Claire Goll vertelt in dit ultieme roddelblaadje van de avant-garde kunstperiode over haar onstuimig leventje in het kunstenaarsmilieu. Vermakelijke literatuur voor iedereen die geïnteresseerd is in kunst en alles daarrond!
“Toeval is onze geboorte, onze dood is zekerheid. En tussen die twee gebeurtenissen wordt ons leven voor een geweldig stuk bepaald door noodlot, hoop en dagdromerij.”
“Al wijs ik de onsterfelijkheid van de ziel af, soms heb ik het gevoel dat de uitstraling van uitzonderlijke wezens niet geheel en al verdwijnt”
“Het is niet gering op 76jarige leeftijd voor het eerst een orgasme te beleven. Tot die tijd had ik de romantische liefde gekend, het samensmelten van twee zielen, van twee geesten”
Dichter im Bett aus der Perspektive einer Frau, die "sie alle haben wollte". Also von Rilke, der im Bett nicht konnte, bis zum "russischen Hammer" Majakowski sind sie alle da, die in den Zeiten des literarischen Expressionismus was zu sagen hatten. Ganz amüsant. Mehr nicht.
Gyvas, aštraliežuvės, kandaus humoro nestokojančios 85 - erių metų moters pasakojimas XX a. istorinių įvykių kontekste. Nors pasaulinių karų laikotarpis man nėra pats įdomiausias, nes skaitydama apie jį paprastai apsunkstu, autorė išgyvenimus perteikė labai grakščiai. Patiko, kad nebuvo nei savo epochos perdėto idealizavimo, nei tragizavimo. Bet tokia pasirodė ir ji pati - natūrali, gaivališka, priimanti save ir gyvenimą bei jo siunčiamus išbandymus tokius, kokie jie yra, dėl nieko nesigailinti ir gyvenanti atvira širdimi. Vietomis skaitydavau ir galvodavau 'na ir kekšė'. Vietomis susiprunkšdavau iš juoko. Arba skaitydavau pastraipą kelis kartus, stebėdamasi, kaip taikliai parašė ir gražiai surezgė sakinį. Arba prieštaraudavau. Bet geras pasakojimas ir turėtų iššaukti vienokias ar kitokias reakcijas ir neleisti nuobodžiauti :)
Šiaip labai mėgstu skaityti įvairių menininkų (auto)biografijas, memuarus, o skaitant šią knygą vienu ypu dėliojosi gyvi, nepagražinti iškiliausių to laikotarpio asmenybių, intelektualų, kūrėjų portretai, lyg būčiau perskaičiusi dešimtis biografijų. Tuo pačiu buvo labai įdomu sužinoti, kaip užgimė ir klostėsi dadaizmas bei siurrealizmas ne iš kokių meno vadovėlių, o pirmų, realiai šiuos judėjimus pergyvenusių žmogaus lūpų.
I liked it a lot. It gives an interesting insight in that period in Paris and New York, and about Jewish/ German artists who fled Germany and had to start again and again with often nothing. Also a lot of nice gossiping about famous artists.
This woman is basically gossipping about all her contemporaries : Rilke, Kokoschka, Franz Werfel, Alma Mahler, Andre Breton, Satie, James Joyce ... it's kind of a guilty pleasure and sometimes hard to stomach, because she is so damn self-centered and simple-minded, I wanted to slap her silly ... but still, it's a fascinating read about fascinating times...
Įdomūs pasakojimai ir atsiminimai pateikti istoriniame kontekste. Reta istorija apimą abu pasaulinius karus ir tarpukarį. O dar tiek menininkų! Žvaigždutę vertinime prarado ne knyga o šis konkrečiai leidimas. Vertėja ir redaktorė nepasivargino kad lietuvis pajėgtų perskaityti ir atsiminti menininkų pavardes. pavardės pateikiamos visais trim būdais (sulietuvinai, su lietuviška galūne per apostrofą ir originalo). Tuos vardus, kuriuos žinojau atpažinau, naujų įsiminti galimybė buvo deja atimta.