Provincijos gydytoja Goda, nerasdama laiko sau, sukasi nuobodžiame kasdienybės rate – poliklinika, pacientai, namai, rūpesčiai dėl tėvų, sudėtingi santykiai su užsienyje dirbančiu vyru ir dvidešimtmete dukra Gintvile. Tačiau vieną dieną per televiziją atsitiktinai išgirsta daina pažadina skaudžius jaunystės prisiminimus ir pastūmėja atskleisti dukrai tiesą apie jos tikrąjį tėvą. Sukrėsta Gintvilė ryžtasi surasti niekada nematytą tėvą. Ji viliasi, kad šis susitikimas padės rasti atsakymus į netikėtai ją užgriuvusius klausimus ir galbūt vėl suvesti tėvus draugėn. Kas įvyko prieš dvidešimt metų? Kodėl nutrūko taip romantiškai Slovakijos kalnuose prasidėjusi jos tėvų meilės istorija? Neteisingai suprastas žingsnis, žodis ar nutylėjimas gyvenimą gali pasukti pačia netikėčiausia kryptimi. Bet gal ir po daugelio atskirai praleistų metų dar įmanoma susigrąžinti kadaise taip neatsargiai prarastus jausmus? Gal dar ne vėlu pabaigti anuomet nutrūkusią kalnų sakmę? Rašytoja Irena Buivydaitė-Kupčinskienė gimė ir užaugo Šiauliuose, studijavo anglų kalbą ir literatūrą Vilniaus universitete. Gyvena su šeima Alytuje, dėsto anglų kalbą Alytaus kolegijoje, verčia grožinę ir populiariąją literatūrą, rašo romanus. Kūryba – jos hobis. Rašytojos knygos („Šimtas baltų „Mersedesų“, „Ironiški stebuklai“, „Geriausios draugės“, „Padovanok man savaitgalį“, „Kitapus veidrodžio“ ir kt.) nepaprastai mėgstamos skaitytojų. 2013 m. Irena Buivydaitė bibliotekų skaitytojų buvo pripažinta populiariausia 2013–ųjų lietuvių grožinės literatūros rašytoja.
Irena Buivydaitė-Kupčinskienė gimė ir užaugo Šiauliuose, studijavo anglų kalbą ir literatūrą Vilniaus universitete. Gyvena su šeima Dzūkijos sostinėje, žaliajame Alytuje, dėsto anglų kalbą Alytaus kolegijoje, verčia grožinę ir populiariąją literatūrą, rašo romanus. Kūryba – jos hobi. Rašo tada, kai nori pabėgti nuo kasdienybės. Yra optimistė ir tiki, kad daugelį gyvenimo problemų būtų galima išspręsti, jei žmonės paprasčiausiai pažvelgtų į kitus jų akimis, nuslopintų savo ambicijas ir pamėgintų išklausyti bei suprasti kitą, dažniausiai artimą, žmogų. Rašytojai didžiausia gyvenimo vertybė – šeima. Ji mano, kad laimingi tie, kuriems pavyksta ją išsaugoti. „Gyvenime daug blogio neteisybės, sielvarto, ašarų, todėl noriu, kad mano romanai suteiktų skaitytojams nors šiek tiek vilties, kad po juodų negandų laikotarpio debesys išsisklaidys ir likimas padovanos nepakartojamų saulės akimirkų, dėl kurių verta gyventi...“
Nė nežinau, kas taip traukia prie Irenos Buivydaitės romanų. Gal nuoširdumas, paprastos gyvenimiškos situacijos ir veikėjai, kurie atrodo gyvena šalia. Na, o "Nebaigta kalnų sakmė" mane patraukė pagrindine veikėja - šeimos gydytoja Goda.
Istorija gan paini - studentai Goda ir Tomas susipažįsta traukinyje ir įsimyli. Išvyksta slidinėti į Slovakiją, tačiau grįžtant susipyksta ir išsiskiria visiems laikams. Goda pasijunta nėščia, tačiau Tomo nesurana. Ji išteka už nemylimo našlio kaimyno, dukra Gintvilė užauga ir ji nusprendžia susirasti tėvą. O kaip toliau ten viskas vyko - jaukus ir šlltas pasakojimas. Ar tikrai galima sulipdyti suskilusius dalykus.
Pasakojimas paprastas. Veikėjai labai mieli - ir Goda, kuri nuolankiai priima tiek vyro, tiek tėvų nuomonę. O tokių moterų tikra daug, kurios atiduoda save visą neturėdamos savo interesų. Gera buvo skaityti apie mažo miestelio šeimos gydytoją. Rašytoja labai pataikė su tuo "o ką žmonės pasakys".
Na , ir meilės istorija. Tiek ta gaivališka jaunystės meilė. Tiek savotiška Godos ir Kosto sąjunga iš išskaičiavimo. O kur dar Godos tėvų santuoka tokia tvirta, kad be vienas kito nelabai gali, o kartu taip pat. Ir vis dėl to rašytoja nuolat užduoda klausimą, kurgi tas receptas laimės, gyvenimo pilnatvės.
Tokios knygos gal ir nenustebina, bet padeda atsijungti nuo gyvenimo. Kartu su veikėjais išgyvenama jausmų puokštė taip įtraukia, kad knyga suryjama per dieną. Rekomenduočiau tiems, kad ieško lengvo bet nebanalaus skaitinio.
Pats siužetas šiek tiek įtraukiantis, bet rašymo stilius pasirodė primityvus. Knyga - laiko praleidimui, bet ne daugiau. Kitų šios autorės knygų neplanuoju skaityti.
Labai įdomus istorijos dėstymo stilius. Jame daug dalyvių ir iš kiekvieno jų pozicijos gali pamatyti rašytojos pasakojamą istoriją. Manau šis dėstymas ir buvo tas kabliukas, kuris vertė tęsti.
Nors ir knygą skaičiau dėl asmeninių priežasčių visą amžinybę, bet paliko gerą įspūdį. Kūrinys nesunkus ir gana lengvai skaitėsi. Daugybė veikėjų ir kiekvienas turėjo savo balsą. Autorė tikrai gerai pateikė lietuvišką šeimą, kurioje tėvai kontraliuoją visą gyvenimą, kad ir kiek tau bebūtų metų. Tai deja man priminė mane pačią, kas atvėrė akis. Išnagrinėta ne vieną tema ir viskas nebuvo tik apie seŪą. Vietomis veikėjai elgėsi, kiek ne pagal savo amžių ir jautėsi autorės vyresnis amžius. Rekomenduoju