Finnas Skårderudas – garsus norvegų psichiatras, kultūrologas, kino kritikas, devynių knygų autorius. Čia, žemėje, mes gyvename kelis gyvenimus. Nelengva. Psichologiškai aiškinant, gimę mes esame daugybė laisvų dalelių. Augti – rinkti tas daleles į krūvą, tikintis tapti vientisu žmogumi. Garsiausia jo studija – „Nerimas. Kelionės po modernųjį Aš“, išversta į daugelį kalbų. Regisi, kad nerimas yra tapęs pamatine daugelio iš mūsų sielos būsena: nerimaujame dėl ateities, dėl vaikų ir artimųjų, dėl savęs – kad esame ne tokie, kokus mus nori matyti, kad kažko nesugebame ar nepateisiname kieno nors vilčių. Anot Skårderudo mus kamuoja kūno, proto, dvasios, tarpusavio santykių nerimas. Nuolatinis noras būti pripažintiems, meniškasis narcisizmas, protingo vaiko nerimas, gėda ir baimė, nemiga įvardijama pasitelkiant teorinę kalbą ir mokslines įžvalgas. Tačiau kartu – tai ir romanisto plunksnos verti siužetai apie Kafką, Strindbergą, Giacometti, pacientų istorijos susipina su Rilke‘s, Freudo, Julios Kristevos ar Susan Sontag mintimis. „Nerimas. kelionės po modernųjį Aš“ – tai kolektyvinė visuomenės ir kiekvieno mūsų sielos studija, paremta ir autoritetais, ir autoriaus pacientų išgyvenimais. Tai studija, padedanti pažvelgti į pačias nerimo gelmes, kad iš jų išnirtume saugesni ir ramesni. “Meilė yra šališka. Ji pavojingesnė už alkoholį ir heroiną. Pavojus, žinoma, kyla iš mūsų absoliučios priklausomybės. Be meilės nėra gyvenimo.” Norvegų psichiatro ir kultūrologo knygos atspirties taškas – nerimo sąvoka. Knyga aprėpia labai plačiai: nuo profesinių teorinių samprotavimų iki siužetų, vertų novelisto plunksnos. Čia ir kelionių potyriai, ir interviu su Kalifornijos fakyru, ir Franco Kafkos skaitymai, ir narciziškos laikysenos mūsų gyvenime pristatymas, ir svarstymai apie sirgimo naudą, gėdos ir baimės analizė. Autorius, dėmesingas ir puikus pašnekovas, kalba ne apie juos, o apie mus, kviesdamas apmąstyti būdus, kaip funkcionuoti šiame pasaulyje.
Plukket ut denne boka fra hylla etter en samtale med pappa om "de flinke barna", og jeg ble fort oppslukt. Skårderud skriver intelligent om samtiden, med utgangspunkt i selvet/jeg-et. Det er så mye interessante temaer i denne boka at det fort blir litt tungt å lese mye på kort tid. Boka tvinger til selvrefleksjon.
I tillegg til Skårderuds vakre måte å skrive på, er det først og fremst hans strukturerte nysgjerrighet jeg blir imponert over (selv om det gis plass til humoristiske digresjoner). Det smitter!
Ting jeg vil gjøre etter å ha lest denne boka: • Lese den igjen! • Lese Kafka(!!!) og alle de andre forfatterne, filosofene mm. han refererer til. • Studere psykologi • Bli som Finn Skårderud
Šī grāmata nav analizējama kā jebkāda daiļliteratūra. Taču vienlaikus tā nav arī zinātniskais darbs klasiskā tā izpratnē. Teksti ir brīvākas formas nekā zinātniskie darbi, bet tie ir profesionālas pieredzes un zināšanu pilni.
"Drīz būs pagājis ceturtdaļgadsimts, kopš "Nemiers" pirmo reizi tika izdots Norvēģiski. Pēc tam esmu saņēmis daudz jautājumu par to, kad varētu sekot grāmatas turpinājums ar nosaukumu "Miers". Diemžēl ne es, ne sabiedrība līdz tam neesam nonākuši." Finn Skårderud
Ļaujiet man, lūdzu, uzrakstīti ABSOLŪTI CILDINOŠU atsauksmi par šo grāmatu! Tā ir mākslas darbs it visā - vēstījumā, valodā, vizuālajā noformējumā! Patiesa, iejūtīga, izglītojoša, emocionāla, skaista, aizraujoša, viegli satraucoša un... mierinoša. Tā bija BAUDA pilnīgi katrā grāmatas lasīšanas mirklī. Izdevniecība "Valodu māja" - tik pārsteigumu pilna parādība Latvijā. Tulkotāja Dace Deniņa - tik baudpilna tulkotā teksta dāvinātāja. Grāmatas vizuālais noformējums - Ilze Kalnbērziņa Praz - IZCILI!
Grāmata, kuru pēc pēdējās lapas pāršķiršanas varētu arī sākt lasīt atkal no sākuma. Ļoti vērtīga lasāmviela, uzmanību saistoša, daudz literatūras, mākslas atsauču. Man vietām tikai trūka sasaistes starp apgalvojumiem, secinājumiem. Varbūt tās izveidošana ar nolūku atstāta lasītājam. Viens varens un nemierīgs prāts tam Skorderudam.
„Nerimas“ turėtų būti parankinė kiekvieno rašytojo knyga šalia Žodyno, Biblijos ir Maironio.
„Beribiškumo problema yra atskyrimo ir nešvarumo problema. Sunku vidinį dalyką atskirti nuo išorinio, apibrėžtą – nuo neapibrėžto. Kai išsisklaido ribos, išsisklaido ir realybės apčiuopiamumas“ (p. 23)
„Bernhardas išformuoja skirtumą tarp vidaus ir išorės, kad melancholijai viduje nebeliktų vietos. Vietos savirefleksijai nebelieka. Kalba yra svaigalai. Kaip ir dauguma svaigalų, ji nuveda žmogiškąjį patyrimą į apribojimų šalį, kurioje karaliauja beprotybė ir mirtis“ (p. 171).
„Rašymas gali prilygti elektros srovei, kurią sukuria priešingybės – energija, išauganti iš įtemptų santykių tarp begalinės didybės ir begalinės desperacijos“ (p. 185).
Net lengviau atsikvėpiau, kai pagaliau pabaigiau šią knygą. Ne todėl, kad ji būtų bloga, o todėl, kad autorius turi neabejotiną talentą rašyti be galo nuobodžiai. F. Skarderud pateikia įžvalgas apie proto, kūno ir kultūros įtampą. Penki šimtai puslapių jo klajonių po psichoterapiją, meną, literatūrą, kelionių prisiminimus, įterpiant asmenines istorijas bei fragmentus iš psichoterapijos seansų. Analizės ir analizių analizės. Apžvalgos tęsinys: https://profesionalimama.wordpress.co...
Vilinošs tuvo un neomulīgo ideju balanss. Slimības kā stāsti, ko sev stāstām, un stāsti kā medicīna. Prāts kā poroza daudzu sistēmu daļa, nevis vientuļa sala. Patības veidošana caur citiem cilvēkiem, vienlaikus nemitīgi un reizēm ar izmisīgiem līdzekļiem meklējot savas robežas. Noslēpumainais rūpju un sāpju balanss pilnvērtīgas attīstības receptē.
I finished this book called "Unrest" now. Its author, Finn Skårderud, is like the Indiana Jones of psychiatry. In the book, he travels around the whole world to explore all the modern afflictions that lead to a general feeling of restlessness: Insomnia, intimacy problems, narcisism, a dissolving of the self, eating disorders, etc., etc. He explores many different cities and authors, and what they can teach us about the modern self: He goes to Prague for Kafka and shame, to Lisbon to learn about Fernando Pessoa and his multiple personalities, to Vienna for Freud and the repressed, to Las Vegas for feelings of isolation, to Hong Kong for ultra-capitalism and its lack of eroticism, to Florence to learn about vertigo due to art, Los Angeles for superficiality, and towards the end he goes to the desert in Morocco to learn about a simultanious feeling of peace and drama. I had wanted to read this book for a long time; I thought it would teach me about the reasons we travel and the reasons we feel unrest. In the end, it didn't deliver exactly that. It didn't seem to have an exact point as its author was seeming to use it to learn some things himself. Still, it was a very worthwhile read. It was like an explosion of new thoughts, ideas and inspiration for authors to read (Fernando Pessoa and Bruce Chatwin!). And I apologize for this long review: I, like the author, needed to figure out through writing it down what I just learned. 5/5.
I think the book is an example of good literature since it manages to almost seamlessly intertwine three very different layers: personal, cultural and psychiatric. It is interesting to read personal thoughts of a psychiatrist, his reactions to patients. At the same time travels described in the book provide inspiration – the idea to base vacation destinations on biographies of people you admire. Sadly the psychiatric context of the book seemed the most lacking for me – it mentioned some interesting ideas and yet grazed only their surface. Also, since the original seem to be published in 1998 it might be a little outdated.
"Det moderne selvet er ikke lenger kuet av tradisjon. Det er kuet og beriket av overdoser av informasjon og relasjoner. Det gir utrolige muligheter for rike liv, men også for å miste oss selv"
Vertinu 4 žvaigždutėm, nes tikrai ne viską supratau, kas parašyta. Puikus, meistriškas mokslinių, literatūrinių, terapinių žinių susidūrimas knygoje. Galima skaityti kelis kartus tikrai.
Ši knyga mano dėmesį patraukė psichoterapeutės laukiamajame. Perverčiant žvilgsnis užkliuvo už minties, kad žmonės nugyvena po kelis gyvenimus. Išties.
Pats pavadinimas NERIMAS irgi daug žadantis – juk ir į psichoterapeuto kabinetą atvedė būtent nerimas ir po juo besislepiančios priežastys.
Susidomėjau ir praėjus keliems mėneniams knygą įsigijau. Pavadinčiau ją psichofilosofine. Pats autorius vadina moksline. Ši knyga nėra patarimų rinkinys, tad „skubiosios pagalbos“ funkcijos užklupus nerimui neatliks, tačiau skaitant iš aprimusio ar nurimusio proto pozicijos man asmeniškai ji tikras lobis. Knygoje persipina paties autoriaus (norvegų psichiatro, kultūrologo, kino kritiko) įžvalgos, pacientų istorijos, kelionių elementai, žinomų rašytojų biografiniai vingiai. Skaitydama šią knygą jaučiausi lyg ją būtų uždavęs skaityti universiteto dėstytojas Saulius Keturakis (studijų metais jo paskaitose mano smegenys sproginėjo nuo sudėtingumo, o dabar toks turinys tinkamomis dozėmis tampa atgaiva).
Šios knygos pradžioje autorius pasitinka su mintimi, kad gimusius žmones sudaro daugybė laisvų dalelių ir augti – reiškia tas daleles rinkti į krūvą, tikintis tapti vientisu žmogumi. Sielos branda, pasak autoriaus, ir yra kraštutinumų derinimas. Viduje visiškai pritariu ir linksiu – atrodo, kad pati per gyvenimą ėjau šokinėdama po krašutinumus ir tikrai ne visada tai suprasdama ir pripažindama. Būtent įsisąmoninus, pripažinus ir pradėjus kraštutinumus derinti su daugybe tarpinių sprendimų, ėmė rastis daugiau pusiausvyros, vidinio nurimimo, priėmimo – Brandos.
Įtraukiančios knygos pabaigoje prieinama ne prie nerimo sprendimų, bet prie pasiūlymo mokytis gyventi jaučiant nerimą. Gal kiek netikėta, bet ir logiška - juk nerimas yra neatsiejama gyvenimo dalis. Svarbiausia nerimą geriau suprasti, netgi pateisinti jo egzistavimą ir mokytis apgenėti perteklines nerimo šakas, o ne bandyti šį jausmą išrauti su šaknimis.
Dette oser av intelligens! Må inntas og fordøyes i mindre porsjoner, men er en fryd å lese. Vips ble det satt ord på diffuse følelser samt tanker og mistanker som har svevd rundt i topplokket – og alt innpakket i så mange kulturelle og litterære referanser som man bare kan ønske seg. Hvis jeg en vakker dag møter Finn, skal vi snakke hverandre i hjel!!
A fascinating look into the mind of the individual in modern society and the psychological problems the individual might develope. Very well written. It gave me a lot of insights about how the mind might works and helped me understand my own way of thinking.
Kartais nepakeliamai nuobodi knyga, kitais kartais autorius neatplėšiamai prikausto dėmesį savo pastabumu ir žiniomis. Man buvo nuobodžiausia, kai buvo kalbama apie valgymo sutrikimus ir tatuiruotes bei piercing'ą. O tai apie trečdalis knygos.