What do you think?
Rate this book
Мамлюк
Mameliukai – kariai vergai, XII–XIX a. pradžioje veikę daugiausia Artimuosiuose Rytuose.
„Mameliukas“ – tai kazachų rašytojo ir kino scenaristo Jermeko Tursunovo istorinis romanas apie ketvirtąjį tiurkų kilmės Kalifato valdovą sultoną al Zachirą Baibarsą (1223–1277).
Sultonas Baibarsas prisimenamas įvairiose srityse – mokslininkų ir teologų gerbėjas, visų etninių tiurkų Viduramžių vergų turguose laisvintojas, valstybinės našlaičių globos institucijos įkūrėjas, kultūros ir architektūros globėjas, aukštų humanistinių vertybių skelbėjas... Sultono dorybių sąrašą galima tęsti be galo. Tačiau ypač svarbu tai, kad Baibarsas išliko tėvynės sūnumi ir svetimoje žemėje, tapusioje jo antrąja tėvyne, liko ištikimas kipčiakų kalbai ir gimtosios tautos tradicijoms.
Baibarsas buvo didis karys ir strategas, suvaidinęs ypač svarbų vaidmenį stabdant mongolų veržimąsi į Artimuosius Rytus. Vienas svarbiausių įvykių – Ain Džaluto mūšis 1260 m., kurio metu Baibarsas, vadovaudamas mameliukams, kartu su kitais vadais sėkmingai atrėmė mongolus. Nors karalius Liudvikas IX siekė sąjungos su mongolais prieš musulmonus, reali sąjunga nesusiklostė. Po Ain Džaluto Baibarsas taip pat organizavo kovas prieš kryžiuočius ir užėmė kelias tvirtoves.
1277 m. – Baibarso žūties metais – Damaske buvo baigtas statyti švietimo kompleksas – medresė al Zachirija. Būtent joje yra sultono Baibarso kapas ir memorialas.
Šiandien jau akivaizdu, kad Baibarsas pelnytai užima vietą vienoje gretoje su tokiomis istorinėmis asmenybėmis kaip Aleksandras Didysis, Gajus Julijus Cezaris, Čingischanas, Napoleonas... Kaip ir šios asmenybės, Baibarsas padarė realią įtaką pasaulio raidai. Tačiau esminis Baibarso skirtumas tas, kad šis žmogus, atvežtas į svetimą šalį kaip bejėgis belaisvis, tapo jos valdovu.
„Mameliukas“ – tai kazachų rašytojo ir kino scenaristo Jermeko Tursunovo istorinis romanas apie ketvirtąjį tiurkų kilmės Kalifato valdovą sultoną al Zachirą Baibarsą (1223–1277).
Sultonas Baibarsas prisimenamas įvairiose srityse – mokslininkų ir teologų gerbėjas, visų etninių tiurkų Viduramžių vergų turguose laisvintojas, valstybinės našlaičių globos institucijos įkūrėjas, kultūros ir architektūros globėjas, aukštų humanistinių vertybių skelbėjas... Sultono dorybių sąrašą galima tęsti be galo. Tačiau ypač svarbu tai, kad Baibarsas išliko tėvynės sūnumi ir svetimoje žemėje, tapusioje jo antrąja tėvyne, liko ištikimas kipčiakų kalbai ir gimtosios tautos tradicijoms.
Baibarsas buvo didis karys ir strategas, suvaidinęs ypač svarbų vaidmenį stabdant mongolų veržimąsi į Artimuosius Rytus. Vienas svarbiausių įvykių – Ain Džaluto mūšis 1260 m., kurio metu Baibarsas, vadovaudamas mameliukams, kartu su kitais vadais sėkmingai atrėmė mongolus. Nors karalius Liudvikas IX siekė sąjungos su mongolais prieš musulmonus, reali sąjunga nesusiklostė. Po Ain Džaluto Baibarsas taip pat organizavo kovas prieš kryžiuočius ir užėmė kelias tvirtoves.
1277 m. – Baibarso žūties metais – Damaske buvo baigtas statyti švietimo kompleksas – medresė al Zachirija. Būtent joje yra sultono Baibarso kapas ir memorialas.
Šiandien jau akivaizdu, kad Baibarsas pelnytai užima vietą vienoje gretoje su tokiomis istorinėmis asmenybėmis kaip Aleksandras Didysis, Gajus Julijus Cezaris, Čingischanas, Napoleonas... Kaip ir šios asmenybės, Baibarsas padarė realią įtaką pasaulio raidai. Tačiau esminis Baibarso skirtumas tas, kad šis žmogus, atvežtas į svetimą šalį kaip bejėgis belaisvis, tapo jos valdovu.
Hardcover
Published January 1, 2009
1 person is currently reading
27 people want to read
Ratings & Reviews
Friends & Following
Create a free account to discover what your friends think of this book!
Community Reviews
No one has reviewed this book yet.