Keturiolikmetei Grytai sunku prisitaikyti steriliai išvalytame pasaulyje, kuriame nelikę pojūčių nei jausmų. Visi daiktai, spalvos, kvapai perkelti į sistemą, kurioje intensyviai bendrauja žmonės. Tačiau Gryta niekaip neįstengia būti kaip visi. Jai nesiseka paisyti draudimo bėgioti stadione ir susitikinėti su gyvais žmonėmis. Ji slapta klausosi pasakojimų apie tai, kaip kadaise žmonės taškydavosi balose, liesdavo vienas kitą, bučiuodavosi, įsimylėdavo. Kartą apytuščiame stadione ji sutinka panašų į save. Beveik tuo pat metu pasiekia žinia, kad sistema sugalvojo, kaip dar geriau kontroliuoti žmones. Grytai ir naujajam jos bičiuliui Mantui teks apsispręsti, likti sistemoje ar sprukti iš jos. Tik ar tai įmanoma? Ir kokia tokio pasirinkimo kaina?
„Atjunk“ – knyga apie tai, kuo galime virsti netolimoje ateityje.
Paaugliams literatūros nedaug skaitau / esu skaičius, tai nežinau, kokiam kontekste vertinti "Atjunk". Skaitėsi ji labai lengvai ir maloniai, skaitydama prisiminiau savo panašių metų knygas - Račicką ir pan. Siužetas gana paprastas: esame ateityje, kur viską valdo technologijos, bet dar biški pereinamas laikas: pardėse dar yra "gyvo maisto", šalia buteliukų ir tūbelių; vaikai dar biški gali būti lauke ir gyvai susitikti, nors vis tiek privalo kuo daugiau sėdėt prisijungę prie interneto, skaityt ebukus, tobulinti smegenis, kad galėtų daryt daug procesų vienu metu.
Visi pagrindiniai veikėjai - paaugliai; aštuntokė Gryta, dar gana daug užsiimanti "praeities" praktikom (skaito popierines knygas, bėgioja lauke, valgo obuolius), sutinka panašaus amžiaus Mantą, įsimyli, bando pabėgti iš sistemos. Toks YA / LT Orwellas.
Rebeka Una yra smagi portretistė, paaugliai, nors ir tokie sterilūs ir nusiraminę (technologinė oda malšina hormonų perteklių), neatgrasūs, šiaip visi personažai buvo tokie visai nieko. Bet kas labiausiai kliuvo - tai, kad šita antiutopija kyla ne iš žmogaus "kenkėjiškos" veiklos (besaikio vartojimo, taršos etc), o priešingai - iš visų pastangų suvaldyti žmogaus daromą poveikį aplinkai. Pvz viena iš tokių "evil ateities praktikų" - terapija, kai žmonės apramina savo emocijas, tampa pasyvūs ir išvėsę. Taip pat vis uždraudžia kokį nors "gyvojo maisto" produktą (kaip tik vienam skyriuj uždraudė laimus), nes nuo jo kai kuriuos alergizuoja. Taip pat negalimas fizinis kontaktas - dėl bakterijų ir asmeninės erdvės. Ir tt, tt, tt. Virtualios, "netikros" kelionės irgi, galima suprasti, labiausiai dėl saugumo ir neteršimo propaguojamos.
Kaip ir suprantu kritinį užtaisą, mintį, kad nereikia perlenkti lazdos net ir su "gerais darbais". Bet kai rodoma, kad nuo to pasibaigia bet koks žmogiškumas, normalumas, kad bandymas kažkaip suvaldyti viską - veiklą, poveikį, emocijas - būtinai sunaikina tave kaip žmogų, - tai kažkaip labai svetima ir atrodo liūdnai.
Plius, atsvara tam apsaugotam buvimui knygoj pateikiama kaip lakstymas basomis per žolę, akmenuko įsidėjimas į burną, skaitymas dviese Džonatano Livingstono Žuvėdros ir Mikės Pūkuotuko. Tokia gana nerealistiška idilė. Ir dar kai prie viso to pakritikuojamas dirbtinis apvaisinimas.... gal tiesiog tekstas truputį senstelėjo, visgi išleistas 2015. Bet šiandien skaitomas jis man įsipaišė į tą "mokslas blogis" paradigmą ir kažkaip liūdnai nuteikė. Not today.
Gerai parašyta distopija, skatinanti mažiau bendrauti virtualiai ir vertinti tikrą "gyvą" bendravimą, tikrus pojūčius ir emocijas. Perskaičiau per dieną, tekstas įtraukia.
Lengvas stilius, greitai skaitosi, tačiau... Kur dingo tie laikai, kai autoriai prieš kažką rašydami perskaitydavo ištisas bibliotekas (žr. Melvilį su Mobiu Diku)? Šiais, virtualiais laikais tikrai nesunku bent jau kokioje Wikipedijoje rimčiau pasiskaityti apie visokius IT dalykėlius, jei knygos, straipsniai ir Youtube klipai reikalauja per daug laiko. Nes viskas barška ir vos bestovi. Išmetus visokius "bionus" tekstas visiškai nepasikeistų, o žinios apie tokius dalykus daugiau nei niekinės. Pavyzdžiui, rašoma apie ateities krautuvę, kurioje pačiam (įsiklausykit) reikia suvedinėti barkodus ar kažkas tokio. Šiaip progreso progreso pagrindinis bruožas – tokių dalykų lengvinimas, o ne sunkinimas, tuo labiau, kad net dabar išbandomos technologijos, kurių pagalba apsipirkti prekybos centre galima vien išmaniojo telefono pagalba. Viso to rezultatas yra tas, kad visiškai neapčiuopiamas buvimo technokratinėje-informacinėje visuomenėje aspektas; filosofinis gylys, tik kritikuojama ir kritikuojama, lyg nieko visai tame gero nebūtų, betrūko tik kilniojo laukinio iki pilno džiaugsmo. "Man gali sakyti viską, pati žinai, – mokytoja pakedena man plaukus. Ji nepyksta. Ir ko čia pykti. – Juk žinai, jokių bausmių nėra. Nepaliekama net antriems metams" (p. 66). Čia mokytoja kalbasi su pagrindine veikėja ar su manimi? Jei pirmas variantas, nesuprantu, kodėl tokia perteklinė, mokiniui savaime suprantama informacija perteikiama dialogo forma. Maždaug toje vietoje užsimezga pirmas kažkiek panašus į konfliktą dalykas, bet ir tas tuoj pat nugesinamas. Nematau siužeto, anei kažko panašaus į charakterius, tik kažkokios labai jau saugios, niekad šiukštu neįkabinančios miniatūros apie kažką ten. Tiesiog įstabu, kaip šiandienė literatūra nebeturi raumenų elementariems, šimtmečius veikusiems prozos darybos principams atlaikyti. Ne.
Labiausiai nustebino knygos pabaiga. Kai iš pradžių pradėjau skaityti šią knygą, išsigandau nes knygos pradžia manęs visiškai neįtraukė. Buvo sunku suprasti knygos esmę, bet įsiskaičius viskas pasikeitė. Nors, mano nuomone, knygai trūko kulminacijos,mano vertinimas išlieka 3.5-4/5 dėl kelių priežasčių. Mane labai nustebino šios knygos tema - tai yra labai aktuali šiuolaikiniams laikams ir tikrai įdomiai aprašyta. Taip pat nustebino knygos pabaiga - skaitydama paskutinį puslapį labai apsidžiaugiau, nes knyga buvo užbaigta puikiai. Nors ir buvo įdomu sužinoti, kaip Grytai ir Mantui sekėsi pabėgus iš sistemos, ši knygos pabaiga yra laisva interpretacijoms.
This entire review has been hidden because of spoilers.
gan idomi knyga, gal pati ideja, sukurtas pasaulis ir istorija idomesne, nei pai knyga, galetu but ir geriau ispildyta, bet ofc visada yra kur tobulet. i like it:pp
Niekada nesuprasi kada gali pasikeisti tavo gyvenimo aplinka,žmonės,jausmai arba tiesiog nepajusi kaip visas tavo gyvenimas gali apsiversti aukštyn kojomis kaip ir pagrindinė veikėją Gryta gyvena netolimoje ateityje, kai aplink jos pasaulis visiškai tapęs virtualių gyvenimų.Praradusi tikrąją vaikystę ir žmoniškas žmonių vertybes.Tad mano manymu ši knyga be abejo vertinama penkiomis žvaigždutėmis.Knyga bent jau man ne sudėtinga,lengvai skaitoma,nes esu keletą panašių knygų skaičiusi kuriose rašoma apie žmonių ateitį arba kas gali jiems nutikti,tokios knygos man labai patinka,nes jos pamoko, kad kiekviena gyvenimo diena yra kelias į tavo sėkmes,tikrąjį džiaugsmą,bet pagalvojusi, jog visa tai galėtu dingti iš realaus gyvenimo aš suprantu, jog reikia vertinti viską kas yra aplink tave. Bet kalbant apie knygos pagrindinę veikėją Gryta,jos gyvenimas nebuvo išskirtinis- kaip ir visi jos draugai bendraamžiai bendravo virtualiu būdu ir užrašinėmis. Bet merginai vis dažniau kildavo klausimų apie praeiti,kaip viskas seniau buvo realu ir tikra.Kaip bučiniai ir žodis meilė buvo realus.Nuo pat kūrinio pradžios galėjome suprasti, jog ši mergina nebus dar viena sistemos šalininkė - ji jai priešinsis pati to nejausdama. Vien dėl to, jog Grytai trūkdavo mamos šalia, jos tikrų,šiltų jausmų, o ne sistemos paveiktos moters.Grytos bendraamžis Mantas, kuris taip pat nepritarė gyvenimo sistemai, bet kur kas ryžtingiau jai priešinosi, o tai suteikė drąsos ir pačiai Grytai. Tad manau, jog autorė puikiai norėjo atskleisti pagrindinė mintį, jog reikia viską branginti ir saugoti kas yra aplink mus.Džiaugtis vaikystė ir praleisti ją ar su draugais,ar su šeima gryname ore.Matyti koks iš tikro gyvenimas yra gražus už lango, o ne džiaugtis netikru internetiniu "grožių".Kaip jau minėjau, man patiko autorės mintys,vienareikšmiškai rekomenduočiau visiems skaitytojams, nes šitoje knygoje rašoma kas mūsų gali laukti netolimoje ateityje.Autorė tai gerai įrodė.Na, o aš nekantrauju sužinoti pavyks atrasti kūrinį, pranoksiantį „Atjunk“.
Taigi, ši knyga man labai patiko. Pagrindinė knygos mintis apie šiuolaikinius žmones,kurie yra per daug prisirišę prie naujųjų technologijų,nebeskiria laiko bendravimui. Šios knygos protagonistas yra mergaitė vardu Grytė,kuri nepritampa prie šiuolaikinės visuomenės,ji ir jos draugas Mantas yra vieninteliai ,kurie turi jausmus,nuotaikų kaitas,mėgstantys gamtą, o ne tik įniūkę į naująsias technologijas. Šioje knygoje pasakojama apie tris skirtingus laikus: praeitį,dabartį ir ateitį. Šios knygos veikėjai gyvena dabartyje,tačiau gražiai prisimena,mąsto,sapnuoja apie praeitį,apie tai ,kada buvo tikri jausmai,pojūčiai,spalvos. Keturiolikmetei Grytai buvo sunku gyventi tokiame pasaulyje,būti kaip visi žmonės.Ji paskendusi savo mintyse,vaizduotėje ir praeityje. Jos tėvai buvo užvaldyti šiolaikinės ,,mados''. Jai trūko meilės, globos, tikrų jausmų. Jie su draugu Mantu mąstė ar likti tokiame pasaulyje ar sprukti ir gyventi savame. Jie buvo išskirtinio būdo,elgesio,mąstymo vaikai. Mano nuomone, ši knyga yra įdomi, turinti prasmę, sukelianti dvilypius jausmus,verčianti susimąstyti apie gyvenimo prasmę ir ar reikia tiek daug dėmesio skirti naujosioms technologijoms?
Kadangi ši knyga mane labai įtraukė skaityti. Knygos autorei linkiu nenustoti kurti tokiomis plačiomis mintimis, toliau šitaip sudominti skaitytojus, dar labiau plėsti savo vaizduotę ir skatinti skaitytojus pažvelgti į gyvenimą kitomis akimis.
Įdomus lietuvės darbas. Malonu žinoti jog pagaliau lietuvių literaturoje atsiranda ir fantastikos žanras. Žinoma, prie jo dar reiktų padirbėti. Buvo šiek tiek sunkoka skaityti Atjunk, galbūt dėl neįprasto stiliaus, bet palyginus knyga nebloga. Tikiuosi, kad Lietuvos rašytojai nesustos ir toliau sieks praplėsti skaitytojų akiratį įvairių žanrų kūriniais :)
Skaičiau, nes tai fantastinė knyga apie ateities gyvenimą. Iš tos pusės visai įdomu, tik pritrūkau veiksmo ar daugiau detalių. Bet gal kaip paauglių knygai - per daug detalių būtų jau ir negerai :) Dukrai knyga labai patiko, bet taip pat pritarė, kad norėjosi daugiau veiksmo.
Knyga "Atjunk" buvo labai įdomi ir skaitėsi labai lengvai. Manau, kad šią knygą galėtu skaityti mažesnio amžiaus vaikai, kaip penktokai ir šeštokai, nes knyga buvo labai aiškiai suprantama. Pagrindinė knygos veikėja yra keturiolikmetė Gryta, kuriai sunku prisitaikyti prie naujojo pasaulio, kuriame viskas švaru, bei nelike jokių pojūčių ir jausmų. Gryta yra visai kitokia, negu jos draugė Ala. Ala yra labai išmani ir gali daryti labai labai daug darbų vienu metu per savo užrašinę, o Gryta yra visiška Alos priešinkybė. Gryta negali daryti daug darbų vienu metu, nes yra visai kitokia nei kiti vaikai sterilizuotame pasaulyje, nes Gryta buvo pradėta senoviškai, todėl ji labai domėjosi apie žmonių senovę. Gryta prieš sutikdama Mantą atrodė visiems labai keistai ir dėl to ėjo į terapiją, bet kai sutiko Mantą viskas dar labiau pasikeitė. Mantas buvo labai panašus į Gryta, nes taip pat mėgo bėgioti, skaityti apie senovę kartu su Gryta. Mantas negalėjo apkęsti sterilizuoto pasaulio ir nerėjo jausti, todėl jis nusiėmė savo plėvę. Gryta bendraudama su Mantu pradėjo daugiau bėgioti, sapnuoti ir pradėjo dažniau susitikinėti su žmonėmis. Aš manau, kad šio kūrinio pagrindinė mintis buvo ta, kad niekada nereikia bijoti rizikuoti, nes jei bijai gali kažkas nukentėti. Mano manymu ši knyga yra labai nuostabi ir įdomi, bet būtu buvusi įdomesnė, nes kai knyga baigėsi aš nesupratau ar jie išsigelbėjo ar pasiliko sterilizuotame pasaulyje. Aš šiai knygai duočiau dešimt balų, nes buvo labai įdomi ir negalėjau pakelti nuo jos akių.
Vos pradėjęs skaityti, supratau, kad knyga būtent man. Esu tikras fantastinių knygų fanas ir manau, kad ši knyga buvo viena geriausių dėl tikrai gerai aprašyto ateities vaizdo.
Gryta- paauglė, nepritampanti prie kitų paauglių. Ji nepritampa, nes turi "ydų" iš praeities. Viskas, ką žmonės daro taip, kaip senovėje žmonės darė, vadinami defektuotais. Grytai patikdavo bėgioti, nors tai nebuvo rekomenduojama, taipogi patiko skaityti, kai jos amžiaus paaugliai yra mokinami visą informaciją sutrumpinti, sukarpyti, kad nereikėtų daug skaityti. Tačiau Gryta buvo kitokia.
Manau pagrindinė knygos mintis buvo perspėti paauglius dėl to, kas gali nutikti, jei ir toliau taip dažnai leisime laiką internete ar socialiniuose tinkluose. Turėtume daugiau laiko praleisti su šeima, su draugais. Nieko panašaus anksčiau nesu skaitęs, bet knyga tikrai labai sužavėjo bei pakeitė mąstyseną dėl kai kurių dalykų. Siūlyčiau paskaityti visiems, turintiems priklausomybę mobiliesiems telefonams. Knyga nėra nuobodi ir tikrai greitai skaitosi. Nors klasėje girdėjau įvairių nuomonių apie knygą, nes joje sunku suprasti kai kurios dalykus.
Manau autorė turi panašų ateities vaizdą, kaip ir aš. Nesu labai didelis knygų mėgėjas, bet dėl tokių knygų kaip ši vis labiau ir labiau noriu jas skaityti.
This entire review has been hidden because of spoilers.
Šią knygą užmačiau mokyklos, kurioje dirbu, bibliotekoje, taro ką tik įsigytų knygų. Kažkodėl patraukė akį ir perskaičiusi apie ką knyga, supratau, kad tai dar viena distopinė istorija jaunąjam skaitytojui.
Parašyta tikrai lengvai, be jokių sudėtingų plot lines, tačiau man patiko, nes kaip ir daugelis distopijų tikrai sukūrė tą tokią realybės atmosferą, realybės į kurią einame.
Skaitmeninis pasaulis tampa didžiausias gyvenimo ryšys kokį žmonės vienas taro kitų turi, gyvai susitikti jau tampa nenormalu, kaip ir eiti į gamtą ar pasaulį jausti savo paties oda. Bet ne visiems atrodo normalu turėti milijonus draugų sistemoje, prie kurios visi prijungti, tačiau tie, kuriems tai neatrodo normalu, yra visuomenės atstumtieji ir įtariamieji. Skaitmeninis pasaulis prieš realujį - knyga apie tai. Apie žmogaus pojučius ir teisės į juos atėmimą, apie baimę būti kitokiu, apie tai, kad pasaulis tave kitokio net neplanuoja priimti, nes tu sistemos kliuvinys.
Man patinka, kad daugėja distopinių kūrinių jaunimui, nebloga knyga susipažinti su distopijos žanru tikrai. Man patiko ir greitai susiskaitė.
Šis kūrinys man labai patiko. Knyga yra gan sudėtinga skaityti, tačiau įdomi, kūrinys išsiskiria iš kitų, yra neįprasto stiliaus, turi įdomų siužetą ir nepaprastų charakterių veikėjus. Pats įdomiausias veikejas man buvo Gryta. Jai niekad neišėjo pritapt prie jos supančio sterilaus pasaulio,ji žinojo kad ji niekad nebus dalis visuomenės, kurioj mirę jausmai ir emocijos. Jai sunku prisitaikyti prie tokios negyvos aplinkos. Atrodo, kad Grytos draugas Mantas yra vienintelis be jos kuris turi ir vertina žmogiškus jausmus. Autorė, mano manymu, šiuo kūriniu norėjo parodyt, koki gali buti mūsų netolima ateitis, jei dabar nesistengsim visko pakeist. Reikia džiaugtis dabartimi, ir gerai išnaudoti kiekvieną sekundę, džiaugtis gamta, o ne visalaiką buti įlipę į šiuolaikines technologijas, prarasdami laiko suvokimą.
Ši knyga man buvo labai įdomi, todėl norėčiau autorei palinkėti toliau kurti tokius įdomius ir įtraukiančius kūrinius, savo neįprastu stilium ir siužetu sudominančius ne vieną paauglį.
This entire review has been hidden because of spoilers.
Man patiko šita knyga. Tikrai rekuomenduoju ją perskaityti. Ši knyga yra apie keturiolikmete mergaitė Grytė kuriai nepatiko šiuolaikinis gyvenimas su technologijom. Ji visur norėjo bendrauti gyvai. Ji paskui po kiek laiko susirado draugą kuriam irgi nerūpi toks gyvenimas. Jiems labai patiko bendrauti gyvai ir išeitį į gamtą. Jie gyvena šiuolaikiniam pasaulį, bet jie vistiek galvoja, sapnuoja, prisimena apie praeiti ir kaip ten gyveno. Grytej buvo sunku gyventi tokiam pasaulį. Jos tėvams labai patiko šiuolaikinė ,, mada''ir Grytej labai trūko meilės, jausmu, šilumos. Ji ir su Mantu labai norėjo išeiti iš tokio gyvenimo. Labai gera knyga, viskas suprantama, labai pagalvoji kaip tu gyveni tokiam pasauli. Aš knygos autorei linkiu toliau sekmingai kurti tokias knygas ir toliau sudominti skaitytojus kaip šią knygą.
This entire review has been hidden because of spoilers.
Nesumeluosiu pasakęs, kad šis lietuvių autorės bestseleris paaugliams tikras atradimas. Tai tarsi šių laikų paaugliškas Orwelis, tik ne tiek politiškas, kiek parodantis: oi, vaikučiai, kas bus, jeigu snapų neištrauksite iš išmaniųjų. Manau, dėl savo aktualumo knyga turi būti programose šalia kokio, pavyzdžiui, "Baltaragio malūno". :)
Labai patiko! Buvo labai įdomu skaityti, autorė sukūrė labai įtraukiantį ir įdomų kūrinį, kuris privertė pirkti ir antrą ( kaip ir antra, bet ji gali būti skaitoma kaip ir atskiras kūrinys) knygą kuri taip pat labai patiko :)
Pats autoriaus parašymas lengvai skaitosi, nieko neturiu kažko prieš šią knyga, bet...
Labai dažnai turi sustoti ir vėl iš naujo perskaityti, karts nuo karto sunku suprasti, susipainioji apie ką ir su kuo šnekama. Knygoje minima tas pats per tapatį: Biomai, greitintuvai, "protėvių praeitis" ir t.t.. Žodžiu kitaip sakant žiauriai confusing knyga.
Skaitant iš karto gali numatyti kaip ir kas bus, nelabai yra plot twistų ar "kabliuko" kuris duotų noro skaityti knygą.
Be proto sunku suprasti specifiškas frazes, veiksmo vietą. Perskaičius knygą pabaiga būna tokia kokia ir būna tikėtasi, norėtusi kažko daugiau, ar bent normalaus paaiškinimo apie teksto intarpus, arba bent pačios priešistorės. Kai pradedi skaityti, toks jausmas kad atsivertei vidurį nežinomos knygos tekstą, ir toliau.
Laiko praleidimui paskaityti verta, bet ar skaityčiau dar kartą? Tikrai ne.