„Tau gresia ištirpti pasaulyje, kuriame bandai pasislėpti.“
Literatūros profesorius Gerardas Gavronskis gyvena spalvingą gyvenimą: gerbiamas intelektualas, įdomus dėstytojas, rašytojas, vieno gražiausių Vilniaus rajonų – Rasų kolonijos – gyventojas. Tačiau ne viskas taip, kaip atrodo: sykiu Gerardą sunarplioję manipuliatyvūs meilės ryšiai, machiavelliškos akademinės intrigos ir vis neapleidžiantis jausmas, kad jis tėra šalutinis veikėjas savo paties gyvenime.
Ar marionetė kažkieno rankose? Vienas po kito įtartinomis aplinkybėmis miršta operatyvininkai, kažkada dalyvavę nepavykusioje Biuro operacijoje. Artėjančių prezidento rinkimų fone Biuro vadovybę pasiveja ne tik žlugusios operacijos aidai, bet ir draugiškų šalių žvalgybų įspėjimai apie Rusijos, o galbūt ir Kinijos rengiamą plataus masto operaciją prieš Lietuvą. Neišvengiamai vėl grįžta klausimas apie octavus – tik iš dalies išaiškintą įtakingų Maskvos šnipų tinklą.
Nuo Vilniaus ir Neapolio iki Stambulo ir Taipėjaus vis garsiau aidint barbarų žingsniams, veriasi skandalingos politinės paslaptys ir ryškėja toli siekiantys priešiškų jėgų kėslai.
Mantas Adomėnas (gim. 1972) – Vilniaus universiteto klasikinės filologijos studijų absolventas, Kembridžo universiteto filosofijos mokslų daktaras, politikas. Intelektualus šnipų romanas „Moneta & labirintas“ – pirma grožinė autoriaus knyga ir pirma dilogijos dalis.
“Oh, what a tangled web we weave, when first we practice to deceive” - citata pateikiama knygoje ir puikiai apibūdinanti pasakojimą.
Be galo intelektualus tekstas. Bet turbūt nieko kito iš Manto Adomėno ir negalima tikėtis. Daugybė teksto citatų, posakių, klasikinių nuorodų darė įspūdį. Siužetas tikrai įdomus ir įtraukiantis. Kuo toliau skaičiau, tuo labiau nenorėjau knygos padėti į šalį. Labai džiaugiuosi, kad turime tokį autorių Lietuvoje.
Iš kitos pusės, tai ne visai mano stiliaus kūrinys. Jame buvo tiesiog per daug visko. Aprašymų, istorijų iš praeities su smulkiausiomis detalėmis, filosofinių intarpų. Tikrai užtruko, kol pasakojimas įsivažiavo ir įgavo pagreitį. Skaitant visiškai negalima atsipalaiduoti, nes beveik kiekvienas sakinys buvo lyg intelektualinis autoriaus iššūkis skaitytojui: ar viską suprasi, ar žinai, jei ne, ar sugebėsi atsiminti, išmokti...
Viską susumavus, tai tikrai dėmesio vertas kūrinys ir didelis įvykis lietuviškoje literatūrinėje padangėje. Galbūt šioks toks romanas romane. Labai džiaugiuosi perskaičiusi.