Skaitėme septynmečiui aš ir močiutė, ir visiems trims patiko. Septynmečiui patiko taip, kad po kurio laiko užsinorėjo vėl paskaityti.
Knyga smagi, greitai ir lengvai skaitosi. Jos veikėjai - keturi moksleiviai, pastebintys aplinkui vykstančias keistenybes ir būtinai norintys jas išsiaiškinti. Tik jų tyrimams kiša koją Okamo skustuvas ir patvirtinimo tendencingumas (confirmation bias), o pokalbio temas nukreipinėjantys suaugėliai tik patvirtina jų įsitikinimus.
Gera knyga norint pasikalbėti apie tai, iš kur mes žinom, kad tai, ką žinom, yra tiesa. Jei vaikas ar pats/pati nesate linkę į epistemologinius svarstymus, tai tiesiog smagi knyga apie smagius nuotykius mokykloje. Kas žino, gal paskaitę vaikai ieško vampyrų savo mokykloje :)
Tai man primena siaubingai grūzinusias studijas VGTU, kur pasilinksminimui buvau susigalvojusi, kad nekenčiamiausias dėstytojas iš tiesų yra numiręs ir jo skeletas sėdi prie kokio nors stalo VGTU rūsiuose, o paskaitas veda jo vaiduoklis, ir jis toks visą laiką piktas, nes negali išeiti iš univero ribų, ir būdamas vaiduokliu net pavalgyti negali, o riebaluose keptų Bandelių Fėjos bandelių kvapas sklinda po visą pastatą ir varo iš proto.
O ką? Jo dar niekas nėra matęs paliekančio VGTU teritoriją, ir bandelės valgančio irgi nėra matę :)) O rūsiai irgi klaidūs...