What do you think?
Rate this book
Pernelyg triukšminga vienatvė
Bohumilas Hrabalas (1914-1997) – vienas žymiausių XX a. čekų rašytojų, Lietuvoje, deja, per mažai žinomas. Nieko nuostabaus: jo knygos po „Prahos pavasario“ buvo uždraustos.
Apmąstymų apysaka „Pernelyg triukšminga vienatvė“ (parašyta 1974-1976, išleista tėvynėje tik 1989), kurios skyrius čia pateikiamas, laikoma brandžiausiu rašytojo darbu, kur autorius herojaus popieriaus presuotojo Hantios lūpomis tarsi atlieka išpažintį.
Turinys:
• Ypatingai sekami traukiniai;
• Deimantinė akis;
• Pramaniūgai;
• Undinė;
• Prahos tramvajų vairuotojas;
• Kvadratinis centimetras už šešiasdešimt kronų;
• Mirtis šeimoje;
• Dėdės palaidūno sugrįžimas;
• Gražioji mėsininkė;
• Šumavos muzikantai;
• Gražus pagedėjimas;
• Armagedonas;
• Geltonas paukštis;
• Ponas Jontekas;
• Pakalnučių šventė;
• Pernelyg triukšminga vienatvė.
Apmąstymų apysaka „Pernelyg triukšminga vienatvė“ (parašyta 1974-1976, išleista tėvynėje tik 1989), kurios skyrius čia pateikiamas, laikoma brandžiausiu rašytojo darbu, kur autorius herojaus popieriaus presuotojo Hantios lūpomis tarsi atlieka išpažintį.
Turinys:
• Ypatingai sekami traukiniai;
• Deimantinė akis;
• Pramaniūgai;
• Undinė;
• Prahos tramvajų vairuotojas;
• Kvadratinis centimetras už šešiasdešimt kronų;
• Mirtis šeimoje;
• Dėdės palaidūno sugrįžimas;
• Gražioji mėsininkė;
• Šumavos muzikantai;
• Gražus pagedėjimas;
• Armagedonas;
• Geltonas paukštis;
• Ponas Jontekas;
• Pakalnučių šventė;
• Pernelyg triukšminga vienatvė.
- GenresFiction
303 pages, Paperback
Published January 1, 2003
10 people are currently reading
93 people want to read
About the author
Bohumil Hrabal
187 books1,324 followersBorn in Brno-Židenice, Moravia, he lived briefly in Polná, but was raised in the Nymburk brewery as the manager's stepson.
Hrabal received a Law degree from Prague's Charles University, and lived in the city from the late 1940s on.
He worked as a manual laborer alongside Vladimír Boudník in the Kladno ironworks in the 1950s, an experience which inspired the "hyper-realist" texts he was writing at the time.
His best known novels were Closely Watched Trains (1965) and I Served the King of England. In 1965 he bought a cottage in Kersko, which he used to visit till the end of his life, and where he kept cats ("kočenky").
He was a great storyteller; his popular pub was At the Golden Tiger (U zlatého tygra) on Husova Street in Prague, where he met the Czech President Václav Havel, the American President Bill Clinton and the then-US ambassador to the UN Madeleine Albright on January 11th, 1994.
Several of his works were not published in Czechoslovakia due to the objections of the authorities, including The Little Town Where Time Stood Still (Městečko, kde se zastavil čas) and I Served the King of England (Obsluhoval jsem anglického krále).
He died when he fell from a fifth floor hospital where he was apparently trying to feed pigeons. It was noted that Hrabal lived on the fifth floor of his apartment building and that suicides by leaping from a fifth-floor window were mentioned in several of his books.
He was buried in a family grave in the cemetery in Hradištko. In the same grave his mother "Maryška", step father "Francin", uncle "Pepin", wife "Pipsi" and brother "Slávek" were buried.
He wrote with an expressive, highly visual style, often using long sentences; in fact his work Dancing Lessons for the Advanced in Age (1964) (Taneční hodiny pro starší a pokročilé) is made up of just one sentence. Many of Hrabal's characters are portrayed as "wise fools" - simpletons with occasional or inadvertent profound thoughts - who are also given to coarse humour, lewdness, and a determination to survive and enjoy oneself despite harsh circumstances. Political quandaries and their concomitant moral ambiguities are also a recurrent theme.
Along with Jaroslav Hašek, Karel Čapek, and Milan Kundera - who were also imaginative and amusing satirists - he is considered one of the greatest Czech writers of the 20th century. His works have been translated into 27 languages.
Hrabal received a Law degree from Prague's Charles University, and lived in the city from the late 1940s on.
He worked as a manual laborer alongside Vladimír Boudník in the Kladno ironworks in the 1950s, an experience which inspired the "hyper-realist" texts he was writing at the time.
His best known novels were Closely Watched Trains (1965) and I Served the King of England. In 1965 he bought a cottage in Kersko, which he used to visit till the end of his life, and where he kept cats ("kočenky").
He was a great storyteller; his popular pub was At the Golden Tiger (U zlatého tygra) on Husova Street in Prague, where he met the Czech President Václav Havel, the American President Bill Clinton and the then-US ambassador to the UN Madeleine Albright on January 11th, 1994.
Several of his works were not published in Czechoslovakia due to the objections of the authorities, including The Little Town Where Time Stood Still (Městečko, kde se zastavil čas) and I Served the King of England (Obsluhoval jsem anglického krále).
He died when he fell from a fifth floor hospital where he was apparently trying to feed pigeons. It was noted that Hrabal lived on the fifth floor of his apartment building and that suicides by leaping from a fifth-floor window were mentioned in several of his books.
He was buried in a family grave in the cemetery in Hradištko. In the same grave his mother "Maryška", step father "Francin", uncle "Pepin", wife "Pipsi" and brother "Slávek" were buried.
He wrote with an expressive, highly visual style, often using long sentences; in fact his work Dancing Lessons for the Advanced in Age (1964) (Taneční hodiny pro starší a pokročilé) is made up of just one sentence. Many of Hrabal's characters are portrayed as "wise fools" - simpletons with occasional or inadvertent profound thoughts - who are also given to coarse humour, lewdness, and a determination to survive and enjoy oneself despite harsh circumstances. Political quandaries and their concomitant moral ambiguities are also a recurrent theme.
Along with Jaroslav Hašek, Karel Čapek, and Milan Kundera - who were also imaginative and amusing satirists - he is considered one of the greatest Czech writers of the 20th century. His works have been translated into 27 languages.
Ratings & Reviews
Friends & Following
Create a free account to discover what your friends think of this book!
Community Reviews
Displaying 1 - 6 of 6 reviews
December 23, 2022
Prieš paimdama knygą nelabai žinojau, ko tikėtis iš man negirdėto čekų rašytojo Bohumil Hrabal, gal kažko panašaus į J. Hašeką? Bet pasirodė, kad visgi ne - B. Hrabal stilius kitoks. Nors pas jį yra ir satyros, ir absurdo humoro (vienuose kūriniuose daugiau, kituose mažiau), taip pat ir „protingų kvailių“ personažų, bet B. Hrabal man pasirodė daug melancholiškesnis ir liūdnesnis, jo humoras niūresnis, bet jokiu būdu ne blogesnis, gal dar ir geresnis (senokai skaičiau Hašeką).
Knygą galima suskirstyti į tris dalis (14 trumpų apsakymų plius dvi ilgesnės apysakos: „Ypatingai sekami traukiniai“ ir „Pernelyg triukšminga senatvė“), kurios ir skiriasi viena nuo kitos (apsakymuose daugiau fokusuojamasi į „paprastas“ mažo miestelio ir jo personažų istorijas, apysakoje „Ypatingai sekami traukiniai“ yra daugiau karo nei kitose, o paskutiniojoje „Pernelyg triukšminga senatvė“ – daugiausia melancholijos ir apmąstymų), bet visas jas jungia tas pats įdėmus pasakotojo – stebėtojo žvilgsnis, liečiamos II pasaulinio karo, Holokausto, pokario gyvenimo temos, absurdiškos situacijos ir savotiški personažai (dažniausiai nesuprastieji, keistuoliai) su savo istorijomis. Ir dar labai jaučiasi, kad kūriniuose yra daug pačio autoriaus – jo požiūrio ir gyvenimo detalių (pavyzdžiui, karo metais jis dirbo geležinkeliuose, pokariu – popieriaus presuotoju, kaip ir jo personažai).
Labiausiai tarp visų man išsiskyrė ir patiko apysakos „Ypatingai sekami traukiniai“ bei „Pernelyg triukšminga senatvė“. Pirmojoje istorija yra pasakojama jaunuolio Hrma, kuris iš geležinkelio stoties stebi vokiečių okupaciją Čekijoje ir labiausiai gyvenime trokšta pagaliau tapti vyru. Apysakoje yra visko daug (absurdo, meilės, mirties, nacių, sprogimų, komiškų personažų, sekso ir tragedijos) ir greitai. Greitai sudegančio jaunuolio istorija.
„Pernelyg triukšminga senatvė“ jau visai kitoks kūrinys – tai daug vyresnio, savo gyvenimą (tiek praeitį, tiek dabartį) ir aplinką reflektuojančio žmogaus istorija. Čia radau pokario Prahą ir simpatiško Hantios, popieriaus presuotojo, meilės knygoms istoriją. Trisdešimt penkerius metus Hantia dirba rūsyje ir presuoja seną popierių, o viduje iš tikrųjų yra užsislėpęs intelektualas ir mąstytojas bei pats didžiausias knygų mylėtojas, paskutinis palydintis knygas baigti jų gyvenimą. Hantia negali (ir nenori) įsilieti į jam svetimą komunistinį pokario Prahos pasaulį, todėl tik stebi visą ką apėmusią destrukciją (seno pasaulio, kultūros), o jį gelbėja tik knygos ir alus. Melancholiškas ir skaudus, bet kartu šiltas ir labai humaniškas pasakojimas žmogaus, kuriam „dangus nebuvo maloningas“.
Patiko man B. Hrabal - tiek asmeniškas ir melancholiškas, be jokio dirbtinumo pasakojimo stilius, tiek jo humoras (liūdnokas, absurdiškas, bet humaniškas), tiek jo personažai - simpatiški ir tikroviški keistuoliai. Mielai paskaityčiau ir daugiau autoriaus kūrybos.
Knygą galima suskirstyti į tris dalis (14 trumpų apsakymų plius dvi ilgesnės apysakos: „Ypatingai sekami traukiniai“ ir „Pernelyg triukšminga senatvė“), kurios ir skiriasi viena nuo kitos (apsakymuose daugiau fokusuojamasi į „paprastas“ mažo miestelio ir jo personažų istorijas, apysakoje „Ypatingai sekami traukiniai“ yra daugiau karo nei kitose, o paskutiniojoje „Pernelyg triukšminga senatvė“ – daugiausia melancholijos ir apmąstymų), bet visas jas jungia tas pats įdėmus pasakotojo – stebėtojo žvilgsnis, liečiamos II pasaulinio karo, Holokausto, pokario gyvenimo temos, absurdiškos situacijos ir savotiški personažai (dažniausiai nesuprastieji, keistuoliai) su savo istorijomis. Ir dar labai jaučiasi, kad kūriniuose yra daug pačio autoriaus – jo požiūrio ir gyvenimo detalių (pavyzdžiui, karo metais jis dirbo geležinkeliuose, pokariu – popieriaus presuotoju, kaip ir jo personažai).
Labiausiai tarp visų man išsiskyrė ir patiko apysakos „Ypatingai sekami traukiniai“ bei „Pernelyg triukšminga senatvė“. Pirmojoje istorija yra pasakojama jaunuolio Hrma, kuris iš geležinkelio stoties stebi vokiečių okupaciją Čekijoje ir labiausiai gyvenime trokšta pagaliau tapti vyru. Apysakoje yra visko daug (absurdo, meilės, mirties, nacių, sprogimų, komiškų personažų, sekso ir tragedijos) ir greitai. Greitai sudegančio jaunuolio istorija.
„Pernelyg triukšminga senatvė“ jau visai kitoks kūrinys – tai daug vyresnio, savo gyvenimą (tiek praeitį, tiek dabartį) ir aplinką reflektuojančio žmogaus istorija. Čia radau pokario Prahą ir simpatiško Hantios, popieriaus presuotojo, meilės knygoms istoriją. Trisdešimt penkerius metus Hantia dirba rūsyje ir presuoja seną popierių, o viduje iš tikrųjų yra užsislėpęs intelektualas ir mąstytojas bei pats didžiausias knygų mylėtojas, paskutinis palydintis knygas baigti jų gyvenimą. Hantia negali (ir nenori) įsilieti į jam svetimą komunistinį pokario Prahos pasaulį, todėl tik stebi visą ką apėmusią destrukciją (seno pasaulio, kultūros), o jį gelbėja tik knygos ir alus. Melancholiškas ir skaudus, bet kartu šiltas ir labai humaniškas pasakojimas žmogaus, kuriam „dangus nebuvo maloningas“.
Patiko man B. Hrabal - tiek asmeniškas ir melancholiškas, be jokio dirbtinumo pasakojimo stilius, tiek jo humoras (liūdnokas, absurdiškas, bet humaniškas), tiek jo personažai - simpatiški ir tikroviški keistuoliai. Mielai paskaityčiau ir daugiau autoriaus kūrybos.
October 24, 2024
Keisti veikėjai klajoja knygos puslapiuose. Išgėrę vieną kitą bokalą alaus svajojantys tapti senų knygų presuotojais ar epileptikais. Kaipgi kitaip, juk "kai kiti žmonės laksto paskui mergas arba po smukles, epileptikas rašo eilėraštukus, pagaliau pasiekęs viršūnę rašo romanus kaip Dostojevskis arba Gogolis." O kur dar Muhamedas su savo mokymais.
"Jei pradėčiau iš pradžių, tai nenorėčiau būti nieku kitu, tik epileptiku."
O dar panelė Mančinka, ta apsišikėlė Manča, besisukanti šokio sukūryje besiplaikstant kaspinams.
Visgi teisus buvo to rinktinio traukinio viršininkas, atvežęs tuos vargšus vokiečius iš Drezdeno:
"Reikėjo sėdėti namie subinę prispaudus..."
"Jei pradėčiau iš pradžių, tai nenorėčiau būti nieku kitu, tik epileptiku."
O dar panelė Mančinka, ta apsišikėlė Manča, besisukanti šokio sukūryje besiplaikstant kaspinams.
Visgi teisus buvo to rinktinio traukinio viršininkas, atvežęs tuos vargšus vokiečius iš Drezdeno:
"Reikėjo sėdėti namie subinę prispaudus..."
July 4, 2022
Autobiografinė čekų autoriaus Bohumil Hrabal “Pernelyg triukšminga vienatvė” yra beprotiškai keista, tad patiks ne visiems. Man – pataikė į dešimtuką, nes: a) Autorius yra čiudikas, gyveno audringai, mirė senut senutėlis, nuvirtęs iš balkono, tokie autoriai rašo kaip gyvena, b)Knyga labai šveikiška, o Šveikas yra nuostabus. c) Knygios temos yra gyvenimiškos, neretai apie karą, skausmą, bet kartu apie viltį ir žmoguje rusenančią šviesą, kuri visada nugali.
February 21, 2023
Oi, kaip netiko man Bohumil Hrabal rinkinys "Pernelyg triukšminga vienatvė"... Jei neturėčiau ydos baigti viską, ką esu pradėjusi, būčiau tikrai metusi šią knygą ir nežiūrėjusi atgal. Bet išvargau.
Pastaba: 2* ir 3* šiuo atveju neturi jokio skirtumo, gal tik mano nuobodumo lygį parodo. Mane visada labai traukė knygos pavadinimas, bet likau nusivylusi.
-----
2023-ųjų skaitymo iššūkis
Pagrindinis iššūkis
7/8/9. Trys knygos iš trijų šalių turinčių bendrą sieną
Bohumil Hrabal yra iš Čekijos. Jau skaičiau Renate Welsh iš Austrijos knygą. Toliau planuoju skaityti Vokietijos autoriaus knygą.
Pastaba: 2* ir 3* šiuo atveju neturi jokio skirtumo, gal tik mano nuobodumo lygį parodo. Mane visada labai traukė knygos pavadinimas, bet likau nusivylusi.
-----
2023-ųjų skaitymo iššūkis
Pagrindinis iššūkis
7/8/9. Trys knygos iš trijų šalių turinčių bendrą sieną
Bohumil Hrabal yra iš Čekijos. Jau skaičiau Renate Welsh iš Austrijos knygą. Toliau planuoju skaityti Vokietijos autoriaus knygą.
July 31, 2023
Trys žvaigždės tik dėl to, kad netinkamu laiku pakliuvo į rankas. Tai vienas iš kietesnių literatūrinių riešutėlių ir jau tikrai netinkamas lengvabūdiškiems vasaros skaitiniams. Tai kažkas tarp miunhauzeniškų melo pasakų ir nežabota fantazija riebiai paskanintų B. Schultz pasakojimų „Cinamoninėse krautuvėse“. Kažkas tarp intelektualiausios komedijos ir iki pat kaulų smegenų geliančios tragedijos.
Tad tikriausiai nieko keisto, kad labiau už patį tekstą sužavėjo vienos iš rinkinyje esančių apysakos - „Ypatingai sekami traukiniai“ (1966) - ekranizacija, kurią išpildė čekų super duper kino žvaigždė - režisierius Jiri Menzel. Gavęs „Oskarą“ už geriausią užsienio filmą, Menzel visus nuopelnus priskyrė Hrabalui. O kuklusis Hrabalas nuolat užsimindavo, jog filmas pavyko geriau už pačią apysaką. Negaliu ginčytis su Hrabalu:).
Tad tikriausiai nieko keisto, kad labiau už patį tekstą sužavėjo vienos iš rinkinyje esančių apysakos - „Ypatingai sekami traukiniai“ (1966) - ekranizacija, kurią išpildė čekų super duper kino žvaigždė - režisierius Jiri Menzel. Gavęs „Oskarą“ už geriausią užsienio filmą, Menzel visus nuopelnus priskyrė Hrabalui. O kuklusis Hrabalas nuolat užsimindavo, jog filmas pavyko geriau už pačią apysaką. Negaliu ginčytis su Hrabalu:).
October 12, 2018
Trumpi apsakymai. Labai užkabinantys. Bet paskutinis, sutampantis su knygos pavadinimu, tikrai verčiantis susimastyti, apie tai, kad ir paprastas monotoniškas darbas, gali būti magiškas. Nors gal būtent apsakymo herojaus darbas buvo magiškas tik dėl paties herojaus ir jo požiūrio į knygas ir savo darbą. Taip pat apsakymas parodo, kaip technologijos "nužudo" magiją paprastuose dalykuose.
Displaying 1 - 6 of 6 reviews