Lora Brendon - garsi astronomė, ištekėjusi už vyro, kuris už ją vyresnis net 21 metais, bei auginanti penkerių metų dukrytę Emą. Moters tėvui būnant mirties patale, šis paprašo Loros pažadėti, kad ji būtinai aplankys slaugos namuose gyvenančią senyvą moterį, Sarą. Išgirdęs tokį prašymą, Loros sutuoktinis nejuokais įsiunta ir liepia žmonai vyti iš galvos mintis apie tą moterį. Tačiau Lora jam nepaklūsta ir nuvyksta aplankyti Saros. Grįžusi namo, Lora išvysta klykiančią dukrą bei nusišovusį vyrą. Prabėgus aštuoniems mėnesiams, Ema vis dar tyli ir neprataria nė žodžio, o Saros pasakojimai apie praeitį vis labiau šokiruoja Lorą...
Praeitais metais skaičiau kitą šios autorės knygą „Vasaros vaikas“ ir ji man paliko tik vidutinį įspūdį, tačiau vis dėlto nusprendžiau rašytojai suteikti antrą šansą bei tikėjausi, jog šitas kūrinys gali būti žymiai stipresnis - neklydau. Tikrai nesigailiu dėl šio savo sprendimo, kadangi knyga „Nutraukta tyla“ įtraukė nuo pat pirmosios pastraipos, o puslapiai tiesiog tirpte tirpo.
„Nutraukta tyla“ - romanas, tačiau pagardintas žiupsneliu detektyvo, o gal net trilerio prieskoniu. Knygoje rutuliojasi šios temos: šeimos paslaptys, nuslėptos prieš daugelį metų, vienos nakties nuotykis, kuris ne visada būna be pasekmių, sutuoktinio slepiama tiesa nuo savo žmonos ir tai, kad ne visada žmogus yra toks, koks gali atrodyti. Tai istorija, nešanti jautrumo, gerumo, atlaidumo ir meilės žinutę. Šioje knygoje yra ir geriečių, ir blogiečių veikėjų, tačiau tie blogiečiai, pasirodo, savo nuodėmes supranta ir bando jas išpirkti (aišku, ne visi), net jei ir nevisiškai nuoširdžiai. Manau, kad kiekvieno žmogaus širdyje yra tas krislelis gerumo, kuris anksčiau ar vėliau pabunda, o gal paprasčiausiai užgraužia sąžinė.
Saros praeities istorijos man pasirodė labai žiaurios ir sukrečiančios, tačiau būtent jos pridavė knygai tą didžiulį bei įspūdingą efektą. Na, o Emos nekalbėjimas parodė tai, kad kartais mes patys kaltiname save už tai, dėl ko taip neturėtume jaustis, nes nesame kalti.
Rekomenduoju visiems, kam patinka istorijos, kurių siužetas vystosi dvejomis laiko linijomis, o didžiausius jausmus sukelia pati knygos atomazga! Šis kūrinys tikrai vertas dėmesio, tad neabejoju, jog skaitysiu ir kitas Chamberlain knygas, nes ši rašytoja sugebėjo pakerėti mano širdį ir jaučiu, kad, bent jau kai kuriuose jos kūriniuose, galiu atrasti savąjį „arkliuką“.
5/5⭐