Katanankė

by Sofija Andruchovyč, Donata Rinkevičienė (Translator)

Romanas-antiutopija „Katanankė“ buvo sumanytas ir parašytas vykstant plataus masto invazijai. Tekste jaučiama vis stiprėjanti vidinė katastrofa, išryškėja kiekvieno personažo vidiniai lūžiai, kyla abejonių dėl šeimos ir žmonių bendruomenės vientisumo. Knyga vaizduoja netolimą ateitį, kurioje mirga prisiminimai apie karo kasdienybę Kyjive, tačiau rašytoja, kalbėdama apie skausmingą dabartį ir traumą, nė karto nepamini žodžio „karas“.

Istorija atsiskleidžia per trijų moterų kartų – mergaitės, jaunos merginos (išgyvenusios okupaciją) ir pagyvenusios moters – transformaciją.

Jie gyvena paprastame Kyjivo daugiabutyje su gėlynais priešais laiptines ir ankštais balkonais, kuriuose vasaros vakarais taip malonu klausytis miesto garsų ir stebėti besileidžiančią naktį. Jie – tai Lesia, jos vyras Oleksa, jų paauglė dukra Taja ir šuo Dina. Jų gyvenimas atrodo niekuo neypatingas, net banalus, kol į jį viesulu neįsiveržia nežabota aistra, grasinanti sugriauti ir palaidoti viską. Iš pirmo žvilgsnio autorė panardina skaitytoją į ramų pasakojimą, tačiau kiekviena nauja pastraipa ji įsisuka lyg spyruoklė, o po kelių dešimčių puslapių užgriūva nesustabdoma lavina, veik neleidžianti atsikvėpti.

Autorė svarsto apie žmonių susvetimėjimo, abejingumo ir net žiaurumo priežastis, atrodytų, bejėgiškiausiems sutvėrimams. Gal besivaikydama amžinos jaunystės receptą nebepastebi vis šaltesnio vyro žvilgsnio, tolstančios dukters ir sujaukia savo pačios gyvenimą?

118 pages, Paperback

Published January 1, 2026