Petras Kurmelis – darbštus valstietis, mamos prispaustas veda iš išskaičiavimo: ūkiui reikalingas marčios kraitis. Tačiau vedybos laimės neatneša. Savo liūdesį jis skandina degtinėje, nuolat priekaištaudamas mirusiai mamai, kad ji nepatarė geriau ieškoti ne pinigingos, bet mylinčios žmonos.
Žemaitė (literally female Samogitian) – a pen name of Julija Beniuševičiūtė-Žymantienė; 4 June [O.S. 23 May] 1845 in Bukantė near Plungė – 7 December 1921 in Marijampolė) was a Lithuanian/Samogitian writer. Born to impoverished gentry, she became one of the major participants in the Lithuanian National Revival. She wrote about peasant life in the style best described as realism.
Vargšas tas Kurmelis.. Per vėlai suprato, kaip svarbu ta meilė.
Žemaitė nuostabiai pavaizduoja kokia stipri yra toji moteris, bet šiame kūrinyje ji buvo per stipri, ir mano nuomone nemažai prisidėjo prie Kurmelio liūdnos lemties. Ir taip sunkus valstietiškas gyvenimas tampa dar kartesniu paėmus žmoną iš išskaičiavimo. Bus labai įdomu dabar peržiūrėti ir 1986m sukurtą ekranizaciją.
Dar vienas sužavėjęs dalykas tai 1901-ų kalba kuri per tiek metų taip pasikeitė. Ech, kaip reiktų išnašos šioje knygelėje.
Negalvojant apie tai, kad kūrinys parašytas didžiąją gyvenimo dalį žemės ūkio darbais užsiėmusios moters 1901 m. – kai dar galiojo spaudos lotyniškais rašmenimis draudimas, jis nepaskaitomas. Bet suvokiant socio-kultūr-ekonomines sąlygas, galima skaityti ir net visai mielas tas Kurmelis ima atrodyt.
Ir kaip keista įsivaizduoti, kad prieš mažiau nei 50 metų, kai knyga buvo išleista, niekam neatrodė, kad gal reikėtų leksikos paaiškinimų – kaip smarkiai vis tik pasikeitėm.
Šis apsakymas tik įrodo, kad pinigais laimės nepaklosi. Santuoka iš išskaičiavimo džiaugsmo neatneš, tai net nebus tikra šeima. Geriau gyventi skurdžiau, bet laimingai! Be to, buvo gera paskaityti žemaitiškos kalbos. Pasiilgau jos jau
„Petras Kurmelis“ – tai kūrinys, kuris mane stipriai paveikė savo tylia, bet labai gilia emocija. Skaitant nuolat jutau, kaip pagrindinis veikėjas – paprastas, sąžiningas žmogus – slopina savo jausmus ir gyvena ne taip, kaip iš tikrųjų norėtų. Tai ne tik pasakojimas apie kaimo gyvenimą, bet ir labai tikra, visais laikais aktuali tema apie meilės ir pareigos konfliktą, mamos įtaką, neteisingus pasirinkimus, kurie palieka kartėlį visam gyvenimui.
Petras man paliko labai žmogiško ir jautraus žmogaus įspūdį – jis ne herojus, ne maištininkas, bet kaip daugelis – tyliai kenčiantis. Ir būtent tai verčia susimąstyti apie savo gyvenimą, pasirinkimus ir vertybes.
Žemaitės kalba paprasta, bet labai gyva – jautiesi tarsi pats būtum tame kaime, girdėtum kalbas, matytum buitį. Tai nėra lengvas skaitinys, bet labai reikalingas – primenantis, kad meilė, nuoširdumas ir vidinė ramybė yra svarbiau už bet kokius kraičius ar svetimų primestą laimės supratimą.