bet ne žodžiuose...
Moterys jo gyvenime- Roza- ramstis, tarnaitė, ekonomė, skudurėlis nusivalyt kojas, užsimiršimas, stabilumas...Kamilė- vyriškos aistros ir lūkesčių deivė, pirmoji meilė, grožio idealas, mūza...Kitos moterys- vaistai...🖋️paskatinti kraujo apytaką ir suteikti energijos...
Sunku skaitant susitaikyti su pavaizduotu moters ir vyro elgesiu. Padėjus šias istorijas greta kitų menininkų, paralelės neišvengiamos.
🖋️Piešinys neturi būti gražus, jis turi būti gyvas
🖋️Piešinys yra ne vien tai, kas popieriuje,bet ir tai, ko dar nėra. Plunksna braukia popieriumi, ir dailininkas amžiams užfiksuoja save.
🖋️Turi žiūrėti visais pojūčiais, ne tik dviem akimis.
Tėvas. 🖋️Kiaušiniai ir duona pabrango iki vieno Franko dešimt sū, o jis piešia nuogas moteris!
Rodenas mokinys- 🖋️jis apdovanotas didžiuliu jautrumu ir didžiuliu laisvės troškimu.
🖋️Mokinių yra du tipai. Vieni-lyg kokie raštininkai, jie nori piešti tik tiesias linijas, nors tiesių linijų gamtoje nėra, nori piešti pagal taisykles, nors gyvenime taisyklių nėra. ..o yra ir kitas tipas mokinių...Šitie, panašiai kaip Rembrantas, stengiasi turėti savo nuomonę...jie mokosi nepaisyti kitų ir žiūrėti į viską savo akimis.
**********************************************
I should probably start with what Rodin is to me...
The beginning of my acquaintance with sculpture...an incomparable love born...the first and only one whose work still evokes passion, the desire to touch, the need to explore every wrinkle, every fold, the feeling that bronze, marble...or whatever it is - all it is alive and human and vital...a man you hate and pity...an artist you bow your head to...
The book, read in his teenage years, brought me back to the beginning, it ran through the difficult childhood, the first steps in the sculpture, stopped when the sculpture art rejected Rodin, the wars led to poverty and hunger. Stamped with the names of Roza and Kamila. Year after year, job after job, Rodin was scorned, teased, mocked. Recognition, as if he had rolled a huge stone, was difficult and long. The nudity depicted by Rodin was unacceptable, the sculptures did not have the usual smoothed softness, smoothed surface, a rough, whimsical feeling, the imperfection of the human body rushed from them.
Rodin strove for primitiveness, purity, disregard for rules, to convey human nature, not to idealize, but to individualize. The works had scope, depth, soul.
The book traveled through the world of painters and sculptors, I watched them through Rodin's eyes:
Rembrandt - eloquent black tones, faces, darkness, depicting a person's struggle with fate, inevitable death. Michelangelo- 🖋️competed with God, uniquely creating paintings out of chaos...God's competitor. Hugo- 🖋️father Hugo, looking at his beloved France, immortal and at the same time so human. Energetic and curious Balzac..
Rodin as a man... although he created sculptures imbued with feelings, he himself did not know how to show or confess his feelings. Egoistic, arrogant, stubborn, taking over the position of the time - a man is allowed and forgiven a lot. Egocentricity is his nature. Born feelings spill out in his works, but not in words...
Women in his life - Roza - pillar, maid, economy, cloth to wipe feet, forgetfulness, stability... Camille- goddess of male passion and expectations, first love, ideal of beauty, muse... Other women - medicine... 🖋️ stimulate blood circulation and energize...
It is difficult to accept the behavior of a woman and a man when reading. When you place these stories alongside other artists, parallels are inevitable.