Juozas Erlickas gimė Stalino mirties dieną, 1953 m. kovo 3d. Svirkančiuose (Akmenės r.).
Baigęs Viekšnių vidurinę mokyklą, 1971-75 m. studijavęs lituanistiką Vilniaus universitete, dirbęs Gamtos apsaugos komiteto inspektoriumi, Jaunimo teatro scenos darbininku, pirmąją humoreskų knygą „Kodėl?“ išleido 1979 m.
Nepriklausomybės metais tapo aštriausiu sovietinės mąstysenos ir elgsenos stereotipų kritiku, o jo pavardė virto absurdiško komizmo sinonimu (erlickynė).
Knygoje „Raštai ir kt.“ (1987) Erlickas atsiskleidė kaip plačios žanrinės skalės humoristinis rašytojas, gebąs sujungti parodijinių eilėraščių ciklus, epigramiškus rubajatus, humoreskas, ironiškus laiškus ir apybraižas į mozaikinę stambaus kūrinio kompoziciją, kur veikia tie patys personažai ir kartojasi panašios gyvenimo kvailumo bei nekintamumo situacijos. Jis nekuria satyros, kuri tirštindama spalvas demaskuotų vieno ar kito negatyvaus reiškinio nenormalumą. Jo išeities taškas - juodasis humoras, kuriam bet koks absurdas yra gyvenimo norma. Todėl jo tekstuose nėra didaktinių teisuolio ir visažinio sprendimų, būdingų satyrinei literatūrai.
Jei neklystu, tai pirmoji "gyvojo klasiko" knyga. Ir tikrai neabejoju, kad pati geriausia. Tiesiog kultinė su savo visais blinkevičiais, garnevičiais, blinkevičienėmis, sprindytėmis, punktais sakymų ir t.t. Visko neįmanoma suminėti, nes reikia tiesiog imti į rankas, skaityti ir smagiai pasijuokti.
Žinia, sovietinės epochos nepažinusiam jaunimui kai kurie autoriaus minties niuansai gali būti sunkiai įkandami – paaiškinimų teks kreiptis į senelius :)