LT/ ENG
Šiaurės Korėja, patirtys iš ten, skaitoma literatūra apie tai, atrodo tarsi šiuo metu ypatingi, egzotiški zoologijos sode esantys žvėreliai, kuriuos turi būtinai pamatyti, išgirsti, apie kuriuos rašo visi soc tinklai bet jie yra ten..kažkur už gardo, stiklo sienos..Trendas?.. tuo pačiu tai kas paslėpta, nesuprantama- masina, tarsi medus...
Taip norėtųsi tikėti, kad mes, tie- už sienos, skaitantys šias istorijas, ar tie, kurie dalinasi šiomis istorijomis, būtume katalizatoriais įvyksiančio stebuklo, gal...ne už metų, ar dviejų, gal už dešimtmečio..
Skaičiau tarsi istorijos vadovėlį, dokumentiką, kuris gerokai skiriasi nuo "Upės tamsoje".
Ar aš būdama tokioje aplinkoje suprasčiau knygoje aprašomus priimtus sprendimus? Visgi gyvenant čia ir dabar- nors ir kiek būčiau empatiška- negaliu...
TEN...ne-savo nuomonei, ne- kritiniam mąstymui, ne- reiškiamiems jausmams, ne- elementarioms žmogiškoms emocijoms, ne- žodžiui, ne-spalvoms, išskyrus juoda- balta, ne-žmogiškumui!. Visus šiuos tuščius indus, autorei persikėlus į P.Korėją, reikėjo užpildyti, išmokti naudotis tarsi naujais įrankiais.
🖋️Emocinė diktatūra. Šiaurės Korėjos valdžiai negana kontroliuoti, kur nuvykti, ką išmoksti, kur dirbo ir ką sakai. Jiems taip pat reikia kontroliuoti ir tave patį, tavo emocijas. Paversti tave valstybės vergų, sunaikinant bet kokią individualybę ir palaužiant gebėjimą reaguoti į aplinkybes, remiantis platesne pasaulio pažinimo patirtimi.
🖋️Visi išmokstame galvoti vienu protu.
🖋️mes, šiaurės korėjiečiai, sugebame nepriekaištingai meluoti-net ir patys sau..
🖋️Šiaurės Korėjoje pavasaris yra mirties sezonas.
🖋️Nusipelniau būti laikoma žmogumi, o ne medžiojamu gyvūnu.
🖋️Beveik dvejus metus gyvenau taip, tarsi visi penki mano pojūčiai būtų atbukę. Nesugebėjau jausti, užuost, matyti, išgirsti ar paragauti mane supusio pasaulio. Jei būčiau leidusi sau tuos dalykus patirtivisu jų intensyvumu, ko gero, būčiau netekusi proto.
🖋️Kai buvau maža, svajojau turėti visą kibirą duonos. Nuo šiol mano svajonės įgavo didybės (pradėjus mokytis universitete)
🖋️Visi turime savo dykumas. Galbūt jos ne tokios pačios, kaip maniškė, bet kiekvienas vis tiek privalo jas nugalėti, kad atrastų savo gyvenimo tikslą ir taptų laisvas.
**********************************************************
North Korea, experiences from there, literature read about it, seem like special, exotic animals in a zoo that you absolutely must see, hear, that all social networks write about, but they are there... somewhere behind a cage, a glass wall... A trend?... at the same time, something hidden, incomprehensible - a machine, like honey...
I would like to believe that we, those behind the wall, reading these stories, or those who share these stories, would be catalysts for a miracle that will happen, maybe... not in a year, or two, maybe in a decade.
I was reading like a history textbook, a documentary, which is quite different from "River in the Dark".
Would I understand the decisions made in the book if I were in such an environment? However, living here and now - no matter how empathetic I might be - I cannot...
THERE...no-for their own opinion, no-for critical thinking, no-for expressed feelings, no-for elementary human emotions, not-for words, not-for colors, except for black and white, no-for humanity!. All these empty vessels, when the author moved to South Korea, had to be filled, to learn to use them as if new tools.